Lietuviškos kietosios kosmetikos gamintojo „Solidu“ kolektyve nėra nė dešimties žmonių, o jų pagamintai produkcijai veriasi vis daugiau rinkų.
Solidus užmojis
Šis, vos trejetą metų nuo gimimo skaičiuojantis prekės ženklas jau užtikrintai išsikovojo sau vietą po saule, o po septynerių metų darbo iš Azijos grįžusią šio verslo įkūrėją Vaivą Žvirblytę galima drąsiai tituluoti šio gaminio Lietuvoje pradininke.
„Kietieji šampūnai pasaulyje yra atsiradę senokai. Juk anksčiau, kol nebuvo išrastas sintetinis šampūnas, žmonės naudodavo muilą, į kurį kietasis šampūnas yra kažkuo panašus. Kietuosius šampūnus mėginta gaminti ir anksčiau, bet jis neįsitvirtino, nes tuomet niekam neatrodė problema tie skystieji produktai ir plastikas, į kur jie pilstomi“, – nuo istorinio rakurso pokalbį pradėjo pašnekovė.
Ir tik paaiškėjus, kokias pasekmes sukėlė pakuočių išmetimas, pagreitį įgavo kietų produktų gamyba.
Pasak jauno verslo kūrėjos, „Solidu“ prekės ženklas kilo nuo angliško termino solid cosmetics, kuriuo ir yra vadinami analogiški produktai: „Tam skambesiui išgauti panaudojome lietuvišką žodį, kuris puikiai reprezentuoja mūsų idėją.“
„Solidu“ jau gamina ne tik šampūnus, kondicionierius, bet ir muilą, kūno kremus.
„Mūsų idėja yra gaminti kuo įvairiausius kietuosius produktus, kurie būtų be vandens, be pakuotės. Tai būtų įvairios veido priežiūros priemonės, kūno prausikliai bei šveitikliai. Kadangi esame mažytė kompanija, tai viską darome žingsnis po žingsnio. Tačiau idėjų turime be galo daug, bet kol kas neturime galimybių padaryti tiek daug, kiek norime.“
Augo dvigubai
Tačiau per tokį mažą laiką su mažyte komanda jau nuveikta išties nemažai. Pasak Vaivos, iš pradžių jaunutės jos įmonės apyvarta per metus augo dvigubai. Nors praėjusių metų rezultatai dar nesuvesti ir pandemija pakoreagavo augimą, tačiau „Solidu“ savininkė viliasi, kad jis sieks apie 60 proc.
„Sugebėjome augti, nors nuo pandemijos, ypač per pirmąją bangą, gerokai nukentėjome. Žmonės nustojo pirkti dalykus, kurių nebūtina turėti čia ir dabar. Taip pat buvo uždarytos parduotuvės, todėl netekome kai kurių prekių pardavimo kanalų“, – sakė pašnekovė.
Kalėdos šiai įmonei yra itin svarbus laikotarpis, kuomet sugeneruojama vos ne pusę metinės apyvartos. Paskutinių Kalėdų metu gamintoja itin pasigedo įvairių mugių, tačiau pardavimus gelbėjo elektroninė prekyba, kuri gruodį siekė apie 110 proc.
Lietuvoje kietaisiais „Solidu“ gaminiais prekiauja didžiosios kosmetikos parduotuvės, „Eurovaistinė“, jų galima užtikti ir smukesnėse prekybos vietose.
Sunkumai – kiekviename žingsnyje
Vaiva pripažįsta, kad pasirinkta gamybos sritis yra labai sudėtinga ir stipiai reguliuojama, todėl verslo pradžia išties buvo nelengva, o tie sunkumai ir dabar dar kyla kiekviename žingsnyje: „Iš pradžių, kai dar nežinojau, kiek gali kilti įvairių sunkumų, tai taip neskaudėjo galvos. Bet kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Dabar vis labiau suprantu, kiek daug visko trūksta ir tie iššūkiai pasidaro kitokie, kai tu jau dirbi ne vienas.“
Tiesa, jaunoji verslininkė neslepia, kad verslo ėmėsi kartu su gyvenimo draugu Robertu Pečiūra, kuris sukūrė įmonės ir produktų dizainą ir įvaizdį ir tą daro iki šiol.
