Portalo Delfi organizuotoje konferencijoje „Mano investicija“ Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis pasidalijo keturiomis taisyklėmis, kurias privalu žinoti prieš pradedant investuoti.

„Investicijų be rizikų nebūna. Todėl šiandien viena iš aktualiausių temų – investicijų valdymas. Kaip suvaldyti rizikas? Investuoti šiais laikais tikrai gali bet kas, tačiau taip pat bet kas gali ir prarasti investuotas lėšas. Kad taip neįvyktų, būtina laikytis keleto pagrindinių taisyklių“, – pranešimą pradėjo Lietuvos banko atstovas.

1 taisyklė. Tinkamas pasiruošimas

Kaip nuotoliniu būdu vykusios konferencijos metu kalbėjo A. Šilgalis, apie investavimą siūloma pradėti galvoti tik tada, kai jau turite laisvų lėšų.

„Pirma reikia sukaupti tam tikrą rezervą – patariama iki šešių mėnesių šeimos pajamų būtinoms, nenumatytoms išlaidoms. Taip pat apsidrausti sveikatą, gyvybę, nekilnojamąjį turtą, automobilį. Kartu reikia turėti atskirai atsidėjus lėšų ilgalaikiams tikslams“, – vardijo renginio dalyvis.

Tik apsirūpinus visomis anksčiau išvardintomis priemonėmis, siūloma pradėti galvoti apie investavimą. Kodėl? Nes nutikus nelaimei ir prireikus pinigų čia ir dabar, jų turėsite: investicijas kai kuriais atvejais galima atsiimti tiki po metų ar dar vėliau.

2 taisyklė. Tinkamas paslaugų teikėjų pasirinkimas

A. Šilgalis stebėjosi, kad šiais laikais žmonės skiria tiek daug laiko išsirinkti televizorių ar buitinę techniką, tačiau neretai pamiršta tą patį padaryti, kai jiems siūloma ar patys nori pasirinkti investicinių paslaugų teikėją.

„Pirkdami pirkinį skiriame tam daug laiko, o patikėdami savo asmenines lėšas beveik nesidomime. Taip tikrai neturėtų būti“, – akcentavo konferencijos dalyvis.

Audrius Šilgalis

Pasak jo, labai svarbu išsiaiškinti ar subjektas, norintis teikti finansines paslaugas, iš viso gali tai daryti. Finansų maklerių įmonės, kreditų institucijos, finansų patarėjai ar užsienio šalių subjektai turi būti gavę Lietuvos banko leidimą tokioms paslaugoms teikti. O kokioms įmonėms toks leidimas yra išduotas, galima pasitikrinti centrinio banko interneto puslapyje.

„Jei paslaugos teikėjo nerandate sąraše, tai didelė tikimybė, kad susidursite su finansiniais sukčiais“, – įspėjo A. Šilgalis.

Pranešėjas pasakojo, kad finansiniai sukčiai aukų gali ieškoti bet kur – internete, netikrose interneto svetainėse, iššokančiomis reklamomis apie neva sėkmės istorijas arba net skambučiu telefonu.

Dėmesį atkreipti ir kritinį mąstymą įjungti reikėtų tuomet, jei siūlomas nerealus uždarbis.

„Jei tai atrodo netikra, tai tikriausiai ir yra netikra. Naudojamos ir agresyvios reklamos, kuriose naudojamasi žinomų Lietuvos ir pasaulio asmenų vardais, nuotraukomis, prekių ženklais. Stengiamasi imituoti žinomų finansinių paslaugų teikėjų interneto puslapius“, – tęsė pranešėjas.

Taip pat dažniausiai tokių neteisėtų paslaugų teikėjai yra registruoti užsienio šalyse. Bene populiariausios – Maršalo, Vanuatu ar Seišelio salos. Net jei paslaugų teikėjo puslapyje yra nurodytas konkretus adresas užsienyje, vertėtų pabandyti paieškoti, ar jis tikras. Dažnu atveju pasinaudojus paieškos sistema neįmanoma įsitikinti, kad paslaugų teikėjas iš tiesų ten registruotas.

Neretą gali suklaidinti ir patalpintos neva žinomų organizacijų išduotos licencijos finansinei veiklai vykdyti. A. Šilgalis dalijasi pavyzdžiais, kai sukčiai nurodo neva licencijas gavę iš institucijų, kurios tokių leidimų duoti net neturi įgaliojimų – Pasaulio bankas ar NATO.

„Kartais pagrindinis puslapis tokių sukčių gali būti net sukurtas lietuvių kalba. Tai daroma pritraukti Lietuvos investuotojų dėmesį. Tačiau norint daugiau informacijos ir paspaudus nuorodą puslapis nukreipiamas į kitą svetainę anglų kalba, kur jokios detalesnės informacijos lietuvių kalba neberasite“, – kalbėjo Lietuvos banko atstovas.

Yra fiksuota ir atvejų, kai sukčiai su asmenimis susisiekia telefonu, dažniausiai kalba rusų kalba ir siūlo pagalbą: „Viskas prasideda nuo patarimų, bet vėliau bandoma perimti kompiuterio valdymą ar banko sąskaitos duomenis, motyvuojant neva profesionalas gali padaryti geriau. O pasisavinus duomenis, dažniausiai sukčius padaro piniginius pavedimus iš jūsų sąskaitos ten, kur savo pinigų nebesuseksite“.

3 taisyklė. Tinkamas finansinių instrumentų pasirinkimas

Kalbant apie rizikas, kiek galite laimėti ar pralaimėti investavus, labai svarbu pakalbėti ir apie investicinių instrumentų rizikingumą.

A. Šilgalis vardijo, kad pagal riziką finansiniai instrumentai gali būti skirstomi į mažos (indėliai, vyriausybių vertybiniai popieriai), vidutinės (akcijos, nesudėtingi kolektyvinio investavimo objektai, įmonių obligacijos, investavimas į nekilnojamąjį turtą) ir aukščiausios rizikos (valiutos, išvestinės finansinės priemonės, sudėtingi investiciniai fondai) rizikos investicijas.

„Dažniausiai sakoma, kad aukštesnė rizika reiškia ir aukštesnę galimą grąžą, tačiau yra ir kitų galimų vertinimų: pavyzdžiui, kad didesnė rizika susijusi su didesne kaina. Tai reiškia, kad didesnės rizikos produktai jums kainuos daugiau. Taip pat didesnę riziką galima susieti su didesniu laiko ir žinių poreikiu. Kartais ta kaina ir gali būti netiesioginė: jums kainuoja, nes tam skirtą laiką galėtumėte praleisti kitam“, – aiškino ekspertas.

Visgi pagrindinis patarimas, kylantis iš šios taisyklės, – neinvestuokite į produktus, kurių nežinote: „Jei pirmą kartą girdite finansinės priemonės pavadinimą arba visiškai nesuprantate jo veikimo mechanizmo, tai geriau savo santaupų į tokias finansines priemones nekreipkite“.

4 taisyklė. Tinkamas portfelio valdymas

Kad investicijos būtų sėkmingos, būtina laikytis tam tikrų taisyklių.

Pirma – diversifikuokite. „Išskirstykite lėšas į skirtingus finansinius tarpininkus, skirtingo tipo investicijas, vertybinius popierius, sektorius. Jei investuojate į akcijas ar investicinius fondus, investicijas paskirstykite taip, kad dalis būtų nukreipta į vieną regioną ir kitą, nes kintant ekonominei situacijai nutinka, kad vienos šalies vertybinių popierių vertė kyla, kitų – krenta“, – argumentavo konferencijos dalyvis.

Antra, rekomenduojama investuoti periodiškai net ir nedidelėmis sumomis.

Audrius Šilgalis

„Periodinis investavimas leidžia sumažinti rinkos svyravimų poveikį. Kadangi rinkos yra linkusios svyruoti, periodinis investavimas leis investuoti tiek tada, kai vertybiniai popieriai kyla, tiek tada, kai krenta. O kai bus pakritę, galėsite įsigyti pigiau, kas vėliau jums duos grąžą“, – aiškino A. Šilgalis.

Dar viena svarbi taisyklė valdant savo investicijų portfelį – investuoti ta valiuta, kuria gaunate pajamas.

„Net investicijoms kylant dėl valiutų kurso svyravimo galite gauti mažesnį pelną. Jei investuosite ne ta valiuta, kuria gaunate pajamas, įvertinus valiutų kurso pokyti jūsų uždarbis gali likti mažesnis ar jo gali išvis nebebūti“, – pridėjo Lietuvos banko ekspertas.

Ketvirta – nepasiduokite panikai. Atėjus krizei, rinkoms trumpalaikiai sureagavus į tam tikrą informaciją ir pradėjus kristi vertybinių popierių kainai gali norėtis parduoti turimas investicijas, bet gali būti kaip tik pats geriausias metas įsigyti to turto, kai kainos yra pakritusios.

„Labai svarbu neinvestuoti iš skolintų lėšų. Investavęs skolingas lėšas galite uždirbti daugiau, nes jais padidinsite savo portfelio vertę, bet esant neigiamai situacijai rinkoje, galite prarasti ne tik savo investuotas lėšas, bet ir likti skoloje kredito institucijai, kitoms finansinėms institucijos ar net draugams ir šeimai“, – įspėjo konferencijos dalyvis.

Pranešimo pabaigoje A. Šilgalis priminė, kad investavimas yra procesas, kuris reikalauja disciplinos ir žinių, jei norima sėkmingo rezultato.

Visus konferencijos „Mano investicijos“ pranešimus galite peržiūrėti portale „Delfi Plius“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)