Pasikeitęs reguliavimas neišvengiamai palies verslo sektorių, todėl ruoštis tam reikia iš anksto. Pasaulinei Žemės dienai paminėti skirtoje „Žaliojo taško“ konferencijoje „Įdomioji ekologija“ politikos bei visuomeninių institucijų atstovai aptarė ne tik laukiančius iššūkius, bet ir namų darbus, kuriuos atlikus verslas išliks konkurencingas ir tvarus.
Daugybę pamokų planeta dar tik ruošia
Sveikinimo žodį konferencijos dalyviams taręs už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius pastebėjo, kad žmonija ir mūsų planeta atsidūrė kritinėje situacijoje, o žinios – raktas tai suvokti ir suprasti, kuo rizikuojame bei kokių veiksmų valstybiniu lygmeniu turime imtis.
„Mes privalome tausoti aplinką, nes klimato kaitos padariniai gali būti įvairūs. Tai ne vien tik ikoniškais tapę vaizdai, kai dėl klimato kaitos nuo ledynų atskilusios ledo lytys krenta į Arkties vandenyną. Besitęsiančių sausrų sunaikinti derliai tampa karinių konfliktų priežastimis, o neatsakingas žmogaus elgesys su laukine gamta baigiasi pandemijomis“, – apie klimato kaitos sukeltus padarinius kalbėjo V. Sinkevičius ir atkreipė dėmesį, kad daugybę pamokų planeta dar tik ruošia.
Visgi, jis džiaugėsi augančia sąmoninga ir gamtos svarbą suvokiančia karta bei tuo, kad požiūris į klimato krizę pasaulyje pasikeitė ir ji priimama rimtai, o valstybės imasi realių veiksmų, tokių kaip Žaliojo kurso įgyvendinimas.
Jei kiekvienas gyventų kaip vidutinis lietuvis, mums reikėtų dviejų planetų
LR Aplinkos ministras Simonas Gentvilas kalbą pradėjo pastebėdamas, kad Lietuva yra pažangus kraštas ir mes gyvename turtingame pasaulyje: „Jei kiekvienas pasaulio pilietis gyventų taip, kaip vidutinis lietuvis, tuomet pasauliui reikėtų dviejų planetų“, – pastebėjo S. Gentvilas ir pridūrė, kad turime gyvenseną pakeisti taip, kad ir gamintume, ir judėtume, ir šildytumėmės taip ekologiškai, kad mums nebereikėtų žemės išteklių.
Ministras pažymėjo, kad Lietuva vis dar daug kur atsilieka nuo ES rodiklių ir paragino ieškoti praktinių sprendimų šį atotrūkį sumažinti. „Pagalvokime praktiškai, kaip mūsų ekologinis pėdsakas kiekvienais metais galėtų sumažėti ir ką turėtume padaryti, kad pokyčių piko metai būtų būtent 2022-ieji.“
Ką turėtų žinoti tvarumu besidomintis verslas?
Į klausimą, kaip prie planetai naudingų pokyčių turėtų prisidėti verslas, konferencijos „Įdomioji ekologija“ metu atsakė Žaliosios politikos instituto atstovė Ieva Budraitė. Ji pastebėjo, kad nerimauti neverta, nes siekiant įgyvendinti numatytus įsipareigojimus, verslo iniciatyvos bus skatinamos ir remiamos, o svarbiausia šiuo metu – laiku peržiūrėti savo veiklos procesus.
Anot ekspertės, vienas pagrindinių pokyčių, kuris laukia verslo – klimatui neutralios ekonomikos įgyvendinimas. Tai reiškia, kad tarša bus adekvačiai apmokestinta, o taršūs produktai kainuos brangiai.
Toks apmokestinimas, anot I. Budraitės, kelia grėsmę, kad importuotos prekės galėtų būti pigesnės nei pagamintos Europoje, tačiau tam pažaboti numatytas įrankis – atitinkami taršos mokesčiai importuotojams.
„Siekiant išvengti nuostolių, verslai turėtų kiekybiškai įsivertinti emisijas visoje tiekimo grandinėje. Tais leis tiksliai apskaičiuoti anglies pėdsaką ir rasti skaudžiausius taškus, kuriuos reikia taisyti, bei identifikuoti galimybes juos likviduoti“, – siūlo I. Budraitė ir ragina orientuotis į emisijų sugėrimą skatinančias veiklas.
Ne mažiau svarbu peržiūrėti ir logistikos procesus bei pasinaudoti galimybe įrengti etektromobilių įkrovimo prieigas, nes vienas iš numatytų pokyčių yra mobilumo dekarbonizacija. ES siekis yra viso transporto taršą sumažinti 90 proc., tai reiškia, kad 75 proc. dabartinių kelių transporto turi būti perkelta į geležinkelius ar vidaus vandens kelius.