„Kiek vėliau prie mūsų komandos prisijungė biochemikė Monika Baltrukėnaitė, kuri valdo visą gamybą. Ji turi kelių žmonių komandą, su kuria ir gimsta tie produktai. Su pardavimais Lietuvoje dirba Lina Vaitkūnaitė, o užsienio rinkoms turime amerikietį pilietį Richardą, kuris pas mus atvyko net iš Naujosios Zelandijos.“
Šių metų tikslas – visa Europa
Kietosios kosmetikos gamintojai sparčiai žengia ir į kitas rinkas. Vienos pirmųjų šalių, kur „Solidu“ labai greitai įsitvirtino, buvo Latvija ir Estija, o pernai jų produktai iškeliavo į Šveicarijos, Italijos rinkas.
„Pavienių parduotuvių, kur parduodama „Solidu“ produkcija, yra Anglijoje, Ispanijoje, Vokietijoje ir Vengrijoje. Mūsų tikslas šiais metais atsirasti visose Europos šalyse, turėti ten bent po vieną pardavimo vietą, kad galėtume atnešti žmonėms arčiau mūsų produktus“, – sakė pašnekovė.
Lietuviškoje įmonėje pagaminti kietieji šampūnai ir balzamai sveria 60 gramų. Socialiniuose tinkluose skando istorijos, kad kai kurioms merginoms jo užtenka ir metams. Klausiu pašnekovės, ar tai gali būti tiesa.
„Tai yra labai individualu, bet realiai vieną gabaliuką galima prilyginti standartiniam šampūno buteliukui, taigi manau, kad jo turėtų užtekti iki poros mėnesių“, – komentavo gamintoja.
Verslumu užkrėtė kinai
Kino kalbą studijavusi ir ilgokai Kinijoje vertėja dirbusi, taip pat verslo konsultacijomis bei pardavimais užsiėmusi moteris sako, kad toji patirtis jai išties daug davė.
„Vertėjo darbas man atvėrė akis. Dirbdama šį darbą patekdavau į įvairias situacijas, kur kitu atvej,u vargu, ar būtų tai nutikę. Dalyvaudavau įvairiuose susitikimuose, sėdėdavau su įmonės vadovais ir matydavau įvairias situacijas iš arti ir kaskart jos visiškai skirtingos. Tas darbas man labai patiko.“
Bet pašnekovė patikino visiškai nesigailinti pasukusi sunkesniu, verslo keliu ir neatmeta, kad kada nors į Kiniją sugrįš su šiuo prekės ženklu.
„Visi mes turime savų kryžkelių gyvenime, bet aš nematau jų kaip kažkokių akligatvių. Be abejo, Kinijos pasiilgstu ir silpnumo akimirką pagalvoju, kad norėčiau vėl pagyventi Šanchajuje. Tačiau kai pasižiūriu, kiek daug mes čia spėjome nuveikti, tai manau, kad viso to nebūtų, jei būčiau nenuėjusi šio kelio“, –atviravo pašnekovė.
Pasak Vaidos, imtis verslo ją iš dalies irgi paakino Kinijoje įgauta patirtis ir tų žmonių mentalitetas: „Šiuolaikiniai kinai yra labai veržlūs, verslūs, kūrybingi, jie sukasi, kaip tik gali ir greitai priima pokyčius. Jie iš karto imasi daryti tuos dalykus, kurie yra tuo metu aktualūs. Nėra požiūrio, kurį pastebiu Lietuvoje, kai nubrėžiamas kelias, kuriuo turi eiti ir iš jo neiškrypti. Manau, kad tai sovietinių laikų palikimas. Gyvenau megapolyje, kuriame daug užsieniečių. Ten pamačiau, kad darbas nėra vien tai, kad tu atsėdi biure nustatytas valandas. Žmogus, su savo „Apple“ kompiuteriu sėdintis „Starbucks“ kavinėje, irgi dirba. Yra daug skirtingų ir įmanomų kelių. Tai mane paakino kurti ir imtis to, ko nebuvo padaryta.“
Gyvenimas be atliekų
Vaiva teigia, kad gyvenimas Kinijoje gerokai pakoregavo ir jos požiūrį į aplinkos tausojimą, tvarumą, besaikį plastiko naudojimą: „Pradėjau matyti kiek yra šiukšlių, – jos tiesiog badė akis. Tai mane privertė pamąstyti apie minimalizmą mano pačios gyvenime, kiek man reikia daiktų, ar jų reikia tiek daug ir kodėl aš esu prie jų prisirišusi. Ypač jie trukdo, kai nori keliauti. Negyvenu visiškai „zero waste“, bet stengiuosi galvoti, ar man to ar kito daikto reikia, ar turiu kitų alternatyvų, nes kartais jų tiesiog nėra, todėl tenka daryti kompromisus. Stengiuosi viską mažinti tiek, kiek įmanoma tai daryti gyvenant moderniai ir eiti per gyvenimą sąmoningai. Nenaudoju vienkartinių kavos puodelių, plastikinių prekybos centrų maišelių, neperku vandens plastikiniuose buteliuose, nes manau, kad turime nuostabų tyrą vandenį, kuris bėga iš krano,“ – pasakojo mokslininkų šeimoje augusi jaunoji verslininkė.
„Solidu“ savo gaminiams pernai pradėjo naudoti Azijoje pagamintas pakuotes, kurių Lietuva, o gal ir aplinkinės šalys, nėra mačiusios.
„Dirbau su ja nuo pat pirmųjų dienų, – išties tai buvo ilgas projektas. Pakuotė yra pagaminta ir be plastiko, ir be popieriaus, vietoj jų naudojame bambuką, krakmolą ir anglį, kuri padeda išgauti juodą spalvą.
Bambukas, skirtingai nei medis, yra žolė jis auga labai greitai ir yra kur kas tvaresnė medžiaga. Mes naudojame jau antrinę, atlikusią jo žaliavą, taigi ji jau kaip ir šiukšlė. Pagrindinis mūsų pakuotės privalumas yra tas, kad ją galima kompostuoti namų sąlygomis ir dirvai tai visai nekenkia, veikiau priešingai, nes krakmolas yra maistas augalams. Taigi, visi mūsų gaminiai visiškai atitinka gyvenimo be atliekų filosofiją.“
„Brikė“ ir dvi sesės
„Gamta – mūsų namai, visi kartu privalome stengtis dėl geresnio rytojaus. Kurdamos „Brikės“ šampūnus naudojame kuo natūralesnes medžiagas, nenaudojame sintetinių kvapiklių ar dažiklių. Visi mūsų šampūnai ateina iš gamtos“, – štai tokia verslo filosofija prisistato „Brikės“ šampūno gamintojos – sesės Viltarė Platzner ir Liepa Jasinskytės.
Dar nėra nė metų, kai šios jaunos moterys pradėjo žengti pirmuosius verslo žingsnius.
Vyresnioji sesė Liepa vadovauja kietųjų šampūnų ir kondicionierių gamybai. Šukuosenų dizaino studijas baigusi Liepa ilgą laiką dirbo kirpėja ir plaukų stiliste. Po daugiau nei 10 metų, praleistų įvairiausiose kirpyklose, po tūkstančių išmestų plastikinių šampūno butelių ji teigia supratusi, kad reikia sukurti tvarią, natūralią alternatyvą.
Jaunesnioji Viltarė rūpinasi, kad kuo daugiau žmonių sužinotų, kad yra galimybė pasirinkti gamtai draugiškesnes ir nereikalingų chemikalų neturinčias plaukų priežiūros priemones. Kartu su Liepa ji kuria „Brikės“ reklaminį veidą, rašo tekstus, kontaktuoja su partneriais.
Minimalistinis produktas
„Brikės“ idėja atsirado praėjusių metų pradžioje, nors manau, kad Liepos galvoje ši mintis sukosi gerokai anksčiau. Pernai vasarį pradėjome kalbėti, kad kietuosius šampūnus reikia kurti pačioms, nes abi jau ilgą laiką juos naudojame, tačiau perkame iš kitų firmų“, – pasakojo Viltarė.
Pasak jos, sesuo gerai supranta įvairius cheminius reiškinius, vienų ar kitų šampūnų poveikį plaukams, o taip pat – kaip pagaminti patį šampūną, kokia turi būti jo sudėtis, kas jame yra svarbu ir ko tikrai nereikia: „Mūsų nuomone, rinkoje trūksta tokio paprasto, minimalistinio produkto. Naudodamos kitų firmų kietuosius šampūnus ir kondicionierius pamatėme, kad jie yra prisotinti kvapiųjų medžiagų, kurios dirgina odą, kai kurių kitų nereikalingų dalykų, kurių nereikia, kad plaukai būtų švarūs ir gražūs.“
Jaunosios verslininkės iš karto pradėjo galvoti apie tokio produkto apipavidalinimą bei pavadinimą.
