„Chilli guys“ prekės ženklą sukūrę vyrai tikisi, kad eksperimentas pavirs sėkmingu verslu.
„Susipažinome darbe ir abu mėgome labai aštriai valgyti. Pradėjome į darbą neštis įvairius padažų buteliukus, kuriuos turėjome namuose, ir ragauti. Sumąstėme ir patys kažką išsivirti“, – kaip užgimė idėja, pasakojo T. Pašvenskas.
Kad padažai pavyktų, entuziastams reikėjo gerų čili pipirų. Pažiūrėję, kas siūloma rinkoje, verslą kuriantys lietuviai suprato, kad gal šiuos šiltuose kraštuose pamėgtus ingredientus reikėtų užsiauginti patiems.
Puikiai augo Karibams skirtos veislės
„Kadangi turėjome žemės sodybose, pabandėme. Nusipirkome sėklų, išdirbome žemę ir pasidarėme šiltnamį“, – apie praėjusiais metais pradėtus auginti čili pipirus pasakojo T. Pašvenskas.
Abiems padažų gamintojams šis bandymas buvo geras iššūkis. Abu jie – vilniečiai, todėl patirtis žemės ūkyje buvo išskirtinė.
„Pirmasis šiltnamis buvo 20 m ilgio ir 3 m pločio. Tai už mūsų abiejų butus tikrai didesnis“, – šypsojosi pašnekovas.
Pradedančiųjų verslininkų nuostabai šiltą orą mėgstantys čili pipirai puikiai augo.
„Nors kai kurios veislės labai lepios, skirtos Karibams, bet puikiai augo. Taip nusprendėme auginti penkis, aštriausius pasaulyje pipirus, nes jie dažniausiai ir būna skaniausi“, – tvirtino T. Pašvenskas.
Visgi iššūkių šiltnamyje jauni vyrai turi nemažai: kadangi čili pipirams auginti jie nenaudoja jokių cheminių priemonių, be norimo augalo puikiai želia ir piktžolės.
„Iš praėjusio sezono pagaminome padažų sau, draugams ir giminėms. O šį sezoną jau pradedame kaip smulkusis verslas“, – prisipažino pašnekovas.
Nors čili pipirai šiltnamyje auga ir gerai, T. Pašvenskas vis dėlto pripažįsta, kad nenuspėjami lietuviški orai – didelė rizika.
„Šiemet negalėjome pasodinti laiku dėl asmeninių priežasčių, bet viskas išėjo gerai, nes gegužės pabaigoje buvo šalnos ir jei būtume pasodinę anksčiau, tai būtume neturėję nė vieno pipiro“, – atviravo pašnekovas.
Po nakties – pajuodę augalai
Pirmojo šių metų derliaus jaunieji verslininkai dar laukia: kai kurioms rūšims reikia net 100 dienų, kad čili pipirai sunoktų. Pirmus čili pipirus tikimasi nuskinti rugpjūčio viduryje.
„Pirmą naktį, kai tik temperatūra nukrenta iki -1 laipsnio, visi augalai nušąla. Augalus turime išmesti ir sodinti iš naujo“, – apie egzotinių pipirų auginimą pasakojo T. Pašvenskas. Būtent taip ir nutiko pernai metais rugsėjo antroje pusėje: po atvėsusios nakties į šiltnamį atvykę vyrai pamatė pajuodusius augalus. Tačiau geroji pusė ta, kad jau sunokusiems pipirams šaltis tokios žalos nepadaro, todėl jau subrendusius pipirus galima drąsiai skinti ir naudoti padažų gamybai.
Apie itin aštrius savo gamybos čili padažus pasakojantis vilnietis teigė, kad kol kas su partneriu pirminių darbų nėra metę, tačiau darosi vis sunkiau rasti pakankamai laiko padažų gamybai, kas reikalauja vis daugiau dėmesio.
Pasiteiravus, kas sunkiausia pradedant smulkųjį verslą maisto srityje, T. Pašvenskas pirmiausiai paminėjo leidimus.
„Reikia kantrybe labai apsišarvuoti. Taip pat bendrauti su kitais smulkiaisiais verslais. Mes pastebėjome, kad visi labai draugiški ir visi labai nori padėti. Net ir su vieno konservų fabriko technologu bendravome. Jautėme palaikymą“, – savo potyriais dalijosi jis.
Taip pat, jo nuomone, svarbu, kas yra gaminama: „Pavyzdžiui, jei reikėtų sulčių verslą pradėti, manau, kad negalėčiau, nes tai beprotiškai sunku – kiekiai, darbas, leidimai ir panašiai. Mes gaminame pasterizuotą–konservuotą produktą: iš pradžių labai griežti reikalavimai. Užtruko kelis mėnesius išsiaiškinti, ką mes galime daryti ir kaip galime legaliai vykdyti veiklą, tačiau dabar, kadangi turime mažus tūrius, jį palaikyti yra ganėtinai nesunku“.
Įsitvirtinanti aštraus maisto pop kultūra
Žinoma, tai pareikalauja nemažai laiko. T. Pašvenskas prisipažino, kad būtent naujai užgimusiam čili padažų verslui dabar ir skirti visi savaitgaliai bei laisvas laikas.
Nors lietuviška virtuvė meksikietišku ar azijietišku aštrumu pasigirti negali, T. Pašvenskas prognozuoja, kad jo su verslo partneriu gaminantys padažai ras savo skrandžius.
„Lietuvoje, kaip ir daugumoje, manau, dabar šalių, žmonės labai priima aštraus maisto pop kultūrą. Yra net ir vyresnės kartos žmonių, kurie mėgsta aštrų maistą. Pats aštrumas yra labai reliatyvus. Vieniems mūsų pats aštriausias padažas yra neįkandamas, o kitiems atrodo kaip aštrus kečupas ir nesupranta, kodėl mes vadiname aštriais“, – pasakojo pradedantysis verslininkas.
Amerikos ir Karibų stiliaus aštrius padažus gaminantys jauni vyrai kaip didžiausiu tikslu dabar yra nusistatę laikytis blaivaus verslo plano: reikia būti matomiems, dalyvauti renginiuose, plėsti ir pasiekti tokią stadiją, kad pavyktų suderinti darbą su asmeniniu gyvenimu.
„Planuojame ir šiltnamį plėsti, tai dabar esame tokioje vystymo stadijoje“, – pridėjo jis.
