aA
Yra keletas dalykų, kurių negali išvengti net milijardieriai, plaukiojantys savo prabangiomis jachtomis.
Superjachta
Superjachta
© Reuters / Scanpix

Didžiuliai plaukiojantys namai gali suteiki prieglobstį per COVID-19 karantiną ir nuožmią žiemą, bet nė vienas jų nėra apsaugotas nuo klimato kaitos. Jūros lygiui kylant ir dažnėjant ekstremalioms audroms, superturtuoliai gali sulaukti dienų, kai jų mėgstamos pramogų buveinės nebebus tinkamos plaukioti.

Bent jau dalis jų jaučia nemažą dozę kaltės dėl klimato kaitos, valdydamos daugiausia anglies dvideginio išskiriantį turtą pasaulyje. Arba bent suvokia tą nerimą, kokį kelia saujelės privilegijuotųjų įpročiai naudoti degalus ryjančias priemones. Prabangūs laineriai niekur neišnyks – pramoninio leidinio „Superyacht Group“ duomenimis, iki 2025 metų pasaulio laivyną papildys daugiau nei 600 didelių jachtų, – bet šioje pramonėje justi pastangos bent jau pamėginti gaminti tokius laivus kiek ekologiškesnius.

„Mūsų verslas – grynai laisvalaikio, jis nėra iš būtinųjų, todėl tikimasi, kad jis bus kiek įmanoma tvaresnis, - sakė Pepė Garcia-Aubert‘as, „MB92 Group“, vadovaujančios Barselonoje įsikūrusiai didžiausiai pasaulyje superjachtų aptarnavimo įmonei, prezidentas. – Arba mes sugebėsime to pasiekti, arba po penkiasdešimties metų jos apskritai neliks.“

Iki plataus masto nulinės emisijos laivybos pramonei dar toli, bet laivus modernizuojantys specialistai gali šį tą pakeisti, net jeigu gamintojai dar nesugeba eliminuoti taršos, kurią sukelia deginamas kuras. Grupės MB92 laivų statykla Barselonoje yra visiškai elektrifikuota, tad daugelis jachtų gali išjungti savo dyzelinius generatorius, kol yra prisišvartavusios. Ispanijos komunalinių paslaugų įmonė „Endesa SA“ tiekia elektrą tik iš atsinaujinusių šaltinių pagamintą, sakė P. Garcia-Aubert‘as.

Jeigu laivus reikia perdažyti, tai daroma krante. Tai daug brangesnis, bet mažiau teršiantis aplinką būdas. Dažant laivus jiems plaukiant dažų perteklius nuplaunamas tiesiai į jūrą, - visos toksinės ir kitos medžiagos. MB92 už 45 mln. eurų (51 mln. JAV dolerių)sumontavo laivo keltuvą, kuris gali iškelti 4 800 tonų sveriančius laivus į krantą. Kitas laivo keltuvas pradės veikti 2022 metais įmonės laivų statykloje La Ciotat komunoje Prancūzijoje.

Superjachta „Luna“
Superjachta „Luna“
© Vida Press

Barselonoje perdažomi laivai yra visiškai uždengiami balta plastikine palapine, neleidžiančia dažų dalelėms patekti į orą. Garai nukreipiami į vamzdžius, pramintus „skalbyklėmis“, kur sumaišomi su vandeniu, oru ir ozonu, kad galėtų būti pašalinti kuo ekologiškiau.

Vienas iš svarbiausių bendrovės iššūkių - atsikratyti plastiko konstrukcijų ir lakštų, sako tvarumo koordinatorius Marcas Hervasas. MB92 bendradarbiauja su Katalonijos universiteto Katalonijos plastiko tyrimų centru, norėdama ištirti būdus, kaip sumažinti neperdirbamų medžiagų naudojimą.
„Perdirbti medį ir metalą yra palyginti nesudėtinga, - daug sunkiau suteikti antrąjį gyvenimą plastikui, - sako M. Mervasas. – Pagrindinė problema – rasti tokių operatorių, kurie sugebėtų tvarkyti vienkartinio naudojimo medžiagas su dideliu ugniai atsparių chemikalų kiekiu.“

Vienas iš bendrovės tikslų yra visiškai pakeisti plastiką aliuminiu. Ši medžiaga yra pakankamai lanksti ir lengviau naudojama pakartotinai. Tarp kitų „žaliųjų“ iniciatyvų, - moliuskų naudojimas naftai ir biomasei iš vandens šalia uosto filtruoti ir jūros dronų įrengimas naftos ir degalų nuotėkiams šalinti.
Klientai taip pat turi kitą paprastą būdą – teoriškai – sumažinti savo anglies pėdsaką. MB92 bendradarbiauja su „Submon“, vietos mokslininkų grupe, ir jų bendros veiklos tikslas - padėti jachtų savininkams finansuoti projektus, kuriais atkuriamos jūros dugno dalys, kad jos geriau sugertų CO₂. Tokią vadinamąją kompensavimo praktiką ekspertai kritikuoja; pasak jų, dažnai neįmanoma nustatyti tokių kreditų vertę klimato požiūriu.

