Geroji žinia ta, kad remiantis Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlygio kasmet mažėja: jei 2008 metais jis buvo 15 proc., 2020 m. – 12,1 proc., tai šių metų antrąjį ketvirtį moterys uždirbo 11,6 proc. mažiau nei vyrai.
Tik trijose reitingo įmonėse moterys uždirba daugiau
Portalas Delfi peržvelgė arti dvidešimties didžiausias eksporto apimtis išvysčiusių įmonių ir tik trijose iš jų moterų vidutiniai atlyginimai perkopia mokamus vyrams. Tai „Vičiūnai ir Co“ (skirtumas – 556 eurai), „Philip Morris Lietuva“ (275 eurai) bei „Agrochema“ (29 eurai).
Pasak Astos Sakalauskaitės, „Philip Morris Baltic“ žmonių ir kultūros vadovės Baltijos šalims, visuomenėje vyraujant galybei stereotipų apie „vyriškas“ ir „moteriškas“ profesijas ar savybes, kurios vienos lyties atstovuose laikomos privalumais, o kitos lyties atstovuose – trūkumais, darbdaviai turėtų dėti daugiau pastangų, siekdami laužyti realybės neatitinkančius įsitikinimus.
Jos nuomone, bendra atlyginimo atskirtis atsiranda dėl daugybės priežasčių: dvigubo moterų užimtumo darbe ir namuose, ryškaus profesijų skirstymo į vyriškas ir moteriškas, moterų diskriminacijos priimant į darbą ir kita. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kad dirbdamos tą patį ar vienodos vertės darbą moterys uždirba mažiau.
Rugpjūčio mėnesio duomenimis „Philip Morris Lietuva“ kompanijoje, kuri yra įdarbinusi 566 darbuotojus, moterų vidutinis atlygis siekia 2 920 eurų, o vyrų – 2 645 eurus.
„Philip Morris Baltic“ ir „Philip Morris Lietuva“ – vienintelės įmonės Lietuvoje, kurios po Šveicarijoje įsikūrusio ne pelno siekiančio lygaus atlygio fondo „Equal-Salary Foundation“ specialistų audito gavo „Equal-Salary“ sertifikatą.
Kartu su kiekybiniu atlyginimų duomenų tyrimu, pagal „Equal-Salary“ sertifikavimo metodiką taip pat vertinami įmonės vadovybės įsipareigojimai vienodo darbo užmokesčio principams, kaip darbuotojai žino ir supranta šiuos principus. Be to, analizuojami visi personalo valdymo procesai, siekiant nustatyti sritis, kuriose gali kilti kliūčių moterų vienodoms galimybėms bei imtis veiksmų jas eliminuoti.
„Philip Morris Baltic“ žmonių ir kultūros vadovė pažymi, kad vienodas atlygis vyrams ir moterims už tą patį darbą – tai tik vienas iš lygių galimybių principo aspektų ir jį galima traktuoti labiau kaip sąmoningų veiksmų rezultatą.
„Svarbūs visi su personalo valdymu susiję procesai, nes būtent juose gali slypėti diskriminuojančios praktikos. Lygių galimybių principas turėtų būti diegiamas nuo pat pirmųjų darbuotojo žingsnių įmonėje, pavyzdžiui, naujų darbuotojų atrankų metu“, – sako A. Sakalauskaitė.
Pasak jos, „Philip Morris“ įmonės Lietuvoje atrankas pradeda aiškiai apsibrėždamos lūkesčius reikiamoms kompetencijoms. Taip pat taiko darbo skelbimų kalbos neutralizavimo įrankį, padedantį užtikrinti, kad skelbimas nėra tendencingai formuluojamas lyties atžvilgiu.
„Be to, siekiame, kad kandidatų, kuriuos kviečiamės į darbo pokalbius konkrečioms pareigoms užimti, sąraše būtų abiejų lyčių kandidatų, reguliariai organizuojame kompetencijomis paremtų darbo pokalbių vedimo mokymus vadovams“, – sako specialistė.
Analizuoja, ar nėra spragų
Pasak A. Sakalauskaitės, „Philip Morris“ įmonių Lietuvoje vadovų komanda periodiškai analizuoja pagrindinių žmonių valdymo procesų rodiklius per lyties prizmę, taip siekdama suprasti, ar organizaciniuose procesuose nėra spragų, kurios trukdytų lygių galimybių principo įgyvendinimui.
„Pavyzdžiui, analizuojama vyrų ir moterų dalis bendrame paaukštintų darbuotojų skaičiuje, atlyginimų pakėlimų dydis darbuotojams vyrams ir moterims, darbuotojų kaita ir jos priežastys pagal lytį, darbuotojų nuomonės tyrimų rezultatai pagal lytį ir panašiai. Jei matome, kad tendencija bet kuriame iš šių rodiklių krypsta vienos lyties naudai, aiškinamės, kokios priežastys tai lemia: objektyvios ar visgi turime erdvės tolimesniam savo procesų tobulinimui vienodų galimybių prasme“, – teigia A. Sakalauskaitė.
