Tvarumo ekspertų teigimu, nepaisant didesnio verslo dėmesio tvarumo problemoms ir įsibėgėjančios žaliosios transformacijos, tokių žinių turinčių specialistų skaičius atsilieka nuo augančios jų paklausos, rašoma pranešime spaudai.
Per pastaruosius metus ne vienoje organizacijoje atsirado tvarumo vadovo pozicija, kuriai pavesta rūpintis aplinkosaugos, socialinių ir valdysenos principų diegimu, pavyzdžiui, emisijų ir taršos mažinimu bei kitomis žaliosios transformacijos sritimis. Vis dėlto pastebima, kad iš tiesų efektyviausiai keičiasi tos bendrovės, kuriose tvarumo problemas suvokia visa komanda.
„Bendras tvarumo suvokimo lygis organizacijose auga, o šioms problemoms spręsti priskirti darbuotojai geba naviguoti šiame kompleksiškame lauke, kritiškai vertindami organizacijos veiklą ir kurdami veiksmų planus neigiamiems jos padariniams mažinti. Visgi, ateityje žalieji įgūdžiai ir gilesnis tvarumo problemų suvokimas bus reikalingas kiekvienam – tiek klientų aptarnavimo specialistui, tiek finansų vadovui“, – įsitikinusi Ieva Kazakevičiūtė, „Sustain Academy“ tvarumo mokymų ir mentorystės programos bendraįkūrėja.
Tvarumo specialistams mokymus vedanti ekspertė pastebi, kad kol ši tema gvildenama tik vadovų lygmenyje, trūksta holistinio suvokimo apie jų svarbą visai organizacijai ir kiekvienam jos darbuotojui.
„Esamą padėtį tikrai pakeis įsibėgėjanti ekonomikos transformacija. Tarptautinė darbo organizacija skaičiuoja, kad atsinaujinančios elektros energijos sritis sukurs 2.5 mln. naujų darbo vietų, o perėjimas prie žiedinės ekonomikos principų – dar 6 mln. Vis dėlto prisitaikyti prie kintančių aplinkybių turės tiek verslas, tiek darbuotojai. Pasaulio ekonomikos forumo skaičiavimais, 94 proc. vadovų tikisi, kad darbuotojai įgis naujų įgūdžių – ne tik kritinio mąstymo ir problemų sprendimo, bet ir tvarumo“, – tvirtina ji.
Tvarumą išmanančių darbuotojų paklausa lenkia pasiūlą
Į tvarumo srityje atsirandančias galimybes reaguoja ir Europos Sąjungos valdžios institucijos. Praėjusiais metais Europos Komisija paskelbė 2023-iuosius Europos įgūdžių metais. Žaliajam ir skaitmeniniam perėjimui atveriant naujų galimybių žmonėms ir ekonomikai, Europos Sąjunga finansuoja atitinkamų įgūdžių plitimą.
Augantis dėmesys tvarumo problemoms keičia ir pačią darbo rinką – joje vis dažniau pradedami vartoti žaliųjų įgūdžių ir žaliųjų darbo pozicijų terminai.
„Žaliaisiais įgūdžiais vadinami gebėjimai, kurie įgalina ekonomikos transformaciją tvarumo link – jie suteikia žinių, kaip valdyti taršą, imtis aplinkosauginių pokyčių, vykdyti tvarius pirkimus ar įgyvendinti energijos taupymo priemones. Iš to, kokios plačios šios poveikio sritys, aišku, kad žalieji įgūdžiai negali apsiriboti konkrečiomis pozicijomis – jų reikia visose organizacijos grandyse“, – pasakoja I. Kazakevičiūtė.
Socialinio profesionalų tinklo „LinkedIn“ skaičiavimais, per pastaruosius šešis metus specialistų, vadinamų „žaliaisiais talentais“, skaičius augo 38 proc. Nepaisant to, pastebima, kad darbo jėgai trūksta žinių tvarumo kontekste: žaliųjų talentų skaičius per metus auga maždaug 6 proc., nors žaliųjų įgūdžių reikalaujančių pozicijų padaugėja bent 8 proc.
