Motyvuojama, kad to reikia tam, jog mūsų ūkininkai išliktų konkurencingais, o ES parama praktiškai jau išdalinta – trims metams liko tik keliasdešimt milijonų. Pirmasis apie papildomą paramą oficialiai prakalbo žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.Laidoje „Verslo požiūris“ Premjeras Gintautas Paluckas pasakė iš kur bus paimti 674 mln. eurų.
„Šnekame apie pridėtinės vertės didinimą iš žemės ūkio. Viskas, ko neišleisime RRF, neiškeliaus atgal į ES, o bus kaupiama specialiame fonde, iš kurio finansuosime mums reikalingas sritis. Tai gynyba, infrastruktūra ir žemės ūkis“, – laidoje „Verslo požiūris“ kalbėjo premjeras ir sakė, kad paramai būtent žemės ūkiui bus naudojamas „suneštinio stalo“ metodas.
Tai biudžeto ir skolintos lėšos bei ILTĖS, į kurią nukeliaus ir RRF lėšos, parama. Ši parama turi išspręsti keletą problemų. Pirmoji, pasak G. Palucko, padidinti žemės ūkio kuriamą pridėtinę vertę, nes iš hektaro Lietuvoje sukuriama vertė dvigubai mažesnė nei ES vidurkis, kitas aspektas – į eksportą orientuotų pajėgumų didinimas, nes rinkos yra, reikia tik gaminti ir trečias kooperacija. Visa tai sukurs vertę, kuri mokesčiais grįš į šalies biudžetą.
„Žemės ūkis labai fragmentuotas sektorius ir neaišku, kiek ta vertė padalinama visoje gamybos grandinėje. Dažnai tai priklauso nuo perdirbėjų taikomos politikos. Vieni, tarkime už pieną, visiems moka vienodą kainą, kiti labai diferencijuoja kainas ir mažiesiems moka kur kas mažiau. Dėl to mažieji tikina, kad negali išgyventi, nes kainos per mažos, o didieji džiaugiasi labai gerais laikais. Tam reikia specialaus fondo, kuris stabilizuotų kainas ir paremtų ūkius blogais laikais. Taip pat kalbėti apie teisinio reguliavimo sektoriuje kaitą, kad dėl to paties pieno litro būtų konkuruojama teisingai“, - dėlioja G. Paluckas.
Kaip anksčiau skelbė ELTA, gruodžio viduryje EK atliko trečią mokėjimą Lietuvai pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) – išmokėjo 463 mln. eurų, atėmus išankstinį finansavimą. Šį mokėjimą sudaro 174,7 mln. eurų dotacijų ir 288,3 mln. eurų paskolų.
Iki tol iš RRF Lietuva yra gavusi beveik 1,4 mlrd. eurų, jau paskelbta kvietimų projektams už daugiau kaip 3,8 mlrd. eurų (100 proc. visų plano lėšų), o sutarčių – už 3,56 mlrd. eurų (93 proc.).
Iš viso Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui finansuoti numatyta 3,85 mlrd. eurų, iš kurių 194 mln. eurų skiriama Europos iniciatyvai „REPowerEU“, kuria siekiama laipsniškai nutraukti iškastinio kuro importą iš Rusijos.
Žemės ūkio ministerija pakomentavo, kam bus skirti pinigai:
“Rengiant XIX Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano veiksmus (toliau – VPNĮP), Vyriausybės kanceliarijai buvo pateikti Žemės ūkio ministerijos VPNĮP veiksmai, kurių įgyvendinimui papildomai reikalinga apie 674 mln. Eur.
Didžiausias poreikis ir dėmesys yra skiriamas gyvulininkystės sektoriaus stabilizavimui ir plėtrai bei kooperacijos skatinimui:
- 390 mln. Eur poreikis, siekiant padidinti gyvulininkystės sektoriaus gamybą, teikti investicinę paramą ir paskatinti gyvulininkystės sektoriaus ūkių modernizavimą;
- 8,2 mln. Eur. poreikis, siekiant palaikyti gyvulininkystės ūkių pajamas bei atsparumą, teikiant susietąją paramą, įkuriant pieno gamybos kaštų observatoriją bei teikiant paramą veislinių gyvulių arba genetinės medžiagos produktų įsigijimui;
- 210 mln. Eur poreikis siekiant skatinti kooperacijos plėtrą visuose žemės ūkio sektoriuose ir siekiant kooperatyvų perdirbamą aukštos pridėtinės vertės produkciją augalininkystės sektoriuje padidinti iki 25 proc., vaisių, daržovių ir uogų sektoriuose – iki 35 proc., o gyvulininkystės, pienininkystės, paukštininkystės sektoriuose kooperatyvų narių skaičių padidinti iki 15 proc.
Įgyvendindama VPNĮP, ŽŪM didins ūkių atsparumą, skatindama mišrių ūkių plėtrą teikiant investicinę paramą, kuriai reikalingi papildomai 20 mln. Eur. Sprendžiant dirvožemio problemas, vienai jų, rūgščių dirvų nukalkinimui atlikti, poreikis – 1 mln. Eur. Siekiant užtikrinti strategiškai svarbių polderių priežiūrą, būtina skirti 9,2 mln. Eur. Savivaldybėms delegavus papildomai funkciją viešųjų pirkimų koordinavimui trumposiose grandinėse, bus reikalinga apie 6 mln. Eur. Planuojama nauja priemonė, kuri stiprintų kaimo vietovių gyvybingumą ir įtvirtintų galimybes užsiimti ne žemės ūkio verslais kaime. Šiai priemonei paskaičiuotas 30 mln. Eur poreikis.
Visi šie poreikiai bus svarstomi formuojant 2026-2028 metų biudžetą.“