Ekspertės teigimu, teisingą ir skaidrų atlygį padeda užtikrinti įmonėje esančių pozicijų klasifikavimas pagal jų indėlį į įmonės veiklą bei atlygio intervalo priskyrimas kiekvienai pareigybių kategorijai. Metinės atlyginimų peržiūros metu, subjektyvumą lyties ar kitais aspektais galima eliminuoti automatizuojant procesą ir tiesiogiai susiejant atlygio pakėlimo dydį su darbuotojo veiklos vertinimo rezultatais.
A. Sakalauskaitė priduria, kad į kasmetinį atlyginimų kėlimo procesą svarbu įtraukti ir vaiko priežiūros atostogose esančius darbuotojus. Tai padeda užtikrinti, kad į darbą grįžę tėvai – ar tai būtų moteris, ar vyras – gaus lygiavertį atlygį su kolegomis.
„Šviečiame vadovus ir darbuotojus apie tai, kad žmogaus smegenys yra nesąmoningai ir automatiškai linkusios į tendencingą, stereotipais paremtą žmonių vertinimą. Padedame šį polinkį atpažinti bei jį eliminuoti mąstymo ir sprendimų priėmimo procesuose. Tai labai svarbus vadovų įgūdis darbuotojų atrankų, veiklos vertinimo, talentų valdymo procesuose“, – sako A. Sakalauskaitė. – Samdydami darbuotojus savo fabrikui Klaipėdoje, į gamybos operatoriaus, techniko ar elektriko pareigybes moterų sulaukiame labai retai. Nors iš tiesų šį darbą puikiai gali atlikti bet kurios lyties atstovas, turintis reikiamą kvalifikaciją. Tad siekiame dirbti su aukštojo mokslo įstaigomis ir studentais, skatindami jų atvirumą įvairovei bei neigdami tikrovės neatitinkančius stereotipus“, – teigia A. Sakalauskaitė.
Dviejuose sektoriuose moterų atlyginimai – didesni
„Creditinfo” rugsėjį atliktas tyrimas parodė, kad „Sodrai“ pradėjus viešinti vidutinius vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus per tris mėnesius moterų vidutiniai atlyginimai ūgtelėjo 56-oje srityse iš 81.
Kredito biuro duomenimis, skirtinguose sektoriuose vidutiniai moterų atlyginimai kilo nuo 2 iki 325 eurų per mėnesį. 13-oje sričių moterų atlyginimai kilo daugiau kaip 10 proc., o didžiausio augimo pasiekta apgyvendinimo veikloje (16,8 proc.), maitinimo ir gėrimų tiekime (21,6 proc.) bei azartinių lošimų ir lažybų versle (36,1 proc.).
Nuo 10 iki 14 proc. moterų atlyginimai paaugo odos gamyboje ir vandens transporte, pašto ir kurjerių veikloje, kelionių organizavime, sporto veikloje ir renginių organizavime, keliose kitose srityse, kokso ir rafinuotų naftos produktų gamyboje, kino filmų ir televizijos programų kūrime, nuotekų valyme, programų rengime ir transliavime, chemijos produktų gamyboje, naftos bei dujų gavyboje.
Tačiau yra veiklų, kuriose skirtumai dar labiau didėjo vyrų naudai – tai draudimo, perdraudimo, pensijų kaupimo įmonės, taip pat elektros, dujų ir oro kondicionavimo bendrovės bei farmacijos pramonė.
Iš jau išvardintų sektorių tik dviejuose (pašto ir kurjerių, taip pat naftos ir dujų gavyboje) vidutiniai moterų atlyginimai yra didesni ir atitinkamai siekia 1 856 eurus (vyrų – 1 552 eurus) bei 2 851 eurą (vyrų – 2 248 eurus), kituose vidutiniškai daugiau gauna vyrai.
Vyrų atlyginimas – vidutiniškai 185 eurų didesnis
Pasak Aurimo Kačinsko, „Creditinfo Lietuva“ vadovo, nepaisant vidutinių atlyginimų skirtumo mažėjimo, užfiksuoto nuo balandžio iki liepos, Lietuvoje vyrai liepą uždirbo vidutiniškai 185 eurais daugiau nei moterys: vyrų vidutinis atlyginimas šiuo metu siekia 1 596 eurus, moterų – 1 411 eurą. Balandį skirtumas siekė 190 eurus, nes vyrų vidutinis atlygis sudarė 1 581 eurą, o moterų – 1 391 eurą.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad be gilesnės analizės nėra tikslu vertinti atlyginimų skirtumus pagal lytis ir būtina išsiaiškinti, kiek vyrų bei moterų eina skirtingas pareigas, nuo ko priklauso pareiginiai atlyginimai.
„Viešas vidutinių atlyginimų skelbimas yra dar vienas rodiklis, pagal kurį būsimi darbuotojai arba partneriai vertina įmones, šios informacijos žinojimas skatina geriau pažinti ir įsigilinti į kiekvienos įmonės veiklos specifiką“, – komentavo A. Kačinskas.
