aA
Tarpukariu jauna, tik susikūrusi Lietuvos valstybė susidūrė su sunkumais ne tik politikoje, bet ir ekonomikoje. Vis tik, šiuo laikotarpiu kūrėsi nemažai įmonių, kurios padėjo žengti pirmuosius žingsnius besikuriančios šalies ekonomikai ir išaugino įvairius sektorius: finansų, prekybos, žemės ūkio ir kitus. Ir tai – ne viskas: Lietuvos verslininkų sukurti produktai buvo pripažinti ne tik nacionaliniu, bet ir pasauliniu mastu, kur susižėrė ne vieną apdovanojimą.
Chaimo Frenkelio vila
Chaimo Frenkelio vila
© DELFI / Modesta Meškė

1. Broliai, tarpukariu sukūrę lietuviško verslo imperiją, kurioje gimė ir „Ūkio bankas“

Ne veltui kalbama, kad broliai Vailokaičiai tarpukariu sukūrė ištisą pramonės imperiją – aprėpę įvairiausias sritis (žemės ūkį, pramonę, prekybą, finansus), jie buvo laikomi vienais turtingiausių žmonių Lietuvoje. Nors dažnai girdime apie Joną Vailokaitį, net istorikams sunku atskirti, kurios verslo idėjos yra jo, o kurios – brolio Juozo, mat daugelį sumanymų jie įgyvendino kartu.

1919 m. vasario 16 d. Jonas Vailokaitis, Aleksandras Stulginskis, Andrius Dubinskas ir Pijus Grajauskas įsteigė Lietuvos ūkio banką, vėliau pervadintą į tiesiog „Ūkio banką“. Po trijų metų jis tapo didžiausiu komerciniu banku, konkuravusiu su užsienio kapitalo valdytais bankais. Praėjus tik dviem metams po banko įkūrimo, broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai toliau plėtė savo veiklą finansų sektoriuje ir įsteigė draudimo akcinę bendrovę „Lietuva“.

Daugiausia planų broliai įgyvendino 1923 m. – tada buvo įkurta nemažai įmonių, svarbių tuo metu dar tik pirmuosius žingsnius žengiančiai Lietuvos ekonomikai. Viena jų – plytų ir čerpių gamybos bendrovė „Palemonas“. Kasmet ši įmonė šalį aprūpindavo 7–8 mln. plytų, kurios buvo naudojamos daugelio Kauno mūrinių pastatų statyboje.

Kauno senamiestis šiandien
Kauno senamiestis šiandien
© DELFI / Laimonas Jankauskas

Netrukus buvo įkurta ir maisto produktų eksporto akcinė bendrovė „Maistas“, turėjusi net 6 fabrikus: po vieną Kaune, Klaipėdoje, Tauragėje, Panevėžyje ir du Šiauliuose – per dieną juose buvo galima paskersti po 5 tūkst. kiaulių. AB „Maisto“ produkciją – šviežią kiaulieną, gyvas kiaules ir įvairius mėsos konservus – broliai eksportavo į užsienį.

Jonas ir Juozas Vailokaičiai tais pačiais metais taip pat įsteigė žemės ūkio kooperatyvų susivienijimą AB „Lietūkis“. Pastaroji įmonė turėjo savo linų apdirbimo fabrikus Biržuose, Joniškyje, Panemunėlyje, Kudirkos Naumiestyje.

Broliams priklausė ir tokios svarbios įmonės kaip AB „Eksportas ir importas“ bei tekstilės importo ir eksporto įmonė „Urmas“.

1923 m. šių verslininkų iniciatyva gimė ir cukraus gamybos Lietuvoje pradininkė – AB „Cukrus“.

Be to, jie išgelbėjo ir žlungantį brolių Smidtų metalo gaminių fabriką Šančiuose, reorganizuodami jį į AB „Metalas“ – ši įmonė pradėjo gaminti jaunos šalies ūkiui reikalingus ketaus, aliuminio, vario, bronzos, žalvario liejinius, įvairias žemės ūkio mašinas ir jų dalis.

2. Aprūpino ir vinimis, ir šokoladiniais saldainiais

Tilmansų giminė Kaune – viena garsiausių ir turtingiausių, tarpukariu atvykusių į Lietuvą, šeimų. Jos narius iki šiol prisimena kaip pramoninkus, finansininkus ir prekybininkus.

Pirmasis čia atkeliavo Richardas Tilmansas, 1893 m. senojoje „Vulkano bazėje“ įkūręs bendrovę „Broliai Tilmansai ir Ko“. Ši įmonė gamino vinis, varžtus, sraigtus, vielą ir kitus metalo dirbinius. Geležies dirbinių ir statybinių medžiagų prekybos namai gyvavo net 47 metus.

