Mados, drabužių kolekcijų idėjas jiems diktuoja pasauliniai mados savaičių renginiai, o kokybę ir moteriškumą testuoja įmonės direktoriaus dukra, Rūta Žakė, kuri ne tik prisideda prie šeimos verslo populiarinimo, bet yra mados blogerė, gyvenanti Niujorke, JAV.
Šeimos verslas
Rūta Žakė sako, kad besisukant mados versle, geriausia visuomet derinti klasiką su modernumu, kad atsirastų pusiausvyra, tačiau apranga visuomet keičiasi, labai priklauso tiek nuo nuotaikos, miesto, nuo metų laiko, amžiaus.
„Nuolat stengiamės plėsti kuriamą ir gaminamą asortimentą, šiuo metu rinkai esame pasiūlę modelių tinkančių ir ofisuose dirbančioms moterims, ir aktyviam laisvalaikiui skirtų bei naktinių rūbų modelių. Taip pat sėkmingai vystome savo modelių iš itališko lino kolekcijas“, – apie gaminamų drabužių specifiką pasakojo pašnekovė.
Jos tėtis Mindaugas Gyvis rūpinasi verslo plėtra užsienyje ir Lietuvoje. Jis yra atsakingas už įmonės „Tebesa“ veiklą, kurioje vyksta drabužių siuvimas pagal užsienio kompanijų užsakymus, kartu su žmona Jolanta rūpinasi „Atella“ prekės ženklo moteriškų rūbų įvedimu į Lietuvos rinką.
„Kai pradėjome su „Atella“ drabužių kolekcijomis Lietuvos rinkai, jau turėjome gamybinę įmonę, buvo ilgametis įdirbis, sukaupta daug technologinių žinių, turėjome nemažai audinių ir aksesuarų tiekimo kanalų, tad pradėti verslą nebuvo sunku. Juolab, kad dabar veikia įvairūs ES fondai, kviečiama teikti paraiškas projektams, kuriuos nemaža dalimi finansuoja, o juk startavome 1996 m. be finansų ir jokios paramos. Sudėtinga buvo skolintis, nes jokio turto neturėjome, bankai neskolindavo nei apyvartinėms lėšoms, nei įrangai įsigyti. Be abejo, europiniai projektai – ne visiems ir ne taip lengvai pasiekiami, tačiau atsivėrė papildomų galimybių“, – atvirauja pašnekovas.
Dabar jis kontroliuoja konstravimo, gamybos, pakavimo, prekybos, realizavimo ir elektroninės prekybos padalinių veiklą, rūpinasi įmonės finansiniu stabilumu, nuolat ieško tekstilės ar kitų reikiamų žaliavų tiekėjų.
Ketvirtoji karta
Drabužių siuvimas, modeliavimas – gilias tradicijas puoselėjantis šeimos verslas. Jį tęsia jau ketvirtoji karta. Anot Mindaugo, jo močiutė Adelė buvo daugiavaikė mama, tad aprengti, papuošti savo atžalas ir neišleisti daug pinigėlių, reikėjo nemažai pastangų ir kūrybiškumo. Tarpukariu ji megzdavo, siūdavo savo vaikams: apie verslą, tuomet niekas negalvojo.
Šeimos tradicija, sukauptos žinios ir patirtis niekur nedingo: visa tai buvo perduodama iš kartos į kartą. Mindaugo mama Nijolė daugelį metų dirbo siuvimo technologe Kauno siuvimo įmonėje „Mada“, o Mindaugas jau išdrįso pradėti kurti verslą pats ir jam vadovauti. Dabar į šeimos verslą įsijungusi ir Mindaugo žmona, jo dukros.
Siuvimo įmonė „Tebesa“, gaminanti pagal užsienio kompanijų užsakymus, Lietuvoje kūrėsi po Nepriklausomybės, 1996 m. metais, o lietuviškų gaminių linija ir prekės ženklas „Atella“ atgimė prieš šešerius metus. Daug metų dirbant su užsienio partneriais, perpratus gamybinius procesus, suradus pasaulio rinkoje žinomus kokybiškos žaliavos tiekėjus, gimė idėja kurti moteriškų drabužių kolekcijas ir Lietuvos rinkai.
„Pastoviai ieškome naujų klientų, naujų pardavimo kanalų, pasaulinėse parodose stengiamės atrasti naujų ir patikimų medžiagų ir aksesuarų tiekėjų, domimės naujomis eksporto rinkomis“, – apie verslininko kasdienybę pasakojo Mindaugas.
Gaminiai – ne vienkartiniai
Įmonės tinklalapyje teigiama, jog „Atella“ Lietuvoje užgimęs ir puoselėjamas prekės ženklas yra „lėtosios mados“ koncepcijos dalis. Pasmalsavome, o kas tai yra „lėtoji“ mada, kuo ji ypatinga?
„Mūsų kuriami rūbai nėra vienkartiniai, jie universalūs, neišeina ilgai iš mados, patvarūs, po pirmojo skalbimo, siūlės tikrai neiširs, spalva nenubėgs kartu su vandeniu“, – atsakė „Atella“ vadovas, kuriam svarbiausia pateikti rinkai kokybiškus gaminius.
Stipri konkurencija?
Teiravomės, ar tekstilės pramonėje stipri konkurencija.
„Jei kokybiškai dirbi, konkurencinė kova nėra baisi. Be abejo, konkurentai niekada tau gero nelinkės, būna, kai nuleidę vos kelis eurus, persivilioja užsakovų, o vėliau, vėl jiems sukelia kainas. Mes stengiamės dirbti sąžiningai, darome viską, kad išliktume savo srityje geriausiais, nesame labai pigūs, tiek Lietuvos, tiek Europos mastu, tačiau norime, kad užsakovai, mūsų partneriai įvertintų sukauptas žinias, patirtį ir kokybę“, – pasakojo „Atella“ vadovas.
Ar versle daug streso?
„Be abejo, versle yra pastovi įtampa. O kaip Jūs manote, jei esate įsipareigojęs laiku išmokėti atlyginimus 80-čiai darbuotojų, o staiga dėl karantino dingsta užsakymai. Žmonės turi savo šeimas, jie nori tiek pat uždirbti net ir krizių metu, tuomet galvoji, ką pasakyti, kokių veiksmų imtis, kaip išsaugoti juos, kad neišsibėgiotų.
Šioje srityje dirbu 35 metus. Gyvuojame nuo krizės iki krizės, o ir mūsų kasdienybė negailestinga – tai suserga darbuotojai, tai įranga genda, tai kyla nesusipratimų su užsakovais.
Ankstesnė krizė – 2008 m. taip pat nemažai užgrūdino, tuomet mažinomės atlyginimus, laimei šiemet – dėl karantino gavome paramos iš valstybės. Tai pirmas kartas, kuomet valstybė realiai padėjo verslui atsigauti po smūgio, manau, visiems verslams tai malonus netikėtumas. Atlyginimų darbuotojams mažinti neteko, bet krizę įmonė pajuto“, – kalbėjo drabužių moterims gamintojas.
Anot jo, krizės, nuolatiniai iššūkiai brandina asmenybę, į verslą imi žiūrėti kaip į vertybę, kurią reikia užauginti, puoselėti, nuolat prižiūrėti.
