Tvarumas apibrėžiamas kaip gebėjimas tenkinti dabartinės kartos poreikius nesumažinant ateities kartų galimybių tenkinti savuosius. Kaip teigia Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) vadovas Tomas Jankus, tvarumo sąvoka apima kelis aspektus: „Ji pagrįsta požiūriu, kad tvarumo būtina siekti ten, kur jis reikšmingiausias, t. y. ekonomikos, visuomenės ir aplinkos srityse, taip pat užtikrinti visos sistemos bendrą tvarumą.“ Šios sritys atitinka ir Jungtinių Tautų parengtus bei pasauliniu mastu nustatytus darnaus vystymosi tikslus, rašoma pranešime spaudai.
Estijos socialinio verslo tinklo valdybos narė Katlyn Jurisaar pastebi, jog visuotiniai tvarumo tikslai tampa vis svarbesni rengiant nacionalinius plėtros planus, priimant strateginius sprendimus įmonėse bei atliekant individualius pasirinkimus. Katlyn nuomone, tvarumas yra kryptis, kuria įmonės žengia vis dažniau, nes to vis labiau reikalauja visuomenė.
Verslo įmonėse jau pastebima, kad tvarumo praktikoje galima siekti planuotai arba galima priimti jį kaip neišvengiamybę. Šiuo metu įžvelgiama, kad tvarumo klausimas iš pradžių iškyla ir susijusi veikla atsiranda kaip įmonės rinkodaros veiklos dalis, tačiau, kaip teigia „Rimi Baltic“ komunikacijos vadovė Zanda Šadrė, tvarumas yra labai susijęs su komunikacija, o tai – nėra blogai.
„Komunikuojant sutrumpėja kelias nuo darbų, atliktų tvarumo srityje, iki kalbėjimo apie juos įmonės viduje bei viešojoje erdvėje. Tiesa, vien rinkodaros veikla negarantuoja, kad tvarumas taps įmonės DNR dalimi ir lems svarbius vadovybės sprendimus“, – pastebi Z. Šandrė.
Tvarumas savivaldybėse
Kalbėdama apie tvarumą platesniame kontekste Latvijos savivaldybių susivienijimo patarėja kaimo plėtros klausimais S. Spruogė mano, kad jo negalima siekti tik vienoje srityje, vienoje įmonėje ar vienoje savivaldybėje – reikia aprėpti daug plačiau. Savivaldybių kontekste tvarumas reiškia gyventojams sudaromą galimybę gyventi ir vystytis kuo geresnėje aplinkoje, o tai savo ruožtu daro įtaką vietos verslui ir gyventojų įpročiams.
S. Spruogė taip pat pabrėžia, kad į su tvarumu susijusią veiklą reikėtų žvelgti iš bendros perspektyvos: „Europoje mes kalbame apie bendrą struktūrą, o ne teritoriją ar regioną. Žvelgiant į šią visumą, reikia ieškoti paramos priemonių, kurios palaikytų silpnąsias grandis. Kai parama gaunama, prioritetas nebūtinai turi būti į tolimą ateitį orientuotas tvarumo planavimas, reikėtų žiūrėti, ką galima padaryti dabar.“ Kaip raktą į sėkmę specialistė įvardijo planavimo procesą, į kurį turėtų būti įtrauktos įvairios grupės, gyventojai bei įmonės.