Kauno "Akropolyje" integruotas buvęs Tilmansų fabrikas
Kauno "Akropolyje" integruotas buvęs Tilmansų fabrikas
© DELFI / Julija Vercinskė

Šis Tilmansų geležies apdirbimo fabrikas užsiėmė ne vien vinių ar varžtų gamyba –1898–1929 m. čia veikė ir pirmoji Lietuvoje pramoninė elektrinė.

Tačiau ši giminė neapsistojo vien ties metalo pramone – 1921 m. įsteigė AB „Tilka“, kurios veikla apėmė gana platų spektrą: degtukus, baldus, šokoladą ir saldainius. Vėliau, atsisakiusi degtukų ir baldų gamybos, bendrovė gamino tik saldainius, šokoladą ir kakavą. Taip Tilmansai tapo vieno didžiausių šokolado ir saldainių fabrikų savininkais.

Šeima dalyvavo steigiant šalies komercijos banką ir draudimo bendrovę „Lietuvos Lloydas“ – taip tvirtai įsitvirtindama valstybės finansiniame sektoriuje bei prisidėdama prie jo plėtros.

3. Šiaulius pavertė vienu stambiausių pasaulio odos pramonės centrų

Chaimas Frenkelis Šiauliuose karjerą pradėjo 1879 m. – įsidarbinęs paprastu odos išdirbėju ir pirmuosius mažius žingsnius versle žengęs Šiauliuose, jį išplėtė ne tik iki carinės Rusijos imperijos, bet ir iki Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos.

Ch. Frenkelis ir jo sūnus Jokūbas su šeima Šiauliuose padėjo pamatus moderniai odų pramonei ir išvystė ją iki pasaulinio lygio. Tai buvo didelis indėlis į šalies ekonomiką, dėl kurio tarptautinei bendruomenė išgirdo ne tik apie fabriko gaminius, bet ir apie Saulės miestą.

Iš pradžių Ch. Frenkelis įsigijo nedideles odų apdirbimo dirbtuves – jose dirbo vos dešimt darbininkų, kuriems talkino ir pats savininkas.

Šiauliai šiandien
Šiauliai šiandien
© DELFI / Laimonas Jankauskas

Tačiau net ir turėdamas mažas dirbtuves, jis nuolat domėjosi pasaulinėmis odos apdirbimo tendencijomis – taip norėjo neatsilikti nuo naujovių, o savo verslą kurti kuo modernesnį. Vėliau į įmonės veiklą įsitraukė ir jo sūnus Jokūbas Frenkelis, kuris dirbo prie fabriko veikusioje laboratorijoje.



Netrukus mažoms dirbtuvėms išaugus iki Frenkelio fabriko, jo gaminiai 1905 metais Paryžiaus pasaulio parodoje buvo apdovanoti aukso medaliu. Tačiau jų vardas dar labiau išgarsėjo 1906 m., kai pasaulį sužavėjo jų raudonieji padai batams, kurie buvo aukštos kokybės, sudrėkę – sukietėdavo ir tapdavo nepralaidūs drėgmei. Ir čia ne vienintelės padų ypatybės – odų rauginimui buvo naudojamos iš Afrikos atvežtos mangrovinių miškų medžių žievės, kurios ir nudažydavo odą raudonai.

1914 m. Frenkelio fabrike jau dirbo apie 1 tūkst. darbuotojų.

4. Lietuviško vyno pramonės tėvas

Balys Karazija vaisių ir uogų vyno gamybos technologija susidomėjo dar studijuodamas. Todėl nenuostabu, kad 1926 m. išsinuomavo mūrinius rūsius ir įrengęs dirbtuves užraugė pirmuosius 8000 litrų obuolių vyno. Jis susilaukė milžiniško pasisekimo – visus 8000 litrų pavyko ir parduoti dar tais pačiais metais – vynui net nespėjus subręsti. Vėliau šis rūsys tapo „Anykščių vyno“ gamykla, kurią žmonės itin pamėgo.

Jau kitais metais B. Karazija eksponavo savo vyną Žemės ūkio rūmų parodoje Kaune ir gavo medalį. Vėliau jo gaminama produkcija iškeliavo net į tarptautines parodas Paryžiuje, kur vynas „Birutė“ buvo apdovanotas pagrindiniu prizu.

Anykščiai šiandien
Anykščiai šiandien
© Anykščių rajono savivaldybės nuotr.

