Ši idėja nėra beprotiška. Mikroskopiniai plastiko gabaliukai iš tiesų kelia grėsmę aplinkai, ir mažmenininkai gali prisidėti prie pastangų jų sumažinti. Bet tam neužteks vien tik uždrausti šventinius mažmožius. Visų pirma tam prireiks permąstyti, kaip kasdienis plastikas yra gaminamas ir įsiūlomas vartotojams.

Plastiko tarša, ypač vandenyne, paprastai siejama su vienkartinio naudojimo gaminiais, tokiais kaip maišeliai ir šiaudeliai. Bet pastaraisiais metais mokslininkai daugiau dėmesio skiria vadinamojo mikroplastiko – sezamo sėklos dydžio ar dar mažesnio – pertekliui. Dalis jų gaunami ardant ar dilinant didesnius produktus. Bet didelė jų dalis yra „pirminis mikroplastikas“, pavyzdžiui, sintetinių audinio pluoštai, naudotų padangų protektoriai ir mikrogranulės, naudojamos tokiuose gaminiuose kaip dantų pasta ir kūno šveitikliai.

Ir jų apimtys auga. Žmonės kasmet į vandenyną išmeta 1,5 mln. tonų pirminio mikroplastiko, tai prilygsta kiekiui, jei kiekvienas žmogus kas savaitę išmestų po vieną plastikinį maišelį. Tokie teršalai šiuo metu sudaro 31 proc. visų plastiko atliekų pasaulio vandenyne, ir jų atsiranda visoje jūrinėje aplinkoje, nuo vandenyno paviršiaus ir jūros dugno iki įvairiausios faunos virškinamojo trakto.

Išspręsti šią problemą nėra paprasta, iš dalies dėl to, kad pagrindiniai mikroplastiko šaltiniai nėra lengvai reglamentuojami. Išsamaus 2017 metų problemos tyrimo metu nustatyta, kad vos 2 proc. tokio plastiko išgaunama iš mikrogranulių, kurias kelios valstybės pradeda riboti. Paaiškėjo, kad didžiausią šaltinį – 35 proc. – sudaro drabužiai, pasiūti iš sintetinių pluoštų (pavyzdžiui, megztiniai iš flisinio audinio su šventinėmis aplikacijomis), perėję per skalbyklę. Antroje vietoje - 28 proc. - atsidūrė automobilių bei vilkikų padangų nudilę trupiniai, nuplaunami nuo kelių į vandentakius.

Kalėdinio stalo dekoras - paprastai ir greitai

Blizgučiai net nepatenka į sąrašą. Bet jie vis tiek tampa savotišku pop kultūros „posūniu“. 2017 metais tyrimai, skeptiškai vertinantys blizgučių naudojimą, įkvėpė vieną britų dienos priežiūros tinklą nebeužsakinėti šios medžiagos ikimokyklinukams. 2018 metais „Strictly Come Dancing”, britų televizijos programa, paskelbė nebenorinti matyti blizgučių ant dalyvių kostiumų. Jų pavyzdžiu netrukus pasekė ir mažmenininkai, - „Waitrose Ltd.“ planuoja uždrausti naudoti blizgučius jų ženklo produktų gamyboje. Pastarosiomis savaitėmis „John Lewis Partnership Plc.“ ir „Wm Morrison Supermarkets Plc.“ ėmėsi panašių priemonių.

Tokios pastangos nelabai padės sumažinti jūrinių šiukšlių plastiką (laivų dažai, ne Kalėdos, yra pagrindinė blizgučių rinka). Ir vis dėlto: mažmenininkams siūlomas būdas pagerinti savo ekologinio patikimumo įvaizdį, iš esmės nekeičiant savo veiklos pobūdžio. „Morrisons“ neseniai net pranešė BBC apie savo aiškią „Ne – blizgučiams“ poziciją, idant klientai galėtų mėgautis šventėmis „nesibaimindami dėl poveikio aplinkai“.

Tokia retorika vargu ar ilgam galėtų apkvailinti pirkėją. Tuo metu, kai visame pasaulyje vis griežčiau pasisakoma prieš plastiką, britų vartotojai jau reikalauja tvarių produktų ir atitinkamos apsipirkimo patirties. Be to, jie tikisi, kad mažmenininkai ir garsių prekių ženklų savininkai ilgainiui apsvarstys produktų, prisidedančių prie minėtos problemos, ateitį.

Prekybos centro šventinės akcijos

Gera žinia yra ta, kad kelios bendrovės jau žengia teisingu keliu. Pagrindiniai aprangos prekių ženklai, pavyzdžiui, „Patagonia Inc.“, „Adidas AG“ ir „Hennes & Mauritz AB“, pripažįsta, kad jų sintetiniai drabužiai yra pagrindinis plastikinių mikropluoštų taršos šaltinis. Kai kas tyrinėja geresnius gamybos metodus, tuo tarpu kiti moko vartotojus, kaip rūpintis drabužiais, kad šie kuo mažiau terštų aplinką.

Mažmenininkai gali atlikti svarbų vaidmenį plėtojant šią žinutę. Jie galėtų pradėti siūlyti geriausias sintetinių drabužių kontrolės praktikas bei produktus, tokius kaip filtriniai maišeliai ir priekinio pakrovimo skalbimo mašinos, padedantys sumažinti pluošto taršą. Ilguoju laikotarpiu tokios pastangos turėtų daryti spaudimą gamintojams, kad šie kurtų daugiau tvarių produktų ir akintų vartotojus gerai apgalvoti apie įsigyjamų drabužių poveikį aplinkai.

Tokios tendencijos nesugrąžins kitados labai populiarių šventinių blizgučių, bet garantuos, kad mažmenininkai neapsimetinėja tvirtindami, jog jiems rūpi ekologija.