Didėja reikalavimai produktų perdirbamumui
Siekiant Europoje užtikrinti žiedinę ekonomiką, ES pamažu didina reikalavimus ir produktų perdirbamumui bei gyvavimo laikui. Pavyzdžiui, gaminant plastiko butelius siekiama, kad iki 2025 m. privalomai būtų perdirbama 25 proc. žaliavos, 2030 m. – jau 30 proc., o panašūs reikalavimai galios ir kitoms pakuotėms.
„Labiausiai tai palies daugiausiai atliekų generuojančius sektorius, tokius kaip elektronika, pakuočių gamyba, tekstilė, statybos. Iššūkis ir išeitis – ieškoti ir rasti technologines ir proceso inovacijas, kurios leistų uždaryti išteklių naudojimo grandinę“, – kalba ekspertė ir pažymi, kad Lietuvoje žiedinės ekonomikos įgyvendinimas sekasi itin prastai (4 proc. lyginant su 11,9 proc. ES), todėl ES skatins iniciatyvas ir padės siekti numatytų rodiklių.
„Mano akimis, žiedinės ekonomikos reikalavimai verslui atveria galimybes sutaupyti ir užsitikrinti konkurencingumą, būti atsparesniems žaliavų kainų pokyčiams, logistikos sutrikimams“, – sako ji.
Proga statybos įmonėms
Dar viena problema yra energetiškai neefektyvūs pastatai, kurių skaičiuojama net 75 proc. ES tikslas – sukelti renovacijos bangą ir padidinti viešą finansavimą reikalingiems sprendimams sukurti, o įprastai naudojamus cementą ar plieną keisti organinėmis medžiagomis. Taip pat didės ir šildymo taršiu kuru išlaidos, siekiant jį pakeisti draugiškesnėmis alternatyvomis.
Verslams I. Budraitė siūlo renovacijos reikalavimams ruoštis iš anksto, nusimatyti jiems reikalingus kaštus ir pastebi, kad tai puiki proga statybos įmonėms užimti lyderiaujančias pozicijas, siūlant aplinkai draugiškas statybų alternatyvas.
Laikas įsivertinti žaliavų tiekimą
Taip pat griežtės reikalavimai cheminių medžiagų ir žemės ūkio priemonių, tokių kaip pesticidai, antibiotikai ar trąšos, naudojimui, siekiama nulinės taršos.
„Verslas turėtų ruoštis ir naujiems griežtesniems ženklinimo reikalavimams, įsivertinti savo žaliavų tiekimą – iš kur jos ateina, ar neprisideda prie miškų naikinimo, ar nekils problemų, plečiantis saugomų teritorijų plotams. Taip pat laikas įsivertinti visoje tiekimo grandinėje naudojamas medžiagas ir ieškoti alternatyvų, taikyti saugesnio dizaino principus“, – siūlo I. Budraitė ir priduria, kad mažmeninei prekybai teks iš naujo pagalvoti ir apie maisto laikymą, gabenimą, jo pakavimą.
Gali tekti mokėti išlikimo kainą
Žaliosios politikos instituto atstovė atkreipė dėmesį, kad neretai pasitaiko atvejų, kai verslai stengiasi pagudrauti ir bando atrodyti „žalesniais“, taip siekdami mažiausiais galimais kaštais gauti tvariam verslui teikiamus privalumus.
Siekiant stabdyti tokį sukčiavimą, ES įvedė tvarios ekonominės veiklos klasifikavimo sistemą – Taksonomiją, kurioje atsispindės ne tik aiškūs reikalavimai įmonėms, bet taip pat jos pagalba bus galima įsivertinti poveikį aplinkai ir patikrinti, ar jūsų veikla suderinama su 6 numatytais aplinkosaugos tikslais, ar nekenkia nei vienam jų.
„Ilgainiui tvarumas nebebus tik mados reikalas, reputacijos klausimas. Tai bus ir geresnių finansavimo galimybių gavimo klausimas. Jei nebūsite tvarūs, su jumis nenorės bendradarbiauti nei draudimo bendrovės, nei bankai ar kredito įmonės, nes tai pakenktų ir jų tvarumo rodikliams“, – apie galimas pasekmes kalbėjo I. Budraitė ir skatino nelaukti. – Dabartinis laikotarpis yra esminis prisitaikymo laikotarpis. Jei nepasinaudosite galimybėmis, kurios atsiveria, tai padaryti jus vers partneriai, klientai, o jei neišgirsite ir jų lūkesčių, tuomet gresia rizika ateityje tapti nebeaktualiais ir sumokėti brangią išlikimo kainą.“
