Aukso spurtas ir naftos stagnacija

Auksas ir nafta yra vienos svarbiausių priemonių žaliavų turto klasėje. Jų kainų dinamika paprastai analizuojama atskirai ir tarpusavyje mažai koreliuoja, tačiau analizuojamos visumoje, jos leidžia į pasaulyje vykstančius ekonominius procesus pažvelgti iš naujos perspektyvos.

Šiuo metu pasaulio ekonomikai kyla vis daugiau iššūkių – pradedant lėtėjančia JAV ekonomika ir baigiant ties stagnacijos riba balansuojančiomis euro zonos ar Kinijos ekonomikomis. Augančią riziką atspindi ir tai, kad už vieną aukso unciją reikia vis daugiau naftos barelių. Kitaip tariant, aukso kaip saugaus aktyvo kaina didėja investuotojams ieškant saugumo, o naftos kaina mažėja tikintis mažesnės jos paklaustos slopstant pasaulinei ekonomikai.

Nepaisant iki šiol taikytų OPEC+ naftos gavybos apribojimų, naftos kaina neišsilaiko virš 80 JAV dol. už barelį ribos. Tikėtinas ir tolimesnis naftos kainos mažėjimas, jei rinkoje ir toliau išsilaikys jos pertekliaus prognozės. Tuo metu auksu paremtų biržoje prekiaujamų fondų (ETF) vienetų kainos nuo metų pradžios jau išaugusios daugiau kaip 20 proc.

Investavimas į auksą

FED tempą diktuos darbo rinka

Federalinio rezervų banko (FED) pirmininkas Jerome’as Powellas leido rinkoms suprasti, kad rugsėjo susirinkime bus pradėta mažinti palūkanų norma. Investuotojai į obligacijas daugiausia dėmesio skiria lūkesčiams dėl pirmojo sumažinimo dydžio ir būsimo palūkanų mažinimo tempo.

Kalbėdamas kasmetiniame FED susitikime Vajomingo valstijoje, J. Powellas be užuolankų pasakė, kad atėjo metas sumažinti dviejų dešimtmečių aukštumoje esančias palūkanų normas. Nors jis neužsiminė apie pirmo sumažinimo mastą ar tolesnį mažinimo kelią, akcentuota pažanga infliacijos srityje ir pabrėžta, kad centrinis bankas toliau vadovausis darbo rinkos rodikliais.

Remiantis naujausiais Ekonominės analizės biuro duomenimis, pagrindinis asmeninio vartojimo išlaidų kainų indeksas, į kurį neįtraukiama maisto ir energijos produktai, nuo birželio padidėjo 0,2 proc. Trijų mėnesių metinis padidėjimas, kuris leidžia tiksliau įvertinti infliacijos kryptį, sudarė 1,7 proc. Tuo metu metinis vartotojų infliacijos rodiklis sudarė 2,6 proc.

JAV vartotojai toliau išlaidauja

Nepaisant JAV ekonomikos lėtėjimą rodančių duomenų, šalies vartotojai toliau išlaidauja. Naujausioje prekybos milžino „Wallmart“ finansinėje ataskaitoje skelbiama apie pagerintas šių metų pardavimų prognozes ir stiprų antrą metų ketvirtį ir tikėtinus gerus priešmokyklinio sezono pardavimus rugpjūtį.

Silpnesnė rugpjūčio darbo užmokesčio ataskaita galėtų lengvai atsverti tą optimizmą, kurį lėmė išaugusios vartotojų išlaidos, bei paskatinti spekuliacijas dėl agresyvesnio FED palūkanų mažinimo tempo. Atsižvelgus į pirkimų vadybininkų indekso PMI duomenis, toks scenarijus mažai tikėtinas.

Praėjusio penktadienio (rugpjūčio 30 d.) duomenimis, per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ indeksas pakilo 1,6 proc., „S&P 500“ sesiją baigė ūgtelėjęs 0,7 proc., o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ smuktelėjo 0,9 proc.

