Faktiniai duomenys ir išankstiniai rodikliai rodo, kad, nors Lietuvos ekonomikos augimo tempas dar išlieka tvirtas, jis jau pasiekė savo piką. Ypač tai atsispindi eksportuojančiuose sektoriuose – mūsų skaičiavimai, remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, rodo, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas į Vokietiją, mūsų pagrindinę partnerę, ne tik stagnuoja, bet netgi šiek tiek mažėja. Lietuvos gamintojų lūkesčiuose daugėja atsargumo, o automobilių komponentų sektoriaus gamyba traukiasi. Šie ženklai liudija, kad Vokietijos ekonomikos problemos jau veikia ir mus.
Vidaus rinka taip pat rodo pirmuosius sulėtėjimo signalus. Nors mažmeninė prekyba vasarį viršijo pokovidinį piką, vartotojų lūkesčiai vėl ima blogėti. Europos Komisijos duomenys rodo, kad kovo mėnesį Lietuvos vartotojų nuotaikos buvo prasčiausios nuo 2023 metų pabaigos. Kadangi lūkesčiai stipriai susiję su vartojimu, tikėtina, kad artimiausiu metu sulėtės tiek vidaus vartojimas, tiek ir pramonės aktyvumas.
Tačiau ko gero didžiausias iššūkis – vadinamasis „dramblys kambaryje“ – tai Donaldo Trumpo paskelbti muitų tarifai. 20 proc. tarifas Europos Sąjungai yra ne šiaip sau simbolinis – skaičiai rodo, kad vien šis sprendimas iš euro zonos BVP 2025 metais atims 1 proc. punktą. Vokietijos eksportas į JAV sumažės apie 15 proc., o tai reiškia, kad vietoje laukiamos plėtros, ši ekonomika stagnuos. Kadangi Lietuvos eksportas stipriai susijęs su Vokietija, net ir mažesnis poveikis mums (prognozuojama – 0,3 proc. punkto mažesnis BVP augimas) turėtų būti vertinamas rimtai.
Visgi čia pat glūdi ir galimybė. Didėjant gamybos kainoms Vokietijoje, šalies įmonės ieškos būdų mažinti sąnaudas. Lietuva, turėdama kvalifikuotą darbo jėgą, konkurencingą kainodarą ir sparčiai modernėjančią pramonę, gali tapti alternatyva. Ypač tiems verslams, kurie investuoja į produktyvumą ir kokybę – tai mūsų langas į naujus užsakymus ir ilgalaikes sutartis.
Apibendrinant, 2025 m. Lietuvos BVP augimas, prognozuojama, sieks 2,6 proc. – t. y., išliks tvirtas, bet lėtesnis nei įspūdinga 2024 m. pabaigos dinamika. Prekybos karo eskalacija išlieka pagrindine rizika, galinčia atnešti daugiau nerimo rinkoms ir investuotojams.
Tačiau vis dar įmanomas ir teigiamas scenarijus. Jei rudenį JAV, jausdama ekonominio sulėtėjimo spaudimą ir artėjančius 2026 m. Atstovų rūmų rinkimus, imtųsi švelninti tarifų politiką, tai galėtų tapti galingu impulsu rinkoms bei grąžinti „V“ formos ekonominio atsigavimo trajektoriją tiek JAV, tiek Europai, tiek ir Lietuvai.
Kol kas belieka išlikti budriems, bet optimistiškiems – būtent tokia laikysena leidžia ne tik reaguoti į iššūkius, bet ir pasinaudoti galimybėmis, kai jų atsiranda.