Didžiausia Europos rinka – Vokietija, mažiausia – Estija
Europa ir JAV 2021 m. buvo didžiausios pasaulio kosmetikos rinkos, pasiekusios po 80 milijardų eurų mažmeninių pardavimų apimtis. Didžiausia kosmetikos ir asmens priežiūros produktų rinka Europoje yra Vokietija (13,6 mlrd. Eur), po jos rikiuojasi Prancūzija (12 mlrd. Eur), Italija (10,6 mlrd. Eur), Jungtinė Karalystė (9,9 mlrd. Eur), Ispanija (6,9 mlrd. Eur) ir kaimyninė Lenkija (4 mlrd. Eur). Baltijos šalių rinkos yra keletą kartų mažesnės: Lietuvos rinka 2021 m. siekė 280 mln. Eur, Latvijos – 190 mln. Eur, o Estijos rinka buvo pati mažiausia Europoje ir sudarė 150 mln. Eur.
Lietuvos kosmetikos ir buitinės chemijos gamintojų asociacijos „Likochema“ narės, lietuviškos kosmetikos gamintojos „Cosmoway“, direktorius Žilvinas Dubosas sako, kad Baltijos šalių kosmetikos gaminių rinkos pernai išsiskyrė ypač sparčiu augimu.
„Asociacijos „Cosmetics Europe“ ataskaitos duomenimis, būtent mažiausia Europos kosmetikos gaminių rinka Estija pernai augo sparčiausiai iš visų šalių – net 9,4 proc. Antroje vietoje pagal augimą buvo Italija (8,8 proc.), trečioje – Lenkija (8,2 proc.). Lietuvos rinka pernai, palyginti su 2020 m., kilo 5,7 proc., Latvijos – 6,9 proc. Tuo tarpu didžiausia rinka Vokietija krito 3,1 proc. Taigi, matome, kad mažosios rinkos turi stiprų augimo potencialą“, – pastebi Ž. Dubosas.
Pasako jo, svarbų vaidmenį vystant ir pristatant naujoves kosmetikos srityje atlieka smulkiosios ir vidutinės įmonės, ženkliai prisidedančios prie kosmetikos rinkos augimo ir inovacijų. 2021 m. Europoje veikė 6916 smulkių ir vidutinių kosmetikos gamintojų. Prancūzijoje jų buvo daugiausiai – 1173, Lenkijoje – 733, Italijoje – 667. Lietuvoje 2021 m. veikė 67 smulkios ir vidutinės kosmetikos įmonės, Latvijoje – 79, Estijoje – 31. Mažiausiai tokių įmonių buvo Maltoje (4) ir Liuksemburge (2).
„Vertindami Lietuvą bendrame Europos kosmetikos rinkos kontekste, gana pozityviai atrodome eksporto srityje – 2021 m. Lietuvos kosmetikos eksportas viršijo 320,6 mln. Eur (skaičiuojant galutinio vartotojo pirkimo kainomis). Pagal eksporto apimtis gerokai lenkiame kaimynes Latviją, kurioje eksportas siekė 144,2 mln. Eur, bei Estiją, eksportavusia produkcijos už beveik 110,6 mln. Eur”, – sako Ž. Dubosas.
Kvapų ir odos priežiūros produktų kategorijos po pandemijos augo labiausiai
Po pasaulinių ribojimų dėl COVID-19, pernai, palyginti su 2020 m., augo visų Europos kosmetikos ir asmens priežiūros produktų kategorijų pardavimai, išskyrus higienos prekių (dantų pastų, dušo želių, muilų ir pan.).
Labiausiai kilo kvapų ir kvepalų gaminių mažmeniniai pardavimai (beveik 9 proc.), odos priežiūros (beveik 5 proc.), dekoratyvinės kosmetikos (4,3 proc.). Plaukų priežiūros prekių pardavimai augo 1 proc., higienos prekių mažėjo 2,8 proc. Odos priežiūros gaminiai sudaro didžiausią visų kosmetikos gaminių pardavimų dalį (29 proc.), antroje vietoje – higienos prekės (25,7 proc.), odos priežiūros gaminiai atsiriekia 18 proc. nuo pardavimų, kvapai – 14 proc., dekoratyvinė kosmetika sudaro mažiausią – 12,3 proc. – dalį.