Žalieji įgūdžiai būtini specialistams, norintiems dirbti vadinamosiose „žaliosiose darbo pozicijose“ – srityse, kuriose tvarumas yra pirminis tikslas. Tarp populiariausių žaliųjų darbų – tvarumo vadovai, vėjo turbinų inžinieriai, saulės energetikos konsultantai, ekologai ir aplinkosaugos specialistai. Nepaisant to, žaliųjų įgūdžių vis dažniau prireikia ir tiems, kurie tiesiogiai su ekonomikos transformacija nedirba.
„Pastebime, kad tvarumo mokymus dėl visuomenės spaudimo dažniau renkasi gamybinės ir greitojo vartojimo prekių sektoriaus įmonės. Nepaisant to, dalyvių gretos plečiasi ir dalyviais iš informacinių technologijų, nekilnojamojo turto, finansų sektorių. Neabejotina, kad ilgainiui tvarumo problematika bus svarbi ne tik vadovams, bet ir žemesnės grandies specialistams – kai visa organizacija supras pagrindines tvarumo koncepcijas, pokyčiai įgaus dar didesnį pagreitį“, – įsitikinusi „Sustain Academy“ bendraįkūrėja.
Kliudo siauras suvokimas apie tvarų verslą
Žaliųjų įgūdžių turinčių specialistų trūkumas atskleidžia ir kitą problemą – reguliacinė aplinka keičiasi greičiau, nei verslas sugeba prisitaikyti ir rasti žmones, galinčius nubrėžti transformacijos planą bei jį įgyvendinti.
„Paruošti tvarumo strategiją ir ją įgyvendinti gali tik tie žalieji talentai, kurie yra įsigilinę į šios srities problematiką, turintys komandą bei palaikymą skirtinguose organizacijos lygmenyse. Bėda, kad iki šiol tvarumas pirmiausia siaurai tapatinamas su aplinkosauga, nors jis apima ir socialinius bei valdysenos veiksnius. Be to, atsitinka taip, kad organizacijos į tvarumą žiūri paviršutiniškai, nori pirmiausia atliepti viešumoje girdimas temas ir šią sritį pirmiausia suvokia kaip komunikacinę problemą“, – tikina I. Kazakevičiūtė.
Aušra Zibolienė, „AB Rokiškio sūris“ tvarios veiklos grupės vadovė sako, kad be didesnių pastangų ugdyti visų įmonės darbuotojų žaliuosius įgūdžius, tvarumo strategijoje užsibrėžtus tikslus pasiekti būtų kur kas sunkiau.
Anot A. Zibolienės, „vieno ar kelių darbuotojų, atsakingų už tvarumo strategiją ir jos įgyvendinimą, šiuolaikinėje įmonėje nebepakanka. Norint pasiekti proveržį reikia, kad kiekvienas įmonės darbuotojas savo kasdienius sprendimus priimtų vertindamas juos ir jų poveikį per tvarumo prizmę, o tam reikia ne tik formalaus srities išmanymo, bet ir plačiai pritaikomų žaliųjų įgūdžių.“
Jai pritaria ir I. Kazakevičiūtė, pastebinti, kad tvarumo mokymuose vis dar dažniausiai dalyvauja marketingo ir komunikacijos specialistai, aplinkosaugos specialistai ar teisininkai – tie, kurie formaliai atsakingi už šios srities veiksmų įgyvendinimą bendrovėse. Nepaisant to, seminarų dalyvių sudėtis pamažu kinta.
„Vis dažniau žinias apie tvarumą gilina ir personalo valdymo, projektų valdymo, pardavimų ar kitų sričių specialistai. Tai rodo, kad tvarumas jau suvokiamas ne tik kaip atitiktis įstatymams ar komunikacijos galimybė, bet ir visiems verslo procesams įtaką daranti sritis: jo principai svarbūs bendradarbiaujant su partneriais, samdant naujus darbuotojus ar perkant žaliavas. Šios tendencijos ateityje tik stiprės“, – apibendrina tvarumo ekspertė.
