D. Trumpo savaitgalį pristatyti muitai turėjo įsigalioti jau vasario 4 dieną. Buvo paskelbta apie 25 proc. importo tarifus Kanadai (su mažesniu 10 proc. tarifu naftai) ir Meksikai bei papildomus 10 proc. tarifus prekėms iš Kinijos.

Kol kas nėra aišku, kiek laiko šie papildomi muitai galėtų galioti ir kokios bus atsakomosios šių šalių priemonės (apie atsakomąjį 25 proc. tarifą daliai JAV prekių paskelbė Kanada, o Meksika pažadėjo su ja koordinuoti savo atsakomuosius veiksmus). Be to, D. Trumpas jau užsimena apie muitus ir Europos Sąjungai (ES), kurie galėtų įsigalioti netolimoje ateityje. Galimi pasaulio prekybos trikdžiai neabejotinai paveiktų ir tokią atvirą pasaulio ekonomiką, kaip Lietuva.

Tiesa, dar iki įsigaliojant muitams paskelbta, kad jie nukeliami (red. pastaba).

Muitai – kaip derybinis svertas

Pasak D. Trumpo, muitai yra reikalingi tam, kad būtų ištaisytos nesąžiningos prekybos praktikos, kai JAV prekėms yra taikomos eksporto kliūtys. Pavyzdžiui, yra sudėtinga eksportuoti JAV užaugintus javus į ES, kurioje galioja griežtesnis maisto reguliavimas nei JAV. Negana to, taip būtų skatinama įmones perkelti savo gamybą į JAV ir taip sukurti daugiau darbo vietų ten.

JAV prekybos deficitas (suma, kuria importo vertė viršija eksporto vertę) praėjusiais metais siekė daugiau nei 800 mlrd. JAV dolerių ir, išskyrus 2022 m., buvo aukščiausiame lygyje per pastaruosius 30 metų. Naujasis prezidentas siekia šį skirtumą sumažinti.

Tiesa, realybėje tai gali atsiliepti gerokai didesnėmis kainomis vartotojams, nes prekyba su kitomis valstybėmis yra svarbus dėmuo, mažinantis produkcijos sąnaudas, siūlantis įvairesnį prekių asortimentą. Taip pat ne visus dalykus valstybė gali pasigaminti ar užauginti pati, pavyzdžiui, užauginti avokadus, kuriuos daugiausia importuoja iš Meksikos. Tiesa, tikėtina, kad išaugus kainai, tiekėjai ir prekybininkai būtų priversti mažinti kainas, tad muitai galutines kainas paveiktų ne visa apimtimi.

Kita priežastis, kodėl naujasis JAV prezidentas įveda muitus, yra pažadas mažinti mokesčius gyventojams. Importo muitai padėtų bent iš dalies kompensuoti mažesnį mokesčių surinkimą. Muitų veikimo principas yra gana paprastas – visoms importuojamoms prekėms yra uždedamas papildomas mokestis nuo prekės vertės, o surinkti pinigai nukeliauja į biudžetą. Aišku, taikant muitus neišvengiamai pabrangsta prekės, todėl gali padidėti kasdienės išlaidos ir efektas dėl sumažėjusių mokesčių, ypač mažesnių pajamų gavėjams, tikėtina, bus nedidelis.

Vis dėlto, kol kas muitai naudojami kaip naujojo prezidento derybinis svertas ir galia, kuria siekiama gauti tai, ko norima. Šiuo atveju, D. Trumpas ragino Kiniją, Meksiką ir Kanadą imtis daugiau veiksmų, kad būtų pažabota narkotiko fentanilio, kuris yra pagrindinė jaunų JAV gyventojų mirties priežastis, gamyba ir įvežimas. Prezidentas taip pat bando pažaboti nelegalią imigraciją į JAV.

Kas gali užsitraukti nemalonę?

Istorikas Bernardas Lewisas juokaudavo, kad „rizikinga būti Amerikos priešu, bet gali būti mirtina būti jos draugu“. Kol kas panašu, kad niekas nėra apsaugotas nuo muitų – ar tai būtų artimi sąjungininkai, tokie kaip Kanada, ar tai būtų konkurentai, tokie kaip Kinija. Tiesa, daugiausia D. Trumpo kritikos strėlių skrieja į tas šalis, su kuriomis JAV turi didžiausią prekybos deficitą – importuoja gerokai daugiau prekių nei eksportuoja.

Pirmoje vietoje tarp tokių partnerių yra ES, kuriai JAV yra svarbiausia eksporto partnerė. Daugiausia ES eksportuoja chemijos pramonės produktų, vaistų, automobilių, kitų pramonės prekių. Šiuo atžvilgiu, itin pažeidžiamos ekonomikos yra Vokietija, Airija, Italija, Švedija – šalys, kurios į JAV eksportavo kur kas daugiau nei importavo.

Kaip atrodo Lietuva?

Jei ES būtų įvestas muitas importui į JAV, tai paveiktų ir Lietuvos gamintojus. Lietuva į JAV eksportuoja maždaug 6 proc. viso šalyje pagamintos produkcijos eksporto. Negana to, poveikis galėtų pasireikšti ir per kitus prekybos partnerius, kai sumažėjus paklausai JAV, paklausa tarpinio vartojimo produktams iš Lietuvos taip pat kristų.

Šį efektą galėtų itin pajusti automobilių dalių, chemijos pramonės, baldų gamintojai. Maždaug trečdalį Lietuvos eksporto į JAV sudaro ir mineralinis kuras.

Bet net ir „tolimi“ muitai Kanadai, Meksikai ir Kinijai gali paveikti Lietuvos ekonomiką, nes tiekimo grandinės pasaulyje yra glaudžiai susijusios tarpusavyje. Stipresnis JAV dolerio kursas reiškia ir brangesnį importą iš JAV, tad iš šios šalies gaunamų prekių kainos kiek pakiltų. Lietuva iš JAV daugiausia importuoja suskystintąsias gamtines dujas (SGD), taip pat automobilius ir jų dalis.

Išaugęs neapibrėžtumas

Nėra aišku, ar naujai paskelbti muitai Kanadai, Meksikai ir Kinijai nebus sumažinti ar atšaukti dar prieš jiems įsigaliojant. Nepaisant to, šie JAV prezidento sprendimai siunčia signalą pasaulio ekonomikoms, kad daliai jų teks neišvengiamai derėtis su JAV.

Šiuo atveju, ES, neabejojama, stengsis skatinti didesnį importą iš JAV: pasirašys ilgalaikes SGD [įsigijimo – „Delfi“] sutartis, vykdys stambesnius ginklų pirkimus, galbūt peržiūrės importuojamo maisto reguliavimą. ES tai yra gerokai saugesnis pasirinkimas, juolab, kad tai nėra tik ekonominis klausimas – JAV išlieka svarbiausia NATO sąjungininkė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją