Tiesa, neretai rūpinantis gera emocine darbuotojų sveikata gali būti pamiršti patys įmonių ar komandų vadovai, kuriems taip pat tenka didžiulė emocinę įtampa dirbant su komandomis. Emocinės sveikatos stiprinimo programos startuolio „Mindletic“ įkūrėja ir vadovė Ieva Vaitkevičiūtė pastebi, kad vadovams didesnis spaudimas iš darbuotojų krenta ne tik dėl pandemijos, bet ir dėl į darbo rinką įsiliejančios naujosios profesionalų kartos, kuri pasižymi daug didesniu jautrumu savo emocinei būklei.
Britų „Mental Health Foundations“ skaičiuoja, kad beveik kas septintas žmogus darbo aplinkoje susiduria su emocinėmis ir psichikos problemomis. O pilnu etatu dirbančios moterys turi dvigubai didesnę tikimybę nei vyrai patirti psichikos problemų darbe. Be to, britų atliktas tyrimas rodo, kad 12,7 proc. visų nedarbingumo dienų priežastimi galima laikyti problemas, susijusias su psichine sveikata.
Vadovams – didesni darbuotojų lūkesčiai
Startuolio įkūrėja I. Vaitkevičiūtė pastebi, kad ilgus metus emocinės problemos buvo siejamos su psichinėmis ligomis. Tačiau dabar Lietuva tolsta nuo posovietinio palikimo ir vis daugiau žmonių pradeda sekti emocinę sveikatą. Tą patį daro ir vis daugiau įmonių su savo darbuotojais.
„Vadovams čia tenka nauja užduotis – darbuotojų emocijas priimti ir dirbti esant ir joms“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak jos, būtent įmonių, departamentų ar komandų vadovams krenta didelė našta, dažnai neadekvati, – atsakyti už darbuotojų emocinę sveikatą.
„O darbuotojai patys ne visada atpažįsta savo emocijas ar geba su jomis gyventi. Matome, kad atsiranda vis daugiau spaudimo vadovams, kas kartais būna jau ne visai adekvatu“, – pastebėjimais dalijosi I. Vaitkevičiūtė.
Emocinės sveikatos stiprinimo programos kūrėja pastebi, kad neretai vis dar didelė dalis žmonių tikisi, kad kažkas bus atsakingas už jų emocinę būseną. Be to, pašnekovė prideda, neretai iškreiptai visuomenė mąsto ir apie laimę.
„Kartais atrodo, kad vadovų ir žmogiškųjų išteklių specialistų vienu iš pagrindinių darbų tampa darbas padaryti visus laimingus. Tačiau pati laimė neturi būti siekiamybė. Visą laiką jaustis laimingu yra nerealu. Turime daugybę emocijų ir natūralu, kad jos keičia viena kitą, – komentavo I. Vaitkevičiūtė. – Todėl atsirandančios tokios specialybės, kaip Laimės vadovas (angl. Chief of Happiness), yra kiek keistokas ir gal kiek neteisingas dirbančiojo atžvilgiu. Niekam nelinkėčiau dirbti tokio darbo“.
Startuolio vadovė taip pat pastebėjo, kad pasikeitusius darbuotojų lūkesčius iš vadovų galima jausti jau ir darbo pokalbio metu: vienas iš lūkesčių – darbe būti laimingam.
Keli patarimai vadovams
„Konkuruojant dėl darbuotojų vadovams tenka daug sunkesnė užduotis, nes darbuotojų lūkesčiai labai dideli“, – tęsė ji.
Pasiteiravus, ar patys vadovai Lietuvoje pasiruošę emociškai susitvarkyti su aukštais darbuotojų lūkesčiais, I. Vaitkevičiūtė atsakė: „Ypač dabar, kai į rinką ateina jaunesnė karta, darbdaviai turi gebėti emocijas priimti ir jas integruoti kasdienybėje. Daugelis vadovų nebūna studijavę su psichologija susijusių mokslų. Pakilus karjeros laiptais ir pradėjus vadovauti, pritrūksta konkrečių, su minkštaisiais įgūdžiais bei emocijų valdymu susijusių žinių“.
O kas šiuo metu vadovams kelia daugiausiai streso? I. Vaitkevičiūtė teigė, kad vienas iš didžiausių iššūkių vadovams – neadekvatūs talentų lūkesčiais.
„Ir nekalbame čia apie autokratinį vadovavimą. Net ir esant demokratinei aplinkai darbe vadovams tenka daug padirbėti, kad prisitaikytų prie nuolat ir dažnai kintančių darbuotojų lūkesčių.