Niujorkas

Tęsiasi JAV dol. silpnėjimo tendencija

Remiantis „Bloomberg Dollar Spot“ indeksu, JAV dolerio vertė nukrito iki žemiausio lygio per šiuos metus, palyginus su kitomis pagrindinėmis valiutomis. Tarp investuotojų vis labiau stiprėja įsitikinimas, kad FED šiais ir kitais metais gana sparčiai mažins bazines palūkanas, nepaisant to, kad pagrindinis vartotojų išlaidų rodiklis vis dar išlieka gerokai didesnis už tikslinį 2 proc. lygį.

Tiesa, ši silpnėjimo tendencija gali greitai pasikeisti, jei rudenį paaiškėtų, kad infliacijos ir palūkanų mažinimo lūkesčiai buvo per daug optimistiški.

Euro kursas per paskutines dvi savaites sumažėjo 0,33 proc. ir nusistovėjo ties 1,1048 JAV dol. riba. Svaro sterlingo kursas padidėjo 1,05 proc. dolerio atžvilgiu ir penktadienį buvo prekiautas už 1,31 JAV dol. Japonijos jena paaugo 0,29 proc., jos kursas prekyboje sudarė 146 jenas už dolerį.

Ar obligacijos pasirodys geriau nei akcijos?

Panašu, kad po daugelio metų atsilikimo nuo akcijų grąžos, obligacijos pagaliau gali jai prilygti ar net viršyti. Finansų rinkose formuojasi kelių veiksnių derinys, galintis paskatinti obligacijų brangimą ir akcijų kainų stagnaciją ar sumažėjimą. Tarp šių veiksnių – palūkanų mažinimo ciklo pradžia, C. Sahm suformuluota taisyklė dėl nedarbo lygio padidėjimo tris mėnesius iš eilės ar 2 ir 10 m. trukmės obligacijų pajamingumų kreivės inversija.

Prasidėjus bazinių palūkanų mažinimui akcijų grąža pirmaisiais mėnesiais pralenkia obligacijų, tačiau vėliau ima atsilikti. Taip yra todėl, kad palūkanų mažinimas dažnai vykdomas jau susidūrus su ekonominiu nuosmukiu. Tiesa, jei pavyksta pasiekti švelnų ekonomikos nusileidimą, o ekonomikos augimas nesustoja, akcijų ir obligacijų grąžų išsiskyrimas gali ir neįvykti.

Kaip rugpjūčio 29 d. pranešė Investicinių bendrovių institutas, per ankstesnę savaitę bendras pinigų rinkos fondų turtas padidėjo 21,05 mlrd. JAV dol. ir pasiekė 6,26 trln. JAV dol. Dviejų metų JAV iždo obligacijų pajamingumas nukrito iki 3,92 proc., o 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas pakilo iki 3,9 proc. Inversijos sumažėjimas, savo ruožtu, rodo mažesnę JAV recesijos tikimybę nei anksčiau, bet verta turėti mintyje, kad tai tik vienas iš rodiklių.

Euro zonoje – toliau slopstanti infliacija

Infliacija euro zonoje nukrito iki žemiausio lygio nuo 2021 m. vidurio, todėl Europos centrinis bankas (ECB) mažiau nei po dviejų savaičių turėtų pratęsti birželį pradėtą palūkanų mažinimo ciklą.

Europos Sąjungos statistikos tarnyba „Eurostat“ praėjusį penktadienį pranešė, kad vartotojų kainos, palyginus su praėjusių metų rugpjūčio mėn., euro zonoje buvo didesnės 2,2 proc. Tai gerokai mažesnis rodiklis už liepą užfiksuotą 2,6 proc., kuris atitiko „Bloomberg“ apklausos analitikų įvertinimo medianą. Kaip ir prognozuota, pagrindinė infliacija, neįskaitant maisto ir energijos prekių, sumažėjo iki 2,8 proc.

Stebimas ir lėtėjantis darbo užmokesčio augimas – metinis darbo užmokesčio augimas euro zonoje antrojo ketvirčio pabaigoje siekė 3,6 proc., kai pirmą ketvirtį sudarė 4,7 proc. Darbo užmokesčio augimo lėtėjimas taip pat sustiprina lūkesčius dėl tolesnio ECB palūkanų mažinimo.