Paslaugos, kurios užtikrina tvarumą
Tarpusavio bendradarbiavimas svarbus ir įmonių kontekste. Norint pradėti siekti tvarumo, pokyčius galima įgyvendinti net ir kasdienėje veikloje. Tokio bendradarbiavimo pavyzdys – įmonė „Dokobit“, suteikianti galimybę įmonėms pereiti prie vien elektroninių dokumentų naudojimo. Įmonės „Dokobit“ vadovas Latvijoje I. Arsenovičius pastebi, kad naudodamasis „Dokobit“ paslaugomis, kiekvienas gali susimąstyti apie tvarumą – apie tai, kokį poveikį popieriaus naudojimas turi aplinkai, arba tai, kokie žmogiškieji ištekliai naudojami jam pagaminti: „Jeigu pasirinkus modernius sprendimus galima sumažinti savo veiklos poveikį aplinkai, kodėl to nepadarius? Tokiu atveju laimi visi – atliekama veikla mažiau žaloja aplinką, o ir dirbti patogiau.“
Savo paslaugomis klientų dėmesį į jų poveikį aplinkai atkreipia ir prekybos tinklas „Rimi“, skatinantis savo pirkėjus puoselėti sveiką ir tvarų gyvenimo būdą. „Rimi Baltic“ komunikacijos vadovė teigia, kad veikti pozityviai visuomenėje yra „Rimi Baltic“ strategijos dalis: „Norime, kad kiekviena mūsų pirkėjų ir darbuotojų diena būtų kuo geresnė. Esame įsipareigoję skatinti sveiką ir tvarų gyvenimo būdą, gerinantį žmonių gyvenimą bei prisidedantį prie visuomenės raidos gerąja linkme.“
Naujos įmonės, rodančios, kaip taikytis prie pokyčių
„Dokobit“ pavyzdys įrodo, kaip mažesnės įmonės gali padėti didesniems rinkos dalyviams prisitaikyti prie pokyčių. Specialistai pastebi, kad plėtra geriau vyksta tų naujų įmonių, kurios diegia pažangias technologijas ir naujoves, atsakydamos į įvairius su tvarumu susijusius iššūkius. Vienas iš teigiamų pavyzdžių – nauja Estijos įmonė „Fusebox“, kuri kuria sistemą, padedančią šalyje į savo elektros tinklus integruoti daugiau atsinaujinančiųjų energijos šaltinių. Įmonė taip pat dalyvauja „Helve“ tvarumo akceleratoriaus „Future Hub“ veikloje ir prisideda prie bendro tikslo – skatinti rinkos lyderių ir pradedančiųjų įmonių bendrą veiklą bei naujoves.
Kaip teigia „Fusebox“ vadovas Tarvo Õngas, naujose įmonėse novatoriškų idėjų atsiranda greičiau, nes jos geba prisitaikyti prie rinkos poreikių ir pokyčių: „Mažos įmonės gali pasinaudoti startuolių parengtais sprendimais ir prisidėti prie tvarumo. Nors mažųjų įmonių poveikis nepalyginamas su didelėmis pramonės įmonėmis, tačiau tokių ir vidutinių įmonių yra nemažai ir joms atitenka didžiulė rinkos dalis.“ Pavyzdžiui, Latvijoje mažos ir vidutinės įmonės sudaro net 99% visų registruotų komercinę veiklą vykdančių subjektų, tad kalbant apie tvarumą svarbu į jas atkreipti dėmesį.
Raktas į sėkmę – patirties atskleidimas
Paaiškinant tvarumo idėją kaip įvairių aspektų balanso siekimą, matyti, kad reikšmingų rezultatų negalima pasiekti be bendradarbiavimo ir keitimosi patirtimi. Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) vadovas Tomas Jankus sako, kad dalijimasis gerąja patirtimi padeda suprasti tvarumo koncepciją, plėtojamą mūsų regione bei vadovaujantis pavyzdžiais įkvėpti pokyčiams ir kitas įmones.
Jam pritaria ir S. Spruogė: „Būtent diskusijos, kuriose specialistai diskutuoja tarpusavyje ir susipažįsta su tuo, kas daroma kitose savivaldybėse, skatina susimąstyti, ką savo teritorijoje padaryčiau geriau. Kaip matyti iš pirmaujančių įmonių, kurios vykdo pokyčius tvarumo linkme, pasaulinė patirtis yra vienas iš raktų į sėkmę.“
K. Jurisaar sutinka, kad dalydamiesi gerąja patirtimi suteikiame galimybę suprasti, kas geriausiai veikia, taip pat generuoti naujas idėjas ir taip greičiau pasiekti rezultatų: „Atsižvelgiant į tai, kad Baltijos šalyse rinka labai panaši, verta dalytis bendro pobūdžio informacija.“
Įvairių sričių verslo ekspertai pabrėžia, jog naujovės, prieinamos technologijos, tarpusavio komunikacija ir informuotumo didinimas yra tik keletas pagrindinių nuostatų, užtikrinančių tvarumą.
Atsižvelgiant į problemos aktualumą, būtina skirti dėmesį jau esamiems sprendimams ir skatinti ekspertų keitimąsi žiniomis bei patirtimi, kuriant sistemas, suteikiančias galimybę keistis tvarumo idėjomis.