„Mindletic“ vadovė taip pat pasidalijo keletu patarimų, į ką turėtų atkreipti dėmesį vadovas, jei darbe susiduria su daug streso ir įtampos. Pirma, skirti sau laiko pasiruošti svarbiam pokalbiui ar sprendimo priėmimui. Svarbu ir reguliuoti savo dienotvarkę: laiką paskirstyti pagal temas, numatyti laiko pailsėti, kai pereiname prie kitos temos.
„Taip pat rekomenduojama vadovams burtis į grupes asmenų, kurie susiduria su panašiais iššūkiais, burti bendruomenes“, – toliau pasakojo I. Vaitkevičiūtė.
Nereikėtų pamiršti ir nuolat stebėti, reflektuoti ir kuo tiksliau fiksuoti savo emocijas, taip stiprinant gebėjimą jas atpažinti, toleruoti bei valdyti iššūkių kupinose situacijose.
Nori vadovo kaip lygiaverčio komandos nario
Prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ personalo vadovė Vaida Kaikarienė pasakojo, kad įmonėje yra numatytos veiklos ir sritys, kuriose dirbama su darbuotojų emocine būkle. Dalis veiklų yra skirtos visiems darbuotojams, o dalis – konkrečiai vadovams.
„Stengiamės emocinės būsenos ugdymo programas vykdyti nuolat, tai padeda nutikus bet kokiai krizei. Kartu įtraukiame vadovus į streso, laiko valdymo mokymus nuolat besikeičiančiame pasaulyje. Šiandien vadovai turi mokėti labai greitai reaguoti“, – kalbėjo ji.
V. Kaikarienė pridėjo, kad ugdymo programos ir veiksmai nukreipti ne tik į vadovus, bet ir į visus darbuotojus. Ji įsitikinusi, kad tai palengvina kasdienybę ir vadovams.
„Taip pat kuriame mažesnes grupeles, kur darbuotojai ir komandos gali atvirai pasikalbėti. Pasimatuojame ir emocinę temperatūrą – kaip darbuotojai jaučiasi, ko dar trūksta“, – toliau pasakojo V. Kaikarienė.
Kalbėdama apie vadovo vaidmens pokytį, žmogiškųjų išteklių ekspertė paminėjo, kad kuo toliau, tuo labiau darbuotojai tikisi iš vadovo, kad jis bus lygiavertis komandos narys: „Kad kartu būtų galima spręsti situacijas, vadovas įtrauktų visus priimant sprendimus“.
Pasiteiravus, ar dėl darbuotojų didesnių lūkesčių darbdaviui yra padidėjęs vadovų streso lygis, pašnekovė nesiryžo pritarti.
„Leisčiau sau abejoti, bet gal tai lemia mūsų darbo organizavimo principai“, – teigė ji.
Nepaisant to, pašnekovė pabrėžė, kad ieškant darbuotojų į vadovo poziciją vis svarbesniais tampa emocinis stabilumas, empatija.
Paklausus, kas yra pagrindiniai streso ir įtampos šaltiniai parduotuvių vadovams, „Rimi Lietuva“ personalo vadovė įvardijo neapibrėžtumą – kaip susidėlioti darbus, ypač jei trūksta personalo, kaip susidėlioti operacijas, kad darbas vyktų sėkmingai.
„Kitas streso šaltinis – nenuspėjamos situacijos ir veiksniai, kuriems įtakos negali turėti. Tai gali būti ir įstatyminiai pakeitimai, valdžios sprendimai“, – pastebėjo pašnekovė.
Pradėjo veikti Lyderių klubas
„Telia Global Services Lithuania“ personalo vadovas Mindaugas Šestilo pasakoja, kad pandemijos pradžioje jautėsi padidėjęs krūvis vadovams – jų vaidmuo buvo išaugęs, o užduotis – bene sudėtingiausia.
„Tvyrojo nežinomybė dėl bene visų gyvenimo ir darbo aspektų – ligos baimė, darbo saugumo klausimas, darbo modelio pasikeitimas. Vadovams teko ne tik susitvarkyti su ja asmeniškai, bet ir padėti ir kartais labai artimai palaikyti darbuotojus bei padėti jiems išgyventi šį sudėtingą periodą. Pradedant paprasčiausia empatija baigiant baimių valdymu“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas kartu pastebėjo, kad pandemijos metu itin išryškėjo vidutinės grandies vadovų svarba, o kartu pasimatė, kokią naštą jie turi.
„Mažiau patyrusiems vadovams tai buvo tikras iššūkis, todėl būrėme juos į bendruomenę įvairiuose formatuose, kur jie savo kolegų tarpe galėjo atvirai pasidalyti ne tik išgyvenimais, bet ir patarimais, kaip padėti sau ir darbuotojams“, – tęsė M. Šestilo.
Pasiteiravus, ar vadovai jaučia daugiau spaudimo ir streso ne tik dėl pandemijos, bet ir dėl išaugusių darbuotojų lūkesčių, personalo vadovas atsakė: „Nepaisant to, kaip dirbame ir dirbsime ateityje, vadovai turi rasti būdų, kaip jiems jausti ir valdyti didžiąją dalį spaudimo. Betarpiškas, atviras bendravimas su komandos nariais biure yra labai natūralus ir mūsų kultūroje – savaiminis procesas, tačiau virtualiai tokia praktika pareikalauja iš vadovo kur kas daugiau jėgų ir pastangų. Tai suvokdami visos pandemijos metu nebuvome užvėrę savo biurų, o vos laisvėjant vyriausybės rekomendacijoms kviesdavome komandas susitikti fizinėje aplinkoje ir stiprinti ryšį bei bendravimą“.
„Telia Global Services Lithuania“ pandemijos metu ėmėsi ir daugiau veiksmų, kad vadovai kartu su darbuotojais galėtų išlaikyti geresnę emocinę sveikatą. Vienas iš jų – lyderių klubas, kuriame vadovai diskutuoja aktualiomis temomis, dalinasi patirtimi, patarimais ir gerosiomis praktikomis.
„Kardinaliai atnaujinome savo vidutinės grandies vadovų mokymų programą, įtraukdami emocinio intelekto aspektus, komandų valdymą nuotoliniu būdu. Be to, vadovų bendruomenei siūlėme išskirtinių paskaitų su įvairių sričių ekspertais, užsienio lektoriais, ciklą, – kalbėjo pašnekovas. – Galima drąsiai teigti, kad karantinas psichologinį pasiruošimą ir emocinį intelektą organizacijos prioritetų sąraše kilstelėjo į viršų“.
Kvietė vadovus sekti darbuotojų emocinę sveikatą
Logistikos bendrovės „Girteka Logistics“ darbuotojų patirties kūrimo departamento direktorė Lina Ponomarovienė taip pat pripažino, kad pandemijos metu vadovams teko daugiau emocinio krūvio dėl pasikeitusios situacijos.
„Siekdami prisitaikyti prie staiga atsiradusių pasikeitimų, perorganizuodami darbo procesus, vadovus kvietėme kuo daugiau dėmesio skirti ne tik verslo rezultatų siekimui, tačiau ir sekti emocinę savo komandų, o taip pat ir kolegų vadovų, sveikatą – daugiau, dažniau, aktyviau bendrauti, žvelgiant vienas į kitą iš žmogiškosios pusės, pasirūpinti vienas kitu“, – kalbėjo pašnekovė.
Be to, labai didelis dėmesys buvo skiriamas efektyviai komunikacijai, kurioje su visų lygių darbuotojais buvo atvirai dalijamasi, kaip sekėsi bendrovei, kas vyksta rinkoje ir panašiai.
„Galiu pasakyti, kad turime, kuo didžiuotis, o vadovų komanda – viena tokių priežasčių. Pandemijos pradžia, o ir tąsa leido mums įsitikini, kad sunkiu metu galime vienas į kitą atsiremti“, – pridėjo ji.
Kalbėdama apie šiuolaikinius darbuotojų lūkesčius darbdaviams, L. Ponomarovienė patvirtino, kad tendencijos keičiasi: nauji kandidatai vis dažniau teiraujasi apie organizacijos iniciatyvas gerinti darbuotojų emocinę patirtį, galimybę dirbti per nuotolį ir užsienio šalyse.
„Emocinės sveikatos puoselėjimas, darbo ir gyvenimo balansas, streso mažinimas – temos, kurios šiuolaikinei visuomenei tampa vis labiau aktualios, – akcentavo pašnekovė. – Be abejo, reaguojame ir mes. Pavyzdžiui, įvedus karantiną, pradėjome virtualų sveikatingumo projektą, kuriuo skatinome kolegas būti fiziškai aktyviems, ypač kai žymiai daugiau laiko praleisdavome namų aplinkoje. Pasitelkėme fizinio rengimo trenerius, sveikatingumo, mitybos ekspertus, taip pat pakvietėme kolegas savo jėgas ir azartą išbandyti žingsnių iššūkyje. Smagu, jog per kelis mėnesius mūsų komanda žemės rutulį „apėjo“ net tris kartus“.
Dar viena naujiena, kurią šiemet įvedė bendrovė, – mentorystės programa, kurios metu ir vadovai tampa mokiniais bei mentoriais ir kartu su kitais darbuotojais jiems patogiais formatais gvildena klausimus, susijusius su lyderyste, savęs pažinimu, gauna mentorių pagalbą ir paramą. Įmonėje taip pat buriasi ir vadovų klubai.
