Lietuvos energetikos agentūra paskelbė supaprastintą atvirą projekto konkursą, kuriame įmonės kviečiamos sukurti programėlę išmaniajam telefonui, galėsiančią skaičiuoti gyventojų sukuriamą CO2 poveikį. Konkurso apraše iškeliama mintis: „planuojama, kad ateityje viena iš priemonių paskatinti fizinius asmenis taupyti energiją ir mažinti CO2 pėdsaką galėtų būti galimybė parduoti savo sutaupymus rinkoje“.

Nurodoma, kad programėlė telefone turi skaičiuoti skirtingų sričių gyventojų generuojamą CO2 pėdsaką: transportas, energetika (būstas), pirkiniai (maisto ir kitų prekių).

Kaip teigiama Lietuvos energetikos agentūros atsiųstame komentare portalui Delfi, programėlės prototipui sukurti numatyta 58,4 tūkst. eurų. Iš jų 53 tūkst. eurų skirta iš Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA), dar 5,4 tūkst. eurų – iš Lietuvos energetikos agentūros lėšų.

Pirmas žingsnis – naujos sistemos link

Pasiteiravus konkurso skelbėjo, ar rinkoje jau nėra pakankamai sukurta programėlių, kurios leidžia gyventojams apskaičiuoti jų sukuriamą CO2 pėdsaką, agentūros atstovai teigė, kad jų atlikta rinkoje esamų programėlių apžvalga parodė, kad norima Lietuvoje sukurti programėlė turi išskirtinių savybių, lyginant su kitais analogais, ir turi inovatyvumo elementų.

„Šiuo metu Lietuvoje nėra sprendimo, apjungiančio išmaniosios apskaitos galimybes, šilumos tiekėjų pateikiamą informaciją bei judumo daromo poveikio įvertinimo energijos vartojimo ir CO2 pėdsakui sekti. Rinkoje egzistuojantys sprendimai leidžia apskaičiuoti bendrą CO2 pėdsaką sukurtą per metus. Skaičiavimų patikimumas remiasi vartotojo įvedamais duomenimis ir jo gebėjimu prisiminti visas per metus vykdytas veiklas. Mes siekiame, kad suvartotos energijos ir sukurtos CO2 emisijos įvertinimas vyktų su minimaliu vartotojo įsikišimu – pasinaudojant energijos tiekėjų ir kitų pačių mobilių aplikacijų kaupiamais duomenimis. Siekiame, kad kasdien stebėti savo poveikį gamtai ir klimato kaitai būtų taip pat paprasta kaip sekti per dieną nueitus žingsnius ar sudegintas kalorijas. Be to, mes siekiame, kad programėlės pagalba taip pat būtų galima įvertinti galimus energetinius sutaupymus“, – komentuojama agentūros atsakyme.

Lietuvos energetikos agentūra taip pat teigia, kad ateityje iš tiesų galėtų būti įvesta nauja priemonė gyventojams, kuri paskatintų taupyti energiją ir mažinti CO2, – galimybė parduoti savo sutaupymus rinkoje. Tai įvardijama kaip taršos leidimų prekybos sistemos atitikmuo fiziniams asmenims.

„Tačiau tam būtina užtikrinti, kad fizinių asmenų energijos sutaupymai ir CO2 pėdsakas yra matuojamas tiksliai ir teisingai. Ši programėlė taptų vienu iš pirmųjų žingsnių tokiai sistemai suskurti, kuris leistų objektyviai įvertinti ir pagrįstų asmens sutaupytą energiją bei sumažintas CO2 emisijas, bei šiuos sutaupymus centralizuotai „supirkti“. Todėl, kaip minėta, vienas iš programėlės sukūrimo tikslų, kad ji, naudodama turimus statistinius duomenis iš energetikos įmonių, taip pat pačių telefonų kaupiamus duomenis, tokius kaip, nueitas žingsnių skaičius, nuvažiuotas atstumas ir pan., ne tik suteiktų galimybę kiekvienam asmeniui susiskaičiuoti, kokį CO2 pėdsaką sukuria jo kasdienės veiklos, bet ir taip pat būtų galima įvertinti galimus fizinio asmens energetinius sutaupymus“, – teigiama Lietuvos energetikos agentūros pateiktame komentare.

Eksperimentas Portugalijoje

Idėja, kad taupydami energiją gyventojai gali gauti sau naudos arba taip kompensuoti verslo daromą įtaką gamtai, nėra visiškai nauja.

