Tarp nepakankamai greitai besikeičiančių verslų – ir tokie garsūs vardai kaip „Google“, „Amazon“, „Ikea“, „Apple“ ir „Nestle“.
Korporacijos patiria spaudimą mažinti aplinkai daromą žalą, nes vis daugiau vartotojų nori mūsų planetą tausojančių produktų.
Kai kurios bendrovės „BBC News“ sakė nepritariančioms metodams, naudojamiems tyrime, ir akcentuoja, kad yra ryžtingai nusiteikusios pažaboti klimato kaitą.
Analizuotos bendrovės atsakingos už 5 proc. pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių emisijų, akcentuojama ataskaitoje, o tai reiškia, kad, nors ir išmeta labai daug anglies dvideginio, turi didžiulį potencialą bandant suvaldyti klimato kaitą.
„Skubus korporatyvinių kovos su klimato kaita pažadų pildymas kartu su nuoseklumo stokojančiais sprendimais reiškia, kad šiuo metu labai sunku atskirti tikruosius kovos su klimato kaita lyderius ir jais apsimetinėjančius“, – akcentuoja tyrimo autoriai.
Vienas iš tyrimo autorių Thomas Day „BBC News“ sakė, kad jo komanda iš pradžių norėjo išgryninti gerąsias korporatyvinio pasaulio praktikas, tačiau buvo „nuoširdžiai nustebinti ir nusivylę bendrovių „teiginių“ neatitikimo realiai situacijai“.
Štai ką savo pareiškime teigia „Amazon“: „Mes keliame sau tokius ambicingus tikslus, nes puikiai žinome, kad klimato kaita – labai svarbi problema, ir imtis veiksmų būtina kaip niekada anksčiau. Siekdama savo tikslo iki 2040 metų atsisakyti anglies dvideginio emisijų, „Amazon“ ketina jau 2025 metais 100 proc. naudoti tik energiją iš atsinaujinančių šaltinių“.
„Nestle“ komentaras: „Pozityviai vertiname dėmesį mūsų įsipareigojimams ir veiksmams kovoje su klimato kaita. Nepaisant to, „New Climate Institute“ atliktame „Corporate Climate Responsibility Monitor“ tyrime trūksta supratimo mūsų pasirinktai strategijai ir apstu svarbių neatitikimų“.
„Corporate Climate Responsibility Monitor“ tyrimą atliko pelno nesiekiantys „New Climate Institute“ ir „Carbon Market Watch“. Jo metu buvo analizuojami verslai, viešai deklaravę savo kovą su klimato kaitą sukeliančiomis emisijomis ir siekį iki nulio sumažinti jų kiekį. Nulinis emisijų kiekis, kurį, anot ekspertų gali pavykti pasiekti iki 2050 metų, ir taip suvaldyti pasaulinį temperatūros augimą, reiškia, kad į atmosferą daugiau nebūtų išmetama šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Pasiekti šį tikslą reikštų kiek įmanoma sumažinti emisijų kiekį. Konkrečios bendrovės kelia konkrečius tikslus. Pavyzdžiui, „Google“ žada anglies dvideginio emisijų atsisakyti iki 2030 metų, o „Ikea“ iki 2030 metų tikisi tapti „klimatui nekenkiančia“ bendrove.
Emisijos į aplinką patenka pačiais įvairiausiais būdais, pradedant nuo prekių transportavimo ir baigiant energija, kurios reikia gamyklose ar parduotuvėse. Taip pat būtina nepamiršti ir išmetamo anglies dvideginio, kurį sugeneruoja žemės ūkis ar medžių kirtimas.
Tyrimo metu kiekvienai bendrovei buvo suteiktas vadinamasis „integralumo“ reitingas. Paaiškėjo, kad kai kurios pasiekia pakankamai neblogų rezultatų mažindamos emisijų kiekį, tačiau pasitempti ne pro šalį visoms. Nė viena nebuvo įvertinta kaip „didelio integralumo“.