Atotrūkis kai kur ir toliau didėja
Nors daugumoje sričių moterų vidutiniai atlyginimai paaugo, 22 srityse atotrūkis vyrų naudai toliau didėjo. Vidutinis moterų atlyginimas sumažėjo 17,9 proc. draudimo, perdraudimo ir pensijų kaupime, kur liepą vyrai vidutiniškai uždirbo 3179 eurus per mėnesį, moterys – 2284 eurus. Nuo 11,1 iki 11,5 proc. vidutinių atlyginimų skirtumai vyrų naudai augo mokslinėje ir techninėje veikloje, vaistų pramonėje, elektros ir dujų tiekime, oro kondicionavime.
Toliau auga atskirtis pagal gaunamus vidutinius atlyginimus gėrimų gamyboje, nekilnojamojo turto veikloje, pastatų statybose, telekomunikacijų ir finansinių paslaugų sektoriuose.
Tarkime, telekomunikacijose vidutinis moterų atlyginimas liepą siekė 1 602 eurus, kai vyrų – 2 154 eurus, o finansinių paslaugų versle moterys uždirbo 2 433 eurus, o vyrai – 3 620 eurų.
Didžiausias vyrų ir moterų gaunamų atlyginimų vidurkių skirtumas išlieka oro transporte, kur vyrai per mėnesį vidutiniškai gauna 3 932 eurus, o moterys – 2 385 eurus. Personalo valdymo specialistų teigimu, taip yra todėl, kad aviacijoje geriau apmokamose pilotų pareigose dirba daugiau vyrų, o orlaivių palydovėmis – moterų.
Tačiau A. Kačinskas atkreipia dėmesį, kad per trejetą mėnesių nuo 9 iki 11 padaugėjo veiklos sričių, kuriose moterys vidutiniškai uždirba daugiau nei vyrai. Prie švietimo, bibliotekų, sausumos transporto ir transportavimo vamzdynais, socialinio darbo, globos, baldų gamybos, pašto ir kurjerių, tabako bei metalo gaminių gamybos liepą prisijungė žvejybos ir akvakultūros įmonės, taip pat variklinių transporto priemonių gamybos sektorius.
Priklauso, kaip ir su kuo lyginsi
„Korn Ferry“ verslo plėtros vadovės Baltijos šalims ir Rumunijai Renatos Vėbrienės teigimu, atlyginimų atotrūkis labai skiriasi, priklausomai nuo palyginimo kriterijaus: kuo konkretesnis jis yra, tuo skirtumas mažesnis. „Bendrai paėmus moterų ir vyrų atlyginimas pasaulyje skiriasi 16 proc. vyrų naudai, bet lyginant darbuotojus tuose pačiuose lygiuose, skirtumas yra 5 proc.“, – sakė ji.
Anot R. Vėbrienės, negalima vienareikšmiškai teigti, kad visi vyrai uždirba daugiau, tačiau tiesa, kad organizacijų viršūnėse dominuoja vyrai, moterys dažniau užima žemesnes pozicijas.
„Tai yra ilgametė ir nesikeičianti tendencija. Kylant aukštyn, lyčių proporcija keičiasi vyrų naudai. Tokios pačios tendencijos yra ir pasaulyje“, – sakė R. Vėbrienė.
Kaip rodo „Korn Ferry“ atliktas tyrimas, vyrai ir moterys apylygiai pasiskirsto jaunesniųjų specialistų kategorijoje, bet kuo aukščiau, tuo moterų yra mažiau. Be to, moterys dažniau linkusios rinktis karjerą mažiau apmokomose srityse, tokiose kaip žmogiškieji ištekliai, rinkodara, klientų aptarnavimas. Vyrai dominuoja inžinerijoje, IT ir kituose geriau apmokamuose sektoriuose.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad moterys karjerą įmonėse pradeda nuo mažesnio atlygio. Tai sietina su tuo, kad jos ne taip tvirtai vertina savo gebėjimus. Be to, reikėtų pagalvoti, kodėl moterys rečiau sutinkamos aukštesniuose postuose. Tą gali lemti tradicijos ir stereotipai“, – svarstė pašnekovė.
Anot R. Vėbrienės, reikėtų pergalvoti moterų įsitraukimą į aukštesnes pozicijas, užtikrinti teisingą atlygį ir pasirūpinti moterų pritraukimu į darbo rinką.
Portalas Delfi primena, kad nuo balandžio mėnesio „Sodra“ pradėjo viešinti vidutinį vyrų ir moterų darbo užmokestį šalies įmonėse. Yra viešinami tų įmonių vyrų ir moterų atlyginimų vidurkiai, kuriose yra ne mažiau negu 8 darbuotojai, o iš jų yra ne mažiau negu po keturis vyrus ir moteris. Pavyzdžiui, yra teikiami duomenys apie įmonę, kurioje dirba 4 vyrai ir 15 moterų, tačiau jeigu įmonėje dirba 2 vyrai ir 18 moterų, tuomet vyrų ir moterų atlyginimų vidurkis neskelbiamas.