„Jis kilo iš angliško žodžio brick, kuris reiškia plytą, o juk tie kietieji šampūno gabaliukai neretai taip ir atrodo. Taigi, Liepa ėmėsi gamybos ir mes kartu, padedant mano vyrui Alexanderiui, kuris prisidėjo prie internetinės svetainės ir gaminio dizaino, tai sukūrėme. Gavosi toks šeimyninis verslas“, – pasakoja jaunoji verslininkė.
Viltarė patikino, kad iki tol, kol gimė galutinis gaminys, kurį jau naudoja ir jos pačios, jų artimieji ir draugai, buvo atlikta daugybė bandymų: „Sunku suskaičiuoti, kiek kartų teko keisti receptūrą, visokiausių ingredientų kiekį, kol gavosi toks variantas, kuris yra dabar, – netrupantis, pakankamai gerai putojantis, gerai išplaunantis. Mūsų nuomone, dabar jau turime tobulus šampūno ir kondicionieriaus variantus.“
Kol kas – tik laisvu laiku
Tiesa, kol kas jaunosios verslininkės šių gaminių dar nepardavinėja, nes šiuo metu kaip tik tvarkoma visa reikalinga dokumentacija bei ieškoma gamybai reikalingų patalpų.
„Tai yra ilgas kelias. Įmonę atsidaryti lengva, bet susitvarkyti visus dokumentus, susirasti patalpas nėra taip paprasta ir greita. Tvarkant verslo dokumentus sunkiausia rasti informacijos. Kai pradėjome tam ruoštis, Liepa perskambino daugybę tarnybų ir ne visur galima sužinoti, ko reikia, todėl ne viena įstaiga siūlo agentus, kurie už tam tikrą kainą padėtų sutvarkyti dokumentus. Taip pat reikalingos specialios patalpos, nes tokiai gamybai yra taikomi specifiniai gamybos ir laikymo reikalavimai. Bet po truputį judame į priekį“, – pasidžiaugė pašnekovė.
Pasak Viltarės, šiuo metu iš Amerikos atkeliauja atitinkama forma, kuri padės suformuoti šimto gramų gabalėlius.
„Viena iš mūsų vertybių ir tikslų yra prieinamumas. Tai mus ir paskatino gaminti, nes kietieji šampūnai išties yra brangi alternatyva, todėl vienas iš mūsų siekių yra padaryti tą šampūną prieinamą, – mažiau kainuojantį ir kad jo nereikėtų ieškoti specialiose „zero waste“ parduotuvėse, veganų grupėse ar panašiai, bet būtų galima rasti daugelyje parduotuvių“, – sakė ji.
Abi moterys turi kitus darbus ir kol kas tuo užsiima ir naujuoju verslu tik laisvu laiku.
Naudoja unikalų molį
Viltarė kietos konsistencijos šampūnus pradėjo naudoti maždaug prieš trejetą metų, nes jai patikusi pati idėja ir tai, kad nereikia naudoti plastikinių buteliukų. Tuomet gyveno Slovakijoje, todėl pirko šioje šalyje pagamintus kietuosius šampūnus: „Lietuvoje tuomet tai dar nebuvo labai populiaru. Tarkime, viena mano sesuo naudoja kietuosius šampūnus, kurių sudėtis yra paremta ne šampūno, bet muilo baze. Mano nuomone, tai nėra labai gerai, nes jie išdžiovina plaukus. „Brikės“ gamyba paremta šampūno baze. Tai nėra šimtu procentu natūralios medžiagos, nes reikalinga išgauti putojimo efektą. Jis išgaunamas iš kokoso ir tai atliekama cheminės reakcijos metu.“
„Brikės“ šampūnas yra pagamintas iš Maroko Atlaso kalnų iškasamo gasulo molio.
„Tai yra bazinis šio šampūno ingredientas. Neišsausindamas plaukų jis sugeria perteklinius riebalus, – šampūno sudėtį pristato pašnekovė. – Tada toks šampūnas dar praturtinamas įvairiais mineralais, kakavos, mango sviestu, kuris drėkina plaukus, sviestmedžio aliejumi, kuris apsaugo nuo ultravioletinių spindulių.Taip pat yra panaudotas minkštinantį poveikį suteikiantis jojobos aliejus, o vietoje konservantų – vitaminas E. Kietąjį balzamą sudaro kokosų, mango, kakavos sviestas, vitaminas E ir marokietiškas argano aliejus, kuris atgaivina ir apsaugo plauką. Taigi visi produktai yra iš gamtos.“
Viena iš naujojo šampūno sumanytojų sako, kad jų siekis buvo sukurti tokį gaminį, kuris nebūtų dar vienas kvepalinis produktas.
