Daugiau negu pusė apklaustųjų mano, kad būstas artimiausiu metu brangs
2025 m. kovą SEB banko užsakymu bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad 54 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų galvoja, jog būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių didės, 9 proc. manė, kad būstas pigs, 27 proc. nesitikėjo didesnių pokyčių, o likęs dešimtadalis šiuo klausimu nuomonės neturėjo.
SEB banko būsto kainų lūkesčių indekso reikšmė buvo 45 punktai (ji apskaičiuojama kaip prognozuojančiųjų, kad būstas brangs ir pigs, procentinių dalių skirtumas). Lygiai prieš metus indekso reikšmė siekė 27 punktus. Toks pokytis yra didelis, akivaizdu, kad nuotaikos rinkoje gerokai pasikeitė. Indekso reikšmė jau yra didesnė negu pastarųjų dešimties metų vidurkis.
Vilniaus apskrityje didesnių kainų tikėjosi 56 proc., apklaustųjų, Kauno – 52 proc., Klaipėdos – 50 proc. apklaustųjų. Per ketvirtį labiausiai pasikeitė gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų Kauno regione.
Būsto sandorių šuolis
Registrų centro duomenimis, būsto sandorių skaičius pirmą 2025 metų ketvirtį buvo net 32 proc. didesnis negu prieš metus. Tai buvo trečias ketvirtis iš eilės, kai metinis sandorių skaičiaus pokytis buvo teigiamas. Tiesa, sandorių skaičius buvo mažesnis negu pirmaisiais 2022 ir 2023 metų ketvirčiais. Sandorių sparčiai daugėjo ir Vilniuje, ir kituose Lietuvos didmiesčiuose. Kaip ir ankstesniais ketvirčiais, labiau augo senos, o ne naujos statybos registruotų butų sandorių skaičius.
Pirminėje būstų rinkoje pirmas 2025 m. ketvirtis buvo įspūdingas. Bendrovės „Inreal“ duomenimis, Lietuvos sostinėje per mėnesį vidutiniškai buvo parduota apie 550 butų. Prieš metus pirmą ketvirtį buvo nupirkta tik maždaug po 250 butų per mėnesį. Jeigu toks pirkėjų aktyvumas išliktų, neišvengiamai imtų mažėti laisvų neparduotų butų skaičius. Kol kas naujo būsto pasiūla vis dar yra truputį didesnė negu prieš metus.
ECB palūkanas balandį dar kartą sumažins
Didėja tikimybė, kad pirminėje rinkoje būsto sandorių skaičius artimiausiais mėnesiais bus jau truputį mažesnis negu pirmą ketvirtį. Tam didžiausią įtaką darys chaosas, kilęs dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo muitų sprendimų, ir padidėjęs nerimas dėl pasaulio ir Lietuvos ekonomikos raidos.
Kas mėnesį Valstybės duomenų agentūros skaičiuojamas vartotojų pasitikėjimo rodiklis pastaraisiais mėnesiais traukiasi ir yra mažiausias nuo 2023 m. pabaigos. Padidėjus infliacijai, netylant kalboms apie mokestinius pokyčius bei nerimstant geopolitinės audroms, gyventojai tapo truputį atsargesni.
Kita vertus, tarpbankinės „Euribor“ palūkanų normos vis dar mažėja. Praėjusių metų viduryje pradėjusios mažėti palūkanos buvo svarbiausias veiksnys, nulėmęs būsto rinkos aktyvumo atsigavimą. Šiomis dienomis 6 mėnesių „Euribor“ palūkanų norma yra mažesnė negu 2,3 procento. Prieš ketvirtį šios palūkanos siekė 2,6 proc., o prieš metus – 3,7 procento.
Kitas ECB valdančiosios tarybos posėdis vyks balandžio 17 dieną. SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad bazinė palūkanų norma bus dar kartą sumažinta nuo dabartinių 2,5 proc. iki 2,25 procento. Finansų rinkose laukiama, kad tarpbankinė „Euribor“ palūkanų norma šių metų pabaigoje nusileis žemiau 2 procentų.
Būsto kainos didėja
Būsto kainos pirmą 2025 m. ketvirtį Lietuvoje padidėjo, o metinis pokytis veikiausiai buvo truputį didesnis negu 5 procentai. Pavyzdžiui, Lietuvos banko pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksas rodo, kad vasarį nenaujų parduotų butų kaina buvo 5 proc. didesnė negu tokiu pat laikotarpiu prieš metus. „Ober-Haus“ skelbia, kad Lietuvos didmiesčiuose vasarį butų kaina buvo maždaug 4 proc. didesnė negu 2024 metų vasarį.
Pardavėjų lūkesčiai dėl kainų pirmą 2025 m. ketvirtį antrinėje rinkoje augo nedaug. Pavyzdžiui, „Aruodas.lt“ skelbimuose vidutinė pageidaujama nenaujų butų Vilniuje kaina, palyginti su praėjusių metų pirmu ketvirčiu, padidėjo tik apie 2 procentus. Pirminėje Vilniaus rinkoje būsto kainos per metus paaugo maždaug 5 procentais.
„Eurostat“ neseniai skelbė, kad 2024 metais vidutinė būsto kaina Lietuvoje padidėjo 9,8 procento. Būstas Latvijoje per metus pabrango 8,1 proc., Estijoje 3,6 proc., o Lenkijoje – 10,4 procento. Praėjusiais metais būstas brango Vokietijoje bei Švedijoje – šalyse, kur 2022 ir 2023 metais buvo didžiausias kainų nuosmukis. Akivaizdu, kad mažėjančių palūkanų normų įtaka sandoriams ir kainoms buvo teigiama visoje Europoje.
Lūkesčiai dėl būsto kainų antrą ketvirtį stipriai nesikeis
Didelė tikimybė, kad būsto rinkoje pirkėjai artimiausiais mėnesiais bus šiek tiek mažiau aktyvūs ir būsto kainos sparčiau neįsibėgės. Didžiausią riziką rinkai kels karo Ukrainoje eiga ir D. Trumpo muitų bei užsienio politikos sprendimai. Iki birželio pabaigos sužinosime ir galutinį valdžios sprendimą dėl nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimų. Kol kas panašu, kad daugiau įtakos gyventojams turės tai, kad mokestinės nekilnojamojo turto vertės kitąmet stipriai padidės, o ne tai, kad keisis tarifai (iki galutinio sprendimo Seime dabartiniai siūlymai, matyt, dar labai keisis). Kuo labiau apmokestinamas nekilnojamasis turtas, tuo neigiama įtaka būsto kainoms yra didesnė. Todėl vien dėl kalbų apie šį mokestį gyventojų lūkesčiai gali būti atsargesni.
***
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2025 m. kovą SEB banko užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso buvo apklaustas 1001 15–74 metų gyventojas 115-oje šalies vietovių.