Vidutinis Europos vartotojas kasdien naudoja bent 7 kosmetikos gaminius
Asociacijos „Cosmetics Europe“ duomenimis, didžioji dauguma 500 milijonų Europos vartotojų kasdien naudoja kosmetikos ir asmens priežiūros produktus, kurie padeda apsaugoti sveikatą, pagerinti savijautą ir padidinti pasitikėjimą savimi.
Net 72 proc. Europos vartotojų mano, kad kosmetika ir asmens priežiūros produktai yra svarbūs arba labai svarbūs jų kasdieniame gyvenime – atskleidė naujausias „Cosmetics Europe“ asociacijos užsakymu 2022 m. kovo mėn. „Ifop“ atliktas Europos vartotojų suvokimo tyrimas. Net iki 90 proc. vartotojų burnos priežiūros, kūno priežiūros, plaukų priežiūros ir odos priežiūros priemones vertina kaip svarbias arba labai svarbias.
Pagrindinė priežastis, kodėl naudojami kosmetikos gaminiai, yra tai, kad jie padeda veiksmingai užtikrinti asmens higienos poreikius – taip mano 88 proc. vartotojų. Antra pagal svarbą priežastis – šie gaminiai padeda gerai jaustis, o trečioji – apsaugoti odą ar plaukus.
„Europos vartotojų apklausa patvirtino kosmetikos gaminių svarbą kiekvieno mūsų kasdieniame gyvenime ir, kad vartotojai tą aiškiai suvokia ir įvardina. Iš tiesų kosmetikos gaminiai mus lydi nuo pirmos iki paskutinės gyvenimo dienos. Natūralu – jos skirtos ne tik išoriniam grožiui puoselėti, bet ir svarbiausiems higienos poreikiams užtikrinti, be kurių nebeįsivaizduojame šiuolaikinio gyvenimo. Mažesnį ar didesnį kosmetikos gaminių kiekį kasdien naudoja bene kiekvienas Europos gyventojas – nuo muilo ir dantų pastos iki plaukų priežiūros gaminių, kvepalų, makiažo priemonių ir apsaugos nuo saulės“, – pabrėžia Justė Pinkevičienė, Lietuvos kosmetikos ir buitinės chemijos gamintojų asociacijos „Likochema“ valdybos narė ir „Cosmoway“ rinkodaros vadovė.
Tyrimo duomenimis, Europos vartotojai vidutiniškai naudoja daugiau nei 7 skirtingus kosmetikos gaminius kasdien ir beveik 13 kosmetikos gaminių per savaitę. Moterys vidutiniškai naudoja 9 skirtingus kosmetikos gaminius kasdien ir 15 – per savaitę. 18-24 metų jaunimas kas savaitę naudoja 16 įvairių kosmetikos produktų.
Kosmetika atlieka ne tik higienos, bet emocinę funkciją
27 proc. jaunesnių nei 25 metų vartotojų teigė naudojantys makiažo priemones, kad padidintų pasitikėjimą savimi. Tuo tarpu 62 proc. Europos vartotojų mano, kad kosmetika ir asmens priežiūros produktai yra svarbūs arba labai svarbūs tam, kaip juos mato kiti žmonės arba kaip jie patys vertina save santykiuose su kitais.
„Tyrimas atskleidžia didžiulę kosmetikos svarbą gerinant žmonių gyvenimo kokybę, didinant pasitikėjimą savimi ir įtaką socialiniam bendravimui. Nors higiena – svarbu, tačiau mes naudojame kosmetiką ir tam, kad jaustumės gerai, ji visais mūsų gyvenimo etapais turi svarbią emocinę naudą“, – neabejoja J. Pinkevičienė.
Europos vartotojų suvokimo tyrimą „Cosmetics Europe“ užsakymo 2022 m. kovo mėn. atliko „Ifop“, internetinės apklausos būdu apklaususi daugiau kaip 6 tūkst. vartotojų dešimtyje Europos šalių (Bulgarijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir JK). Respondentai atstovavo kiekvienos šalies lyties ir amžiaus grupių pasiskirstymui.