Ekspertai vertino tokius veiksmus kaip kasmetinis informacijos apie emisijas pateikimas, emisijų šaltinių atskleidimas bei informavimas suprantamu būdu. Padaryta išvada, kad iš esmės visos pasirinktos strategijos, jeigu tik bus įgyvendintos, geriausiu atveju emisijas sumažins iki 40 proc., o ne 100 proc., kas numatyta sąvokoje „lygios nuliui“.
Vos trys iš 25 bendrovių aiškiai pasiryžusios iš savo gamybos procesų ir tiekimo grandinių pašalinti 90 proc. anglies dvideginio. Tai „Maersk“, „Vodafone“ ir „Deutsche Telekom“.
Tyrimo išvadose atkreipiamas dėmesys, kad tai, kaip verslai kalba apie kovai su klimato kaita duotus pažadus, taip pat yra nemenka problema. Kalbos ir darbai skiriasi kaip diena ir naktis, teigia Th. Day ir sako, kad vartotojams be galo sunku suprasti, kas tiesa, o kas – melas.
„Bendrovės, pompastiškai skelbiančios apie savo tikslus, neretai praktikoje neturi jokių galimybių jų pasiekti. Net ir verslai, kuriems visai sekasi, savo pasiekimus pervertina ir taip klaidina vartotojus“, – sako Th. Day.
Th. Day, kurio komanda prie dokumentų analizės užtruko tris savaites, sako, kad paprastas žmogus, norintis išsirinkti kažkokį baldą, technologiją ar prekybos centre perkantis maisto produktus, susiduria su sunkumais priimti teisingiausią sprendimą.
Jo teigimu, viena iš prieštaringiausiai vertinamų sričių yra emisijos, kurios susidaro per veiklas, netiesiogiai susijusias su konkrečia bendrove.
Pavyzdžiui, ataskaitoje teigiama, kad net 70 proc. „Apple“ indėlio į klimato kaitą sudaro netiesioginės emisijos, įskaitant elektros naudojimą, kuo užsiima vartotojai, įkraudami „Apple“ telefonus, nešiojamus kompiuterius ir kitus produktus. Dauguma bendrovių tokių emisijų savo kovos su klimato kaita planus neįtraukia.
„Ikea“ atstovai BBC sakė teigiamai vertinantys „dialogą ir stebėseną“, kaip verslams sekasi siekti savo tikslų ir vykdyti įsipareigojimus: „Nauja „New Climate Institute“ parengta ataskaita – konstruktyvus mokslo pastangų papildymas“.
„Unilever“ komentare teigiama: „Nors ne su visomis ataskaitoje pateikiamomis įžvalgomis sutinkame, teigiamai vertiname mūsų progreso išorinę analizę ir jau užmezgėme dialogą su „New Climate Institute“, vildamiesi išsiaiškinti, kaip prasmingai galėtume toliau vystyti savo strategiją“.
„Google“ reakcija skamba taip: „Mes labai aiškiai įvardijome savo įsipareigojimus kovoje su klimato kaita, reguliariai apie progresą informuojame kiekvienais metais rengiamoje ataskaitoje, kur dėl mūsų duomenų apie energiją ir šiltnamio efektą sukeliančias dujas autentiškumą patvirtina „Ernst & Young“.
Publikacijos rengimo metu savo reakcijos „Apple“ atstovai nepateikė.
„Corporate Climate Responsibility Monitor“ žada duomenimis apie tai, kaip verslams sekasi vykdyti pažadus, dalintis kiekvienais metais. Į ekspertų radarą pateko šios bendrovės: „Maersk“, „Apple“, „Sony“, „Vodafone“, „Amazon“, „Deutsche Telekom“, „Enel“, „GlaxoSmithKline“, „Google“, „Hitachi“, „Ikea“, „Vale“, „Volkswagen“, „Walmart“, „Accenture“, „BMW Group“, „Carrefour“, „CVS Health“, „Deutsche Post DHL“, „E.On SE“, „JBS“, „Nestle“, „Novartis“, „Saint-Gobain“, „Unilever“.
