„Omikron tam tikra prasme sulėtino atsigavimą, jį pristabdė, tačiau vis dar fiksuojame teigiamą paklausos augimą“, – BBC pasidžiaugė T. Clarkas.
Tarptautines keliones besirenkantiems žmonės naujoji COVID-19 atmaina reiškia naujas testavimo taisykles, sienų uždarymus ir naujas karantino priemones. Šie pokyčiai išgąsdino nemažai skrydžių bendrovių. Atostogų sezonas gyvybiškai svarbus pramonei, o skrydžių bendrovių paslaugomis naudojasi milijonai visame pasaulyje, per šventes norintys aplankyti artimuosius.
Vos tik pasirodė pirmosios naujienos apie omikron, T. Clarko pirminė reakcija buvo kategoriškesnė – jis kalbėjo apie sunkiai pakeliamą naują smūgį visam skrydžių sektoriui. Kaip ir dauguma bendrovių visame pasaulyje, „Emirates“ laikinai nutraukė skrydžius į Pietų Afriką ir buvo priversta atsisakyti skrydžių į Maroką (dėl sienų uždarymo).
Dabar „Emirates“ prezidentas teigia, kad skrydžių bendrovei visgi „pavyks kompensuoti nuostolius“, o tam padės išaugusi bilietų paklausa kitomis kryptimis: padaugėjo skrydžių į Australiją, dalį Europos ir Jungtinę Karalystę.
„Kol kas omirkron poveikis ne toks baisus, kokio tikėjomės“, – atsargiai džiaugiasi T. Clarkas.
Jungtiniuose Arabų Emyratuose įsikūrusios oro linijos sako, kad, nepaisant omikron, skrydžiai į šalį vykdomi visu pajėgumu.
Didelis pasiskiepijusiųjų skaičius šalyje ir maži COVID infekcijų skaičiai – pagrindinės priežastys, kodėl pavyksta pritraukti keliautojų. Pavyzdžiui, Dubajuje vis dar vyksta pusmetį truksianti paroda „World Expo 2020“, kurią nuo jos pradžios spalio mėnesį jau aplankė dešimtys tūkstančių lankytojų.
Abu Dabyje esančios skrydžių bendrovės „Etihad Airways“ vykdomasis vadovas Tony Douglasas nemano, kad omikron turės tokios didelės įtakos pasauliniam skrydžių sektoriaus atsigavimui, kaip kad turėjo delta atmaina, omikron neturės.
„Žmonės labai pasiilgę kelionių, nori lankyti draugus ir artimuosius“, – sako T. Douglasas.
„Qatar Airways“ vadovas Akbaras al Bakeris sako besiviliantis, kad naujoji koronaviruso atmaina sektoriaus atsigavimui „lemiamos reikšmės neturės“.
Nors skrydžių bendrovių vadovai Artimuosiuose Rytuose ir sako, kad omikron kortų nesumaišys, kituose regionuose nuotaikos pesimistiškesnės.
Nemenkas iššūkis bus ne tik įprasti prie naujų kelionių ribojimų, bet ir, aiškėjant vis daugiau informacijos apie naują atmainą, prisitaikyti prie naujų testavimo taisyklių.
Didžiausios Europos skrydžių bendrovės, tokios kaip „British Airways“, „Ryanair“ ir „easyJet“, nepritaria naujoms testavimo pasiskiepijusiems keliautojams taisyklėms, kurias įsivedė Jungtinės Karalystės valdžia, ir prašė skubios finansinės paramos, galėsiančios padėti sektoriui atlaikyti naujausią krizę.
Po aštuoniolika mėnesių trukusios krizės Europos skrydžių bendrovės pagaliau šviesą tunelio gale pradėjo matyti šių metų vasarą. Skrydžių suaktyvėjimą iš dalies lėmė augantys pasiskiepijusiųjų skaičiai ir kelionių ribojimų panaikinimas.
Lapkritį Dubajaus aviacijos parodos metu pasirašyta naujų komercinių ir gynybos srities susitarimų naujiems orlaiviams už nė daug, nė mažai – 78 mlrd. dolerių. Ekspertai sako, kad tai buvo ženklas, kad „blogiausia jau praeityje“.
Orlaivių gamintojai skubėjo rašytis naujas daugiamilijonines sutartis. Štai „Airbus“ pavyko per penkias dienas trukusį renginį gavo užsakymų 400 naujų lėktuvų. Nors mugėje dalyvavę oro vežėjai ir kalbėjo apie ryžtą ir galimybes 2022 m. atsigauti po pandemijos krizės, pasirodžius naujai koronaviruso atmainai situacija – ir prognozės – pasikeitė.
Konsultacijų bendrovės „Frost and Sullivan“, besispecializuojančios oro erdvės ir gynybos klausimais, ekspertas Orkunas Altintas sako, kad dar pernelyg anksti kalbėti apie tikrąją omikron įtaką. Nepaisant to, jis įsitikinęs, kad pastarieji įvykiai tikrai sulėtins sektoriaus atsigavimą, tik dar niekas negali pasakyti, kiek daug.
„Skrydžių bendrovės tikėjosi žymiai didesnių pajamų nei praeitų metų didžiųjų metų švenčių sezoną, tačiau, panašu, tokioms viltims nebus lemta išsipildyti“, – sako O. Altintas.
Gruodžio pradžioje „Fitch Ratings“ pakeitė savo 2021 m. pasaulinio oro susisiekimo prognozę – ji buvo sumažinta iki vos kiek daugiau nei 50 proc. 2019 metų lygio. Ankstesnė prognozė žadėjo 35 proc. smukimą.
„Fitch“ blogina prognozes ir 2022 bei 2023 metams, argumentuodamas, kad „vis naujos koronaviruso infekcijų bangos ir reaguojant į jas priimami politiniai sprendimai gali baigtis naujais kelionių ribojimais ir skrydžių sutrikimais ar net laikinu stabdymu“.
Kai kurios šalys, tarp kurių – Japonija, Izraelis ir Marokas, laikinai uždraudė šalyje lankytis ten negyvenantiems asmenims.
Tuo metu, kai pasirodė šis straipsnis, keliautojai, norintys patekti į Singapūrą, privalėjo septynias dienas iki atvykimo darytis koronaviruso testus, o Jungtinės Valstijos reikalauja neigiamo COVID testo likus 24 valandoms iki skrydžio.
Tarptautinė oro transporto asociacija perspėja, kad pavienių šalių taikomi kelionių draudimai, prieštaraujantys Pasaulio sveikatos organizacijos patarimams, gali sukliudyti sektoriaus atsigavimą.
Asociacijos teigimu, kelis mėnesius iki omikron atsiradimo situacija sektoriuje pastebimai gerėjo.
Nepaisant griežtesnių kelionių taisyklių, anot ekspertų, jie nepastebi naujų užsakymų atšaukimo suaktyvėjimo, kas vyko po ankstesnių ribojimų.
„Paklausa tikrai didelė. Vos tik sulauksime didesnio aiškumo vakcinų klausimu, vos tik daugiau žinosime apie naujas taisykles ir ribojimus, kelionės vėl suaktyvės. Kol kas tiesiog per daug nežinomųjų“, – konstatuoja O. Altintas.