Norėdama apskaičiuoti laivų išmetamų teršalų poveikį, MB92 planuoja panaudoti nevyriausybinės organizacijos „Water Revolution Foundation“, bendradarbiaujančios su pramone, sukurtą mechanizmą. Programinė įranga pritaikyta taip, kad aprėptų laivų remonto procesą ir suteiktų galimybę klientams naudotis kompensacijomis.

Vienna Eleuteri, organizacijos „Water Revolution Foundation“ įkūrėja, pabrėžia, kad tai tik pirmas žingsnis. V. Eleuteri, antropologė, kuri specializuojasi modeliuojamo tvarumo srityje, teigia, kad superjachtos yra „strateginė niša“. Tokių jachtų savininkai turi priemonių veikti klimato kaitos sferoje ir gali daryti įtaką likusiam jūrų sektoriui.

„Tai pramonė, kuri gali investuoti nemažai lėšų ir kuri turi potencialą tapti jūriniam pasauliui tuo, kuo „Formula 1“ lenktynės tapo automobilių pasauliui, – sakė V. Eleuteri. – Kaip „Formula 1“ paskatino automobilių elektrinių variklių, hibridinių ir vandeniliu pagrįstų sprendimų mokslinius tyrimus... taip ir superjachtos gali atlikti tokį pat vaidmenį laivų atžvilgiu.“

Bloomberg
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
4.4444
D+Eugenija Grižibauskienė

Verslininkė Matulevičienė – apie dovanų prenumeratą, ten slypinčias žinutes ir tūkstantinius užsakymus

Šventės praėjo, darbai nesibaigia – taip būtų galima pasakyti apie „ Skani tradicija “...

Verslui keičiantis auga naujos specialybės profesionalų poreikis: šiemet gali jų pritrūkti

Per pastarąjį dešimtmetį tvarumas tapo vienu pagrindinių verslo transformacijos veiksnių....

Pasaulis keičiasi: šioje srityje nori lyderiauti Namibija (4)

„Taigi pagaliau mes atsidūrėme žemėlapyje“, – sakė Philipas Balhoa apie Pietų Namibijos...

Šis sprendimas turėjo pakeisti paslaugų sektoriaus gyvenimą: ar įvyks prisikėlimas (1)

Dėl pandemijos verslas tapo stipriai skaitmenizuotas , kita vertus, jau ir prieš COVID-19 daugelis...

Turizmo verslas verčiamas keistis: įprastų Havajų jau pamatyti nepavyks

Johnas De Friesas vis dar atsimena, kaip vaikystėje, septintajame dešimtmetyje, žvejodavo netoli...

Top naujienos

Laidoje išgirdusi, kas šnekama apie Nausėdą, žiūrovė apstulbo: pati ten buvau ir tai – melas LRT pripažino suklydę (154)

Po sausio 13-osios minėjimo pasigirdo kalbos apie jame dalyvavusių žmonių etiketą. Kai kurie vėl...

Nauja tvarka gyventojus gena į vaistines: vienos rūšies prekė – ypač paklausi

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) paskelbus, kad nuo šio pirmadienio, sausio 17 dienos,...

Didelė avarija A1 kelyje: pranešama apie apsunkintą eismą, susidarė didelės spūstys (1)

Pirmadienį A1 kelyje įvyko didelė avarija . Policija praneša apie apsunkintą eismą.

Pandemijos lūžio galime sulaukti jau šiais metais: nauja problema – nežinomos pasekmės persirgusiems kovidu dar gali laukti blogiausias scenarijus (75)

Siekiant apsaugoti svarbiausias valstybei funkcijas atliekančius sektorius, Lietuvoje nuo pirmadienio...

Vėjas siaubia Lietuvą: laužo medžius, kelia biotualetus ir stendus, 20 tūkst. vartotojų – be elektros (3)

Stiprus vėjas pirmadienį laužė medžius, vartė biotualetus ir be elektros paliko apie 20 tūkst....

D+Eugenija Grižibauskienė

Verslininkė Matulevičienė – apie dovanų prenumeratą, ten slypinčias žinutes ir tūkstantinius užsakymus

Šventės praėjo, darbai nesibaigia – taip būtų galima pasakyti apie „ Skani tradicija “...

Į prezidentą atviru laišku kreipėsi Drobiazko ir Vanagas: jie pataikė visus tritaškius, įmetė visas baudas ir nepaslydo (15)

Legendinė šokių ant ledo pora Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas atviru laišku kreipiasi...

Latvijoje siaučiant galingai stichijai, neramu ir Lietuvoje: sulauksime dar vienos pavojingo vėjo bangos (16)

Pranešama, kad šiandien daugumoje Latvijos dalių vidutinio stiprumo ar stipraus vėjo gūsiai...

D+Stefan Nicola

„Tesla“, lustai ir Kinija: automobilių istorijos, kurias reiktų stebėti 2022 metais

Pirmosiomis Naujųjų metų dienomis paprastai žvelgiama į ateitį – prie to dar prieisime, –...

D+Pranas Šarpnickis

Ištaškyti į šipulius visą mauzoliejų – taip rimtai nusiteikęs lietuvis 1967-aisiais kėsinosi į Leniną

Pirmasis pasikėsinimas į Leniną įvyko 1918 m. – į jį šovė ir vos ne mirtinai sužeidė...