Anot INVEGOS Priemonių valdymo skyriaus vyresniosios projektų vadovės Daivos Krivienės, 2020 m. priemonės portfeliui formuoti buvo skirta 10 milijonų eurų iš INVEGOS fondo grįžusių bei grįšiančių lėšų, kurios leidžia garantuoti iki 62,5 mln. Eur faktoringo sandorių portfelį. Per 2020-2022 metus šia priemone pasinaudojo daugiau nei 390 įmonių visoje Lietuvoje. Taigi, paklausa šiam finansinės pagalbos tipui išties pastebima ir turinti potencialo augti.

Faktoringo tipai: ką svarbu žinoti?

Pagrindinė faktoringo paskirtis – apyvartinio kapitalo finansavimas. Jis gali būti kelių rūšių, iš kurių populiariausias – klasikinis.

„Tai yra dažniausiai praktikoje pasitaikantis variantas“, – pasakoja D. Krivienė ir priduria: „Jo metu finansų įstaiga avansu apmoka pirkėjams išrašytas sąskaitas, o prekių pardavėjams ar finansų įstaigai perleidžia reikalavimo teises. Paprasčiau tariant, pasirašomas sutikimas dėl sąskaitos apmokėjimo finansuotojui.“

Be klasikinio, išskiriami tyliojo bei atvirkštinio faktoringo tipai. Nors jais pasinaudojama kur kas rečiau, pasitaiko atvejų, kuomet reikalingi būtent jie. Pavyzdžiui, tylusis faktoringas iš esmės veikia kaip klasikinis, tačiau nėra pasirašomas sutikimas dėl sąskaitos apmokėjimo finansuotojui.

O štai atvirkštinio faktoringo atveju faktoringo įstaiga finansuoja sutartį ar užsakymą prekių gamintojui ar pardavėjui, neturinčiam lėšų tokį užsakymą įvykdyti. Atitinkamai laukiama apmokėjimo gavus prekes.

Kuo faktoringas gali būti naudingas įmonei?

Pasak D. Krivienės, su apyvartinių lėšų trūkumu susiduria dažna įmonė, o to priežastis – ilgi apmokėjimo terminai.

„Išrašant sąskaitas, tiekėjai numato atidėjimus. Jie gali būti 60-90 dienų, o kartais net iki pusės metų trukmės. Kas atsitinka tuomet? Susiduriama su apyvartinių lėšų trūkumu, nes pirkėjai sąskaitas neretai apmoka jau artėjant termino pabaigai“, – apie finansinius įpročius pasakoja INVEGOS atstovė.
Tokiu atveju, vienas iš variantų subalansuoti piniginius srautus gali būti banko ar kitos finansų įstaigos suteikiamas kreditas. Tačiau tenka įkeisti nekilnojamąjį turtą ar kitą materialųjį užstatą, kurio įmonės neturi. Be to, turto įkeitimas kainuoja, kas tampa papildoma finansine našta ir taip apyvartinių lėšų stokojančiai įmonei.

Daiva Krivienė

„Norėtųsi pabrėžti – faktoringo paslaugos specifika yra tokia, jog ji dažnai teikiama be užstato, nes tai yra trumpalaikis finansavimas. Dažnai finansų įstaigai ar faktoringo davėjui perleidžiamos tik reikalavimo teisės. Papildomo užstato prašoma nebent tais atvejais, kai faktoringo davėjas įžvelgia didesnę riziką“, – pamini D. Krivienė.

Kas gali pasinaudoti faktoringo galimybe?

Faktoringas daugiausiai naudos atneša mažoms ir vidutinėms bei sparčiai augančioms įmonėms. Be to, INVEGOS specialistė pabrėžia, kad ši finansinė pagalba gali padėti ir daug eksportuojantiems rinkos dalyviams.

„Prieš pasirašydamas sutartį, faktoringo teikėjas įvertina užsienio pirkėją, jo riziką, ir nustato atitinkamą limitą. Tai yra labai patogu, nes tuo pačiu ne tik suteikiama galimybė eksportuotojui nelaukiant atsiskaitymo termino pabaigos gauti lėšas už parduotas prekes ar paslaugas, bet ir įvertinama užsienio pirkėjo nemokumo rizika“, – akcentavo D. Krivienė.

Taip pat toks apyvartinių lėšų didinimo būdas tinkamas ir tiekėjams, išrašantiems sąskaitas su ilgesniu atidėjimu.

Išskiriami keli atvejai, kai įmonėms priemone „Portfelinės garantijos faktoringo sandoriams 2“ pasinaudoti nepavyks. Apribojimai taikomi įmonėms, susiduriančioms su finansiniais sunkumais, ar toms įmonėms, kurioms taikoma kolektyvinio nemokumo procedūra. Be to, atsižvelgiant į valstybės pagalbos teikimo reikalavimus, priemone negali pasinaudoti verslai, susiję su pirminiu žemės ūkiu, žuvininkyste, miškininkyste ir pan.

„Šių sektorių rėmimą reguliuoja kiti Europos Sąjungos paramos teikimą reglamentuojantys teisės aktai, todėl jiems skirtos kitokios priemonės“, – informuoja INVEGOS atstovė.

Priemone „Portfelinės garantijos faktoringo sandoriams 2“ negali naudotis susijusios įmonės ar įmonių grupės, tarp kurių vyksta pirkimo-pardavimo veiksmai.

Maksimalios faktoringo sandorių sumos priklauso nuo vykdomos veiklos. Pavyzdžiui, didžiajai daugumai verslų taikomas 1,875 mln. eurų vertės faktoringo sandorio limitas, o krovinių pervežimu užsiimančioms įmonėms – 937,5 tūkst. eurų limitas.

„Kitos priemonės sąlygos, kurias svarbu žinoti: faktoringo sandoriai turi būti su regresu, nukreiptu į faktoringo gavėją, o sandorio laikotarpis – iki 12 mėnesių. Pirkėjams išrašytose sąskaitose ilgiausias atidėjimo terminas gali būti iki 180 dienų“, – dalinasi D. Krivienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją