Ar nuotolinis darbas tik laikinas pokytis, kol pasaulį vis dar gąsdina koronavirusas? O gal tai taps tendencija, kuri pakeis biurų vystytojų planus ir biurų poreikį? Galbūt pamačiusios, kad darbas gali vykti efektyviai ir nuotoliniu būdų paslaugų įmonės mažins pastovių darbo vietų biure skaičių ir keis jas į mobilias darbo vietas?
Nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Galio Group“ Komercinių projektų direktorius teigia, kad artimiausius porą metų rinkoje vis dar atsiras naujų biurų ir verslo centrų. Tačiau tikrąjį pandemijos poveikį rinkoje galime pajusti tik po trejų keturių metų.
„Biurų rinka, kaip traukinys, kuris inertiškai juda ir net atsiradus kliūčiai greitai nesustoja“, – sako jis.
Apie tai, kaip po karantino keisis biurų rinka ir darbo organizavimas biuruose Delfi TV diskutavo nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Galio Group“ A. Martinkėnas, telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ žmogiškųjų išteklių direktorė Baltijos šalims Ieva Daugėlienė ir startuolio, siūlančio išmaniąją biurų valdymo sistemą, „Pingin“ vadovas Mindaugas Juška.
Vieni nenori sugrįžti, kiti – veržiasi
Birželio pradžioje bendrovė „Tele2“ apklausė savo biuro darbuotojus, kaip jie norėtų dirbti po karantino. Net 9 iš 10 darbuotojų teigė, kad ir toliau norėtų patys rinktis – dirbti iš namų ar iš biuro.
„Tik 10 proc. norėtų dirbti taip, kaip prieš karantiną, – visą laiką iš biuro. Norai dirbti iš biuro ar namų priklausė ir nuo to, kaip toli nuo biuro gyvenama. Dalis namie dirbdami jaučiasi saugiau, produktyvesni, o kiti, kurie nori dirbti iš biuro, kaip tik jaučiasi produktyvesni biure. Grįžti į biurą nori ir tie, kuriems trūko bendravimo su kolegomis per karantiną, trūko pulso pajautimo“, – pasakojo įmonės atstovė.
Kol kas biuro darbuotojai ir toliau gali rinktis dirbti iš ten, kur jiems patogiau. Pašnekovė pastebi, kad kasdien į darbą atvyksta apie pusė darbuotojų. Savaitės viduryje susirenka ir daugiau, pradžioje ir pabaigoje – didesnė dalis renkasi dirbti iš namų.
Pasiteiravus, ar šis lankstumas – laikinas sprendimas, I. Daugėlienė teigė, kad žiūrės, kaip seksis dirbti toliau ir kokia bus pandemijos situacija, bet kol kas tokio lankstumo atsisakyti nežada.
A. Martinkėnas komentavo, kad nuotolinio darbo principas nėra naujas ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Kai kurios įmonės jau kuris laikas išbando tokią praktiką.
„Karantino metu ir po jo bendraudami su klientais ir verslo partneriais girdime įvairių atsiliepimų. Ten, kur darbo pobūdis labiau standartizuotas, socializacijos reikšmė mažesnė, eksperimentas pavyko, nes fiziškai žmonės sutaupė laiko nevykdami į darbą. Tačiau girdime ir ne visai teigiamų atsiliepimų, ypač iš tam tikrų sektorių, pavyzdžiui, architektų, kur nuolat vyksta kūrybinis procesas. Ten nesidalijant idėjomis gyvai, nebendraujant su kolegomis, galima prarasti labai daug laiko dirbant atskirai ir nueinant į neperspektyvias kryptis“, – kalbėjo pokalbio dalyvis.
Kamuolys – nuomininkų rankose
Kalbėdamas apie biurų rinką, nekilnojamojo turto vystymo bendrovės atstovas teigė, kad planuodami projektų paklausą atsižvelgia ir į galimą plotų poreikio sumažėjimą dėl populiarėjančio nuotolinio darbo.
„Šiuo metu nuomos rinką galima pavadinti nuomininko rinka – traukiantis paklausai, nuomininkai gali laimėti daugiau vertės už tą pačią kainą. Kalbant konkrečiai, per praėjusius ketverius metus biurų įsisavinimas Vilniuje svyravo 60–100 tūkst. kv. m per metus. Dabar, keičiantis ekonominei situacijai ir susiduriant su jos pasekmėmis, manome, kad biurų poreikis gali mažėti iki 50 tūkst. kv. m per metus. Nuomininkai, kurie dalyvaus rinkoje, turės daug daugiau derybinių galių. Kartu ir nuotolinis darbas turės įtakos vystytojų rezultatams. Kuo tokių darbuotojų bus daugiau, tuo sunkiau bus vystytojams konkuruoti“, – savo prognozėmis dalijosi A. Martinkėnas.
Įmonės galvoja, kaip efektyviai išnaudoti turimą plotą
Startuolio, siūlančio sprendimus biurų ir verslo centrams valdyti, bendraįkūrėjas M. Juška pastebėjo, kad jau paskutinius kelerius metus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje jaučiama biuro kaip paslaugos.
„Ši tendencija ryškėjo ir Lietuvoje, kai pastato savininkas nori dalį nekilnojamojo turto panaudoti trumpalaikei nuomai, taip suvaldant situaciją tarp savo ilgalaikių klientų, kurie galbūt tam tikru metu nori pasiskaidyti savo plotą, pavyzdžiui, vieną mėnesį 600 kv. m. kitą – 800 kv. m.“, – kalbėjo jis.
Kaip pastebėjo M. Juška, biurų rinkos analitikai jau kuris laikas minėjo skaičius 30-30: prognozuojama, kad iki 2030 m. 30 proc. verslo centrų plotų bus nuomojami kaip paslauga. „Susiklosčius šiandieninei situacijai manome, kad šis skaičius bus pasiektas iki 2025 m. ir tam tendencija aiškiai matoma“.
Iššūkis – kaip saugiai sugrįžti į biurą
Telekomunikacijų bendrovės žmogiškųjų išteklių vadovė I. Daugėlienė prisipažino, kad grįžtant į biurą darbuotojams teko nemažai pagalvoti, kaip išlaikyti saugumo reikalavimus, o kartu persidėlioti biuro planą.
„Turime biurą per du aukštus, bet turime ir atvirą erdvę. Galvojant apie tuos darbuotojus, kurie dirba bendroje erdvėje, turėjome paplanuoti, kaip susėsime, kad išlaikytume saugų atstumą. Vienas variantas buvo įrengti pertvaras, bet jų įrengimas – ne visada norimas darbuotojų sprendimas. Todėl sugalvojome sėsti šachmatų principu, kad būtų išlaikytas atstumas“, – pasakojo pokalbio dalyvė.
Į biurą darbuotojai pradėjo grįžti po truputį. Pirmenybė buvo skirta tiems, kurie namuose neturi pakankamai vietos dirbti produktyviai ar efektyvumui įtakos turi šeimos situacija.
M. Juška pridėjo, kad karantinas kaip tik tapo tuo metu, kai įmonės gali pasidaryti „higieninę tvarką“ prieš galimai pasikartosiantį virusą: žinoti, kiek naudoja ploto, kiek gali darbuotojų dirbti vienu metu, ką reikėtų daryti prireikus didinti tarpus tarp darbuotojų.
„Kaip tik šiuo metu žengiame į užsienį ir pastebėjome, kad per karantiną užsienyje didžiosios įmonės darbuotojams leido sugrįžti tik 50 proc. pajėgumu, kad būtų išlaikyti atstumai, planavo darbą, kad skirtingų departamentų darbuotojai nesusitiktų. Didžiosios senosios kompanijos pradėjo ieškoti naujų biurų, laikinų biurų, kad galėtų karantino metu išlaviruoti darbuotojų pasiskirstymą, – komentavo jis. – Tikėtina, kad įmonės priimsi sprendimus dėl ploto išnaudojimo, planuos, ką daryti vėl kažkam nutikus".
Kai kurie projektai laikinai padėti į stalčių
Nekilnojamojo turto vystymo bendrovės atstovas A. Martinkėnas savo ruožtu teigė, kad biurų įsisavinimo tendencijas lemia daugybė teigiamų ir neigiamų faktorių, ne tik pandemijos metu išpopuliarėjęs darbas per atstumą.
„Atviros erdvės koncepcijos persvarstymas – tik vienas iš tų faktorių, kurie mus, kaip vystytojus, įtakoja teigiamai. Jei tarp darbuotojų reikės išlaikyti tam tikrus atstumus, jei dalis darbuotojų bus priversti sėdėti kabinetuose, bendras biurų plotas plėsis, net ir mažėjant darbuotojų skaičiui“, – pabrėžė jis.
Vis dėlto tuo pačiu yra ir kitų tendencijų, temdančių biurų vystytojų nuotaikas: bendra ekonominė situacija.
A. Martinkėnas pripažino, kad prasidėjus karantinui teko persvarstyti įmonės planuojamus biurų ir verslo centrų vystymo projektus.
„Tie verslo centrai, kuriuos statome, o šiuo metu statome tris, visi juda pagal planą. Jie turi būti pabaigti ir nuomininkams perduoti tada, kada numatyta sutartyje. Tačiau kartu teko peržiūrėti visą savo projektų krepšelį. Tiems projektai, kurie buvo ankstyvose stadijose, rizikingesni, teko uždėti stabdymo ženklą. Tai reiškia, kad yra stebima ekonominė situacija, laukiama, kol įsivyraus ekonominis stabilumas ir bus grįžtama prie klausimo, ar leisti tiems projektams judėti į priekį“, – tęsė „Galio Group“ atstovas.
Pasak jo, pirmasis šokas rinkoje jau praėjo, o jei ateis antroji banga, tiek verslas, tiek visuomenė bus tam jau geriau pasiruošusi. Kita vertus, tikruosius šio karantino atgarsius, pašnekovo nuomone, biurų rinkoje pajusime tik po trejų–ketverių metų.
„Vilniaus biurų rinkai metų pradžioje buvo planuojama apie 300 tūkst. naujų kv. m biurų ploto. Prasidėjus karantinui pamatėme, kad rizikingesni projektai, kurie negauna bankų finansavimo, pasitraukė iš rinkos. Dabar skaičiuojame apie 270 tūkst. kv. m biurų ploto, kuris planuojamas rinkai pateikti per artimiausius dvejus metus“, – skaičiais dalijosi A. Martinkėnas.
Tuo metu, prognozuojama, biurų įsisavinimas sostinėje kris iki 50 tūkst. kv. m per metus, todėl tarp biurų vystytojų ir valdytojų didės konkurencija.
„Ankstesnių metų įdirbis duos vaisius šiais ir ateinančiais metais. Biurų vystymo procesas yra intertiškas, kaip didžiulis traukinys. Net jei priekyje atsiranda kliuvinys, traukinys nesustoja, todėl ateinančiais metais naujos pasiūlos kiekio skaičius bus didelis, bet po 3–4 metų galime turėti duobę, kurioje ir pamatysime dabartinės situacijos atgarsius. Traukiniui reikia laiko ir sustoti, ir įsibėgėti. Po 3–4 metų galėsime matyti situaciją, kai nuomininkų rinka apsivers į nuomotojo rinką, nes pradės trūkti verslo centrų“, – prognozavo laidos dalyvis.
Vis dėlto, pasak A. Martinkėno, biurų rinką karantinas pakeitė: jei anksčiau įmonės, besirinkdamos biurus, vadovavosi kriterijais – kaina, lokacija, kokybė, dabar pasirodė dar vienas svarbus elementas – lankstumas.
„Tai tas svarbus elementas, kurio reikalaujama iš nuomotojų. Nuomotojams tai – naujas konkurencijos įrankis. Jei nuomotojas gali būti lankstus, suteikia galimybę didinti, mažinti plotą, galimybę nutraukti nuomos sutartį, pasiūlyti „rent free“ periodą, nereikalauti už patalpų įrengimą sumokėti iškart, o išlaidas išdėlioti laike, tai bus nauja nuomotojo paslauga, kuri turės didelę reikšmę verslo pasirinkimui“, – akcentavo jis.