Grynieji pinigai

Olimpinių žaidynių impulsas euro zonos ekonomikai

Euro zonos ekonomikai kiek netikėtai paskatą suteikė Paryžiaus olimpinės žaidynės. Sudėtinis „S&P Global“ pirkimų vadybininkų indeksas nuo 50,2 liepą šoktelėjo iki 51,2 reikšmės rugpjūtį viršydamas optimistiškiausias „Bloomberg“ analitikų apklausos prognozes. Paslaugų rodiklis pakilo iki aukščiausio lygio nuo balandžio, nors regiono gamybos nuosmukis pagilėjo.

Vis dėlto, duomenys rodo, kad euro zonai bus sunku išlaikyti pagreitį pirmąjį metų pusmetį, nepaisant pastarojo netikėtumo. „Bloomberg“ apklausti analitikai mato tik nežymų Vokietijos ekonomikos augimą per visus 2024 m. Šios šalies ekonomiką per antrą metų ketvirtį susitraukė 0,1 proc. ir neišlaikė metų pradžioje pademonstruoto atsitiesimo.

Pagrindinis Europos akcijų indeksas „STOXX 600“ penktadienį dviejų savaičių prekybą baigė padidėjęs 2 proc., Vokietijos „DAX“ padidėjo 2,6 proc., Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ – 0,24 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ susitraukė 0,6 proc.

Japonijos bankas nesureikšmino rugpjūčio sukrėtimo

Japonijos bankas, kuris yra priešingame pinigų politikos cikle nei Vakarų šalių bankai, vis dar siekia aukštesnių palūkanų normų, jei infliacija ir ekonominiai duomenys ir toliau atitiks prognozes. Šio centrinio banko atstovai per daug nesureikšmino rugpjūčio pradžioje stebėtų rinkos turbulencijų. Japonijos pagrindinės vartotojų kainos ir toliau palaipsniui kyla. Rugpjūtį, palyginus su praėjusių metų laikotarpiu, jos pakilo 2,4 proc. ir viršijo bendras prognozes.

Tuo metu Kinijos ekonomika toliau demonstruoja silpnumo ženklus. Pasaulyje populiarios žemų kainų platformos „Temu“ savininkė „PDD Holdings“ nustebino investuotojus neįprastai niūriomis perspektyvomis – ji paskelbė lūkesčių nepateisinusius rezultatus ir įspėjo, kad pajamos ir pelnas neišvengiamai toliau mažės. Po šių naujienų PDD akcijų kaina smarkiai smuko nurėždama net 55 mlrd. JAV dol. įmonės rinkos vertės, be to, kartu nusitempė ir tokių bendrovių kaip „Alibaba Group Holding“ ar „JD.com“ akcijų kainas.

Japonijos „Nikkei“ dviejų savaičių laikotarpiu paaugo 3,4 proc., Kinijos „blue chips“ CSI 300 nukrito 1 proc., Honkongo „Hang Seng“ per laikotarpį paaugo 2,4 proc.

Investuotojai tikisi naftos kainų nuosmukio

„Goldman Sachs“ ir „Morgan Stanley“ analitikai mažina naftos kainos prognozę, kuri per 2025 m. turėtų neviršyti 80 JAV dol. už barelį ribos. Abu bankai tikisi pertekliaus naftos rinkoje artimiausius 12 mėn. ir mažėsiančių jos kainų.

Naftos kaina pastaraisiais mėnesiais sumažėjo netekdama visų metų pabrangimo. Investuotojai nerimauja dėl lėtėjančio paklausos augimo Kinijoje, didėjančio tiekimo iš OPEC+, taip pat dėl grupės planų sušvelninti gavybos apribojimus. Nors kartelis buvo pasirengęs paaukoti rinkos dalį netiekdamas savo dalies naftos, kad palaikytų aukštesnes kainas, preliminarus planas atkurti gamybą gali pakeisti šią poziciją.

„Brent“ naftos sandoriai dviejų savaičių perspektyvoje buvo prekiaujami 0,22 proc. žemiau ir siekė beveik 77 JAV dol. už barelį. JAV WTI naftos kaina atpigo 0,15 proc. iki 73 JAV dol. penktadienio sesijos metu. Aukso kaina nežymiai nukrito iki 2 503 JAV dol. už unciją.