Pernai skelbta, kad Portugalijoje pradedamas vykdyti pilotinis projektas, kurio metu bandoma sukurti „vietinę savanorišką CO2 taupymo rinką“, kuri paskatintų gyventojus, verslus ir vietos valdžią mažinti savo anglies dvideginio emisijas.

„Įsivaizduokite, kad kiekvieną rytą į darbą važiuojate viešuoju dviračiu. Atvykus į paskirties vietą, programėlė jus informuoja, kiek anglies dioksido emisijų išvengėte ir kiek žaliųjų kreditų uždirbote už kelionę. Tada jūs nusprendžiate, ar šiuos žetonus iškeisti į ekologiškas prekes ar paslaugas, ar parduoti juos vietinėms įmonėms“, – apie projektą rašo „Bloomberg“.

Matosinhos

Pirmuoju miestu tokiam projektui pasirinktas Matosinhoso miestas. Projekto metu vartotojai ir verslas skatinami priimti sprendimus, mažinančius CO2 emisijas. Energijos sutaupymai verčiami kreditais, kuriuos gali įsigyti įmonės, siekiančios CO2 emisijų neutralumo. Skelbiama, kad iniciatyva naudojasi jau trečdalis miesto gyventojų arba 175 tūkst. žmonių, o per pirmą pusmetį bandomosios programos išvengta 18,1 tonos CO2 emisijų. Viliamasi, kad naudojantis specialiai sukurta projektui platforma iki 2030 m. bus galima sutaupyti 60 tūkst. tonų išsiskiriančio CO2, o jei visus šiuos kreditus įsigytų vietos įmonės padengti savo išmetamam teršalų kiekiui, į CO2 neutralumą būtų investuota 12 mln. eurų.

Pagal Europos klimato paktą Portugalija yra pasiryžusi tapti CO2 neutralia šalimi iki 2050 m.

Tikimasi, kad tokia iniciatyva, kai gyventojų sutaupytos CO2 emisijos virsta kreditais paskatins įmones juos įsigyjant kompensuoti savo emisijas, jei jų eliminuota ar visiškai sumažinti nėra įmanoma.

Akcentas turėtų būti ne nuodėmių išpirkime

Tvarios veiklos bei socialinės atsakomybės ir komunikacijų konsultacijų įmonės „Kuras ir partneriai“ vadovas Donatas Kuras teigia, kad rinkoje jau yra įvairių įrankių, leidžiančių gyventojams pasiskaičiuoti, kiek jų veikla išskiria CO2.

Kartu specialistas prideda, kad įmonės savo veiklą pirmiausiai turėtų nukreipti ne į „nuodėmių“ išpirkimą CO2 kreditais, o poveikio analizę ir CO2 emisijų mažinimą.

„Kreditų pirkimas yra sąlyginis CO2 taršos mažinimas. Pirmiausia įmonėms turėtų analizuoti, kiek CO2 generuoja jų veikla, ir stengtis šį rodiklį mažinti“, – kalbėjo jis. Pasak specialisto, tvarumo keliu norinčios eiti įmonės pirmiausia turi įsivertinti tris dalykus: tiesioginį įmonės kuriamą CO2 pėdsaką, naudojamą energiją (žalioji ar ne) ir pačius kuriamus produktus ar paslaugas (kiek jie prisideda prie CO2 emisijų).

Laimos Penekaitės nuotr.

Pasiteiravus apie planus Lietuvoje turėti programėlę, kuria gyventojai galėtų mažinti CO2 emisijas ir taip rinkti kreditus, kurie galėtų vėliau būti parduoti įmonėms, D. Kuras atkreipė dėmesį į kelis dalykus.

„Dar neteko girdėti, kad žmogus turi tam tikrą kiekį jam leistą generuoti taršos, nuo kurio būtų galima skaičiuoti sutaupymus. Vidutinis europiečių paliekamas CO2 pėdsakas ir taip yra didesnis nei pasaulio vidurkis. Mes ir taip teršiame daugiau, tai apie kokius sutaupymų pardavimus čia galima kalbėti“, – komentavo jis.

Iš kitos pusės jis pridėjo, kad tokia programėlė būtų geras būdas atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad teršia ne tik įmonės, bet ir mes visi. „Nes kartais galvojama, kad aplinkosauga – visų pirma įmonių reikalas. Kiekvienas iš mūsų galime mažiau teršti, pavyzdžiui, dalindamiesi automobiliu, važiuodami viešuoju transportu ar renkantis tvaresnį maistą, o per pusę pasaulio atvykusią mėsą. Dažnai mes nepamąstome ir apie tai, kiek CO2 pasaulyje yra generuojama per logistiką“, – akcentavo jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (70)