„Norėjome jį pagaminti su minimaliu skaičiumi ingredientų, nes tikime, kad minimalizmas turėtų būti mūsų ateitis, kad nereikia pridėti per daug, o užtenka naudoti tik tiek, kad būtų išgautas toks efekto, kurio norima iš šampūno, kad plaukai būtų švarūs ir sveiki.
Taigi mūsų produktuose jūs nerasite egzotiškų kvapų, jie praktiškai neturi jokio kvapo, tik švelnų, gal iš molio ateinantį. O išplauti plaukai tiesiog turi švaros kvapą.“
Vertybės – iš šeimos
Su trimis sesėmis ir broliu sostinėje, Užupyje, augusi jaunėlė Viltarė pasakoja, kad tvarumas ir gamtos mylėjimas atėjo iš šeimos ir iš vaikystės.
„Sąlytis su gamta buvo mūsų visos šeimos filosofija. Mano tėvai yra gamtos žmonės, jiems artimos pagonizmo idėjos, etnografija. Nors esame miestiečiai ir neturėjome senelių kaime, bet mūsų tėvai stengdavosi mus išsiųsti pas draugus, pas kolegas, kurie turėjo namus kaime, taigi žinojome, kaip auga daržovės, galvijai. Mano vyriausioji sesuo Džiuginta mikrobiologė, o Austėja – biologė. Ji iš viso išsikraustė į kaimą, domisi paukščiais, dirba viename iš regioninių parkų. Ji buvo pirmoji kregždė, kuri tą sąmoningumą atnešė į mūsų šeimą, pirmoji mūsų šeimoje pradėjo naudoti tokius šampūnus, medinius dantų šepetukus, ekologines valymo priemones. Ji stengiasi gyventi su labai mažai šiukšlių“, – sakė jaunoji verslininkė.
Viltarė sako ir pati vis intensyviau pradėjo domėtis „zero waste“ judėjimu, tačiau prisipažįsta, kad nėra tobula zerowaster'ė, nes ja būnant kyla tam tikrų iššūkių: „Tarkime, Austėja iš viso vengia plastiko, neperka vaikams plastikinių žaislų, šiaudelių, balionų. Tokiu pačiu keliu bando eiti ir Liepa. Ji jau ilgą laiką yra vegetarė.“
Pati Viltarė kartu su vyru yra veganai ir save laiko minimalistais.
„Nesu didelė vartotoja ir niekada ja nebuvau. Ir tai neatsirado dirbtinai, bet irgi atėjo iš šeimos. Kadangi mūsų šeima yra didelė, tai dėvėti drabužiai buvo norma, nes užauginti penkis vaikus perkant jiems naujus drabužius būtų buvusi didelė prabanga. Mes buvome auklėjami ir auginami su filosofija, kad gyvenime svarbiausia ne materializmas, kad yra svarbesnių dalykų už pinigus ir materialius daiktus, dovanas. Mūsų vertybės yra gamta, meilė vienas kitam ir panašiems dalykams. Ir suaugusi aš labai retai perku naujus drabužius, nemėgstu daug daiktų ir jų kaupti. Man daiktai nėra vertybė, o minimalistinis požiūris yra gražu. Pažvelkite į mūsų internetinę svetainę, ji būtent tokia ir yra. Mes už paprastumą, manome, kad nereikia pūsti burbulo. Tai turi būti paprasta ir žemiška, bet gražu ir estetiška.“
Šiuo metu Bratislavoje gyvenanti ir mokslinių konferencijų organizatore dirbanti Viltarė sako, kad socialinės antropologijos magistro studijos Kaune intelekto ir pasaulio pažinimo prasme jai išties daug davė: „Tai buvo nuostabios, labai praturtinusios studijos, kurios labai prisidėjo žymiai platesnio mąstymo apie pasaulį. Patikėkite, jo problemos yra kur kas didesnės ir svarbesnės, negu tai, kad tu neturi naujausio „iPhone“.
