Apie tai, kaip užsikariauti kuo daugiau sekėjų „LinkedIn“ kanale, šių metų „Login“ konferencijoje kalbėjo Šarūnas Sakalauskas, „Httpool Lietuva“ vadovas.

„Paskutiniai pusantrų metų mus tiesiog suvarė į internetą ir kai kurios platformos šį laikotarpį išnaudojo tai sustiprėjimui ir suklestėjimui. „LinkedIn“ vienareikšmiškai gali būti priskirtas prie tokių platformų“, - įsitikinęs Š. Sakalauskas. Specialistas pastebi, kad šiame profesionalams skirtame socialiniame tinkle išaugo ne tik vartotojų skaičius, kuris Lietuvoje dabar siekia daugiau nei 0,5 mln. vartotojų, bet ir vartotojų aktyvumas jame.

Š. Sakalauskas pasidalijo šiame socialiniame tinkle jo paties atlikta apklausa: „Jei prieš dvejus metus tik trečdalis mūsų prie „LinkedIn“ jungdavosi kasdien, tai dabar iš apklausoje sudalyvavusių 1,3 tūkst. vartotojų, tik ketvirtadalis jungiasi ne kasdien, o 76 proc. jungiasi 1-5 kartus per dieną“.

Pandemijos metu, pasak jo, pasikeitė ir socialinio tinklo pozicionavimas: jei anksčiau tai buvo kanalas, skirtas ieškoti darbuotojų, virtualus CV, tai dabar jame daugiau lankomasi dėl dalykinio, verslo turinio.

Šarūnas Sakalauskas

„Tikriausiai pastebėjote, kad kinta ir turinys socialiame tinkle - mūsų ne tik daugiau, mes ne tik aktyvesni, bet ir temos, kuriomis kalbame tampa įvairesnės. Todėl „LinkedIn“ tampa kanalu, kur asmeninis ir profesinis gyvenimas persipina ir mes įžengiame į naują „LinkedIn“ raidos etapą, kai tampa tikru socialiniu tinklu. Ir dalis, kurie turėjo lūkestį, kad tai bus tik verslo socialinis tinklas po truputį pradeda nusivilti, nes tai tampa platforma kalbėti apie viską, kas aktualu“, - savo įžvalgomis dalijosi Š. Sakalauskas, pridėdamas, kad vis didesnę svarbą šiame socialiniame tinkle pradeda užimti ir bendruomenės.

Pasak jo, „LinkedIn“ kuriamų sekėjų rato verslui privalumas yra tas, kad didelė dalis vartotojų šiame socialiniame tinkle yra sprendimų priėmėjai. O kartu apklausos rodo, kad iš visų socialinių tinklų būtent „LinkedIn“ yra ta platforma, kurioje dalijamasi informacija pasitikima labiausiai.

Kalbėdamas apie būdus, kaip kurti verslui reikalingą bendruomenę šiuo kanalu, Š. Sakalauskas pirmiausiai patarė pasitelkti savo darbuotojus. Jei vartotojas teisingai užpildo savo paskyrą socialiniame tinkle ir pažymi konkrečią įmonę, kurioje dirba, jis automatiškai tampa įmonės sekėju.

„Dar vienas iš įrankių padidinti įmonės sekėjų skaičių - kiekvienas tapęs įmonės profilio „LinkedIn“ administratoriumi gali savo asmeninius kontaktus konvertuoti į įmonės sekėjus“, - patarimais dalijosi jis.

Šarūnas Sakalauskas

Čia Š. Sakalauskas paminėjo ir unikalią universitetų situaciją, kur jų sekėjais tampa ne tik darbuotojai, bet ir studentai, alumnai. Žinoma, didžiausi universitetai, turintys daugiausiai studentų, turi daugiausiai sekėjų. Tačiau kiek įstaigos talpinama informacija yra įdomi ir aktuali gali parodyti išorinių sekėjų skaičius. Pavyzdžiui, Vilniaus universitetas turi apie 68 tūkst. sekėjų, tačiau turi tik kelis tūkstančius išorės sekėjų, kai tuo metu ISM turi keturis kartus mažiau vidaus kontaktų, bet du kartus daugiau išorės sekėjų. O štai užsienio pavydžiai rodo, kad Harvardo universitetas turi 300 tūkst. vartotojų vidinę bendruomenę, bet iš viso 1,6 mln. sekėjų.

„Pats pagrindinis faktorius, kai pradedame galvoti apie bendruomenės kūrima, yra turinys. Kurdami įtraukiantį ir aktualų turinį auginsime bendruomenę, bet svarbu ir mūsų pačių aktyvumas ir kokie papildomi žingsniai bus žengiami burti kokybiškai bendruomenei“, - tęsė konferencijos pranešėjas.

Kalbant apie aktyvumą socialiniame tinkle Š. Sakalauskas pabrėžė svarbą komentuoti, sekti savo srities nuomonių lyderius, konkurentus. O vienas paskutinių metu labiausiai populiarėjančių šio socialinio tinklo įrankių grotažymės (#), kurios taip pat padeda rinkti konkrečia tema, sektoriumi ar produktu besidominčius profesionalus.

Visus LOGIN 2021 konferencijos pranešimų video galite peržiūrėti Delfi Plius (Delfi Plius - Naujienos ).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)