NT mokestis paveiks ir neturinčius būsto
Pradėkime nuo jautriausio – nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Sakoma, kad jį mokės tik daugiausia turto prikaupusieji, ir tai yra netiesa. Žmogus, kuris neturi NT, mokės mokestį ir jam jis bus sunkiausias. Žmogus kažkur turi gyventi ir, jei neturi savo, tada nuomojasi. Paklauskime savęs, ar NT mokestis nebus perkeltas nuomininkui? Tikrai bus, nes turto savininkui svarbu išlaikyti savo pelningumą, todėl tas, kuris negali nusipirkti NT (pavyzdžiui, gyvenimą pradedantis studentas ar mažas pajamas gaunanti šeima), mokės NT mokestį visa apimtimi – nuomos kainos kils ir tai bus tiesioginis Vyriausybės pasiekimas.
Tas, kas turi 100 butų, juose negyvena, bet nuomoja, ir toks milijonus valdantis asmuo mokės, geriausiu atveju, už vieną būstą, kuriame gyvena, ir tas mokestis jam visiškai nereikšmingas. Be to, pagal pirminius projektus, turtingas žmogus dar gaus ir nuolaidą savo asmeniniam pirmam būstui. Reikšmingus mokesčius susimokės likusių 99 butų nuomininkai.
Jei šeima turi savo būstą ir, tarkime, paveldėjo tėvų ar senelių būstą, kurio nenuomoja, nes kol kas nežino, ką su juo apskritai daryti. Gal planuoja palikti vaikams, kai paaugs. Tokie Lietuvos vidutiniokai visa apimtimi susimokės NT mokestį, o jei dar paveldėjo didmiesčio centre, tai tas mokestis gali būti ir sunki našta.
Palikime NT mokestį nuošalyje, nes jį daugiausia mokės tie, kurie net negali nusipirkti būsto. Pereikime prie draudimo akcizo, kuris taip pat susijęs su NT. Draudimo mokestis vėl veiks lygiai taip pat, kaip NT mokestis – vienas su vienu. Didins nuomos kainas, nes didins būsto savikainą, bet tai paveiks plačiau, o ne tik NT. Teks mokėti daugiau už draudžiamus automobilius ir netgi sveikatos draudimą, kuris paskutiniu metu taip išpopuliarėjo, kad jau beveik kiekvieno kišenėje yra sveikatos draudimas, kurį dažniausiai apmoka darbdavys.
Tokių draudimo akcizų rezultatas bus, kad arba mažės apsaugos lygiai, nes bus taupoma, arba bus jų apskritai atsisakyta. Tai vėl paveiks tuos, kuriems papildomų paslaugų labiausiai reikia – mažiausiai ir vidutiniškai uždirbančius.
Susimokėsime už viską: nuo nekilnojamojo turto iki mažiausių malonumų
Judame toliau. Su klaidomis aiškinamajame rašte pateiktas cukraus mokestis saldintiems gėrimams. Jis skaudžiausias bus vėl mažas pajamas gaunantiesiems, nes jų krepšelyje šie mokesčiai sudaro didžiausią dalį. Cukrintas gėrimas gali brangti daugiau nei ketvirtadaliu ir turtingam tai bus visiškai vienodai, o tam, kuris nori pasisaldinti ir uždirba mažiau, bus sunku. Cukraus mokestis išvis yra kažkaip keistai sukonstruotas, nes Lietuva viena mažiausiai cukrintų gėrimų vartojančių šalių, kai Vokietija, kuri turi su tuo problemų, tokio mokesčio apskritai neturi. Čia galima ir toliau tęsti, bet būtų koncentracija ties vienu mokesčiu.
Toliau galima aptarti keistą gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą, kuris taikosi daugiausia į jaunus, tačiau jau vertinamus specialistus, bet nepataiko į Seimo narius, bet čia palikime diskusijoms, kai pasirodys realūs projektai.
Vos pateikus kelis pavyzdžius, galima pamatyti, kaip mes meluojame vieni kitiems, kad ši mokesčių reforma nepalies tavęs ar manęs, o susimokės visą kvartalą nupirkęs „dėdė“, kurio nemėgstame. Tai yra netiesa, kuri yra skleidžiama kiekvieną dieną per politikų interviu. Mokesčių reforma, jei tokia bus, kuriai prieštarauja beveik visos asociacijos ir vienijančios organizacijos, paveiks kiekvieną pilietį iki paskutinio ir daugiausia kainuos mažiausias pajamas gaunantiesiems. Gan keista, kai tokią reformą siūlo kairiosios politinės partijos.