Balys Karazija Anykščiuose vyndaryste vertėsi dvylika metų, galiausiai – pelnė žymiausio Lietuvoje vyno gamintojo reputaciją. Gimtuosiuose Anykščiuose jis buvo didžiausias darbdavys, kurio gamykloje iš pradžių dirbo kiek daugiau nei 10 darbininkų, vėliau – apie 40, o sezono metu ir 75. 1939 m. jo vyno gamykloje buvo užraugta 230 tūkst. litrų vyno – tai sudarė beveik ketvirtadalį šalies vaisvynių produkcijos.

Ne veltui B. Karazija tituluojamas lietuviško vyno pramonės pradininku – iki tol Lietuvoje vyndarystė nebuvo paplitusi, o „Anykščių vyno“ gaminamas vaisių ir uogų vynas galiausiai tapo tradiciniu.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(20 žmonių įvertino)
4.8000

Vieną iš labiausiai nukraujavusių sektorių pamilęs klaipėdietis: jei ne karantinas, nežinia, kada būtume tai padarę (5)

Karantinas sudrebino visą pramogų ir paslaugų sektorių. Daugelis verslų ir idėjų ėmė...

Vardan vieno tikslo už šį metalą pirkėjai pasiryžę mokėti daugiau (22)

Aliuminio gamintojai jau seniai siūlė ekologiškesnius metodus, kaip šį metalą padaryti...

5 Janulevičiaus įžvalgos ateičiai – kaip suspėti į pokyčių traukinį (21)

Nors prieš metus visi kalbėjo apie tai, kad pandemija pakeitė pasaulį, po metų vis dar gyvename...

5 verslo sritys, kurioms siūloma eiti nauju keliu (5)

Koronaviruso pandemija sudavė skaudų smūgį viso pasaulio šalių ekonomikai. Ar aktyvėjantis...

Viršilas. Kiek įmonių socialinėje atsakomybėje yra atsakomybės? (5)

Jau metai, kaip gyvename naujos realybės – pandemijos – sąlygomis. Man, kaip ir, tikiu,...

Top naujienos

Vis daugiau paauglių randa itin pavojingą nusiraminimo būdą: nejučiomis panyra į priklausomybę, pastūmėja ir patys tėvai (10)

Naujausio ESPAD tyrimo duomenimis, penktadalis Lietuvos paauglių yra vartoję centrinę nervų...

Ekspertai stebisi: Rusijoje sklinda kalbos visai ne apie Putino išreklamuotą „Sputnik“ (300)

Rusiška vakcina nuo COVID-19 „ Sputnik V “ buvo įregistruota dar neprasidėjus pagrindiniams...

Gydytojos įvardijo didžiausias burokėlių paslaptis: štai ką galėtų reikšti pasikeitusi šlapimo spalva (2)

Ryškiai raudonos spalvos ir itin saldaus skonio burokėliai yra viena vertingiausių daržovių, kuri...

Izraelis jau grįžo į normalų gyvenimą: paskiepijus 40 proc. gyventojų, atidaryti barai ir restoranai (2)

Sekmadienį Izraelyje, kuriame maždaug 40 proc. gyventojų jau pasiskiepijo abiem vakcinos nuo...

Užkalnis šlovina sumuštinius: viskas, kas su kiaušiniais, man tinka (51)

Žinoma, ne taip viskas paprasta, nors esu sakęs praeityje, kad jei nori iš manęs gauti gerą...

Vieną iš labiausiai nukraujavusių sektorių pamilęs klaipėdietis: jei ne karantinas, nežinia, kada būtume tai padarę (5)

Karantinas sudrebino visą pramogų ir paslaugų sektorių. Daugelis verslų ir idėjų ėmė...

Pandemija nesutrukdė: iš didmiesčio persikėlė į Kėdainius ir įgyvendino savo svajonę (41)

Urtė Pučinskaitė ir Edgaras Pšenaška prieš trejus metus iš Kauno persikėlė gyventi į...

Lietuvos policija patruliuos internete: ką reiškia priemonė „bus efektyvi ir visais kitais klausimais“ (1093)

Virtualus patrulis – nauja Lietuvos policijos priemonė, kuria jau netrukus bus siekiama užkardyti...

Nekalti požymiai gali išduoti apie apsigyvenusią bakteriją: tai yra stiprus skrandžio vėžio rizikos veiksnys (19)

Skrandžio skausmas, pykinimas, apetito stoka, pilvo pūtimas – vieni iš ženklų, kad skrandyje...

Iš JAV atvykęs vyriškis dėmesį lietuvei rodė tol, kol nepateko į Kauną – nutikimas stoties rajone viską sužlugdė (6)

Jeigu manęs kas nors paklaustų, ar verta susidėti su užsieniečiu, tai atsakyčiau, kad...