Iš Vilniaus grįžo į gimtąjį miestą

„Laikas jau pradėti grįžinėti namo“, – sako iš Vilniaus į gimtuosius Biržus pagrįžęs ir šiame bei kituose nedideliuose regionų miestuose nekilnojamojo turto projektus vystantis verslininkas Justas Kaveckas.

Jis įžvelgia daug gyvenimo ir verslo vystymo pliusų mažuose miestuose ir kitus kviečia nebūti įsikabinus Vilniaus ar dairytis įsikurti tik šalies sostinėje. Pasak biržiečio, daug ką įdomaus galima nuveikti ir provincijoje.

Įsigijęs miesto centre, kur šalia yra Biržų pilis ir miesto gamtinė puošmena – Širvėnos ežeras, esančią tarybiniais metais statytą universalinę parduotuvę, verslininkas šį pastatą renovavo. Pirmame aukšte jau įrengtos ir išnuomotos patalpos kavinei ir rūbų parduotuvei, o antrame ir trečiame aukštuose įrenginėjami butai, kurie bus parduodami.

Vyras daugiau nei dvidešimt metų pragyveno Vilniuje, o sukūręs šeimą nusprendė grįžti į gimtąjį miestą. „Atėjo supratimas, kad mažame mieste su vaikais yra žymiai patogiau gyventi nei Vilniuje.

Dirbu nuotoliniu būdu, tai vieta neturi reikšmės, o nekilnojamojo turto vystymo projektai yra papildoma veikla, kurią vystau ir kituose šalies regionų miestuose, pavyzdžiui, Birštone, Vievyje“, – pasakojo J. Kaveckas.

Viename iš šalies kurortų – Birštone – nekilnojamojo turto vystytojas senuose poilsio namuose įrenginėja butus poilsiui. „Čia įrengti nekilnojamojo turto vienetai bus pardavinėjami poilsiui. Birštonas yra labai gražus miestas, vilniečiai ir kiti galės čia įsigyti butus ir atvažiuoti ilsėtis. Šis projektas dar nėra baigtas, kol kas dar tik vystome“. – sakė verslininkas.

Nekilnojamojo turto vystytojas pažymėjo, kad jo įgyvendinami projektai finansuojami per sutelktines finansavimo platformas, kuomet eiliniai piliečiai investuoja į jiems priimtinus projektus.

Laukia išskėstomis rankomis

Buvęs sostinės gyventojas mato daugiau pranašumų regionų miestuose. Anot jo, rajonų savivaldybėse greičiau juda biurokratinės procedūros.

„Kai pakalbu su draugais, kurie tuo užsiima Vilniuje, tai ten reikia nueiti kryžiaus kelius, o mažuose miestuose tų, kurie siūlo ką nors nekilnojamojo turto srityje, laukia išskėstomis rankomis. Projektai juda greitai, lengvai gauname konsultacijas, kaip ir ką padaryti, pataisyti, yra betarpiškas bendravimas. Džiaugiuosi, kad nereikia daug vargti, ir matau, kad viskas čia yra kitaip“, – tvirtino J. Kaveckas.

Vyras pastebėjo ir kitus įdomius niuansus, kurie atsiskleidė nedideliame mieste. Tai privertė net koreguoti nekilnojamojo turto projektą. „Pirmajame projekte pagal Vilniaus standartą per klaidą padariau nedidelius vieno miegamojo butus ir supratau, kad jie yra per maži. Biržuose tie, kurie gali pirkti naują ar naujai renovuotame pastate būstą, nori prašmatnesnio ir didesnio ploto. Todėl teko sumažinti butų skaičių ir padidinti jų plotą, kad butai būtų didesni“, – pasakojo verslininkas.

Jis nepritartų teiginiui, kad provincijoje žmonės blogai gyvena. „Manau, kad sostinėje žmonių, kurie uždirba minimalų atlyginimą ar 1000–1200 eurų yra daugiau nei pusė. Tai kur yra patogiau gyventi su tokiu atlyginimu: didmiestyje ar mieste, kur nereikia automobilio, kad viską pasiektum, kur be problemų gauni vietą darželyje, mokykloje, viskas yra arti ir kojomis matuojamu atstumu pasiekiama“, – kalbėjo biržietis.

Verslininkas džiaugėsi, kad gyvena gražiame mieste, tuo pačiu pastebėjo, kad tokių miestų Lietuvoje yra daug. „Kai sako, kad be reikalo „ištrinkeliavome“ provinciją, tai, manau, kad tikrai ne veltui, nes kai grįžti, supranti, jog čia verta važiuoti. Mažuose miestuose galima su žymiai mažesnėmis pastangomis pasiekti geresnį rezultatą, nekilnojamasis turtas kainuoja 3 kartus pigiau, logistika pigesnė ir t. t. Skatinčiau visus grįžti namo, nereikia to Vilniaus tiek išpūsti ir įsivaizduoti, kad ten kažką gauname daugiau“, – kvietė vyras.

J. Kaveckas įsitikinęs, kad vystant regionus Lietuva stiprėja, ir tai turėtų būti mūsų valstybės prioritetas. „Valdžia turėtų atsižvelgti į tai, ką ir kalba visada, kad reikia stiprinti regionus, nereikia visko sukišti į Vilnių. Regionai gali turėti daug centrų, kuriuose plėtojamas verslas, kuriamos darbo vietos ir uždirbami pinigai. Tik reikia teisingai skirstyti mūsų sumokėtus mokesčius ir jų nešvaistyti visokioms nesąmonėms“, – sakė verslininkas.

Justo Kavecko objektai

Dauguma butų jau rado šeimininkus

Žvilgsnį į rajono centrą nukreipė ir kitas nekilnojamojo turto vystytojas Arūnas Bursevičius, neabejojantis, kad tokie projektai prisideda prie gražėjančių mūsų miestų ir miestelių gaivinimo ir pritraukia į juos daugiau gyventojų.

Jo įmonė Prienuose rekonstravo buvusių kareivinių pastatą ir pavertė jį moderniu naujos architektūros daugiabučiu. Atnaujintame ir rekonstruotame name įrengti 53 butai. Už tai sulaukė Prienų rajono savivaldybės mero įvertinimo – praėjusių metų gruodį verslininkui buvo įteikta nominacija „Metų investicija“.

A. Bursevičius teigė, kad daugiau nei pusė įrengtų būtų jau parduoti arba rezervuoti. Jis atkreipė dėmesį, kad tuo pačiu metu Prienų mieste buvo pradėti dar du panašios apimties nekilnojamojo turto vystymo projektai, kuriuos taip pat lydi sėkmė.

„Vieniems atrodė, kad tai labai drąsus žingsnis, kitiems galbūt tai panašėjo į beprotybę. Mums, kaip vieniems iš tu naujų projektų dalyvių, viskas buvo normalu ir apskaičiuota. Mes racionaliai pažvelgėme į šio miesto galimybes ir nepabijojome veikti. Žinoma, įvertinome daugelį aspektų ir patikėjome sėkme“, – pasakojo verslininkas.

Kodėl pasirinko Prienus? „Juk šis miestas – vis dar nešlifuotas deimantas. O kalbant rimtai, mes įvertinome visą miesto potencialą, išvystytą infrastruktūrą, geografinę padėtį, taip pat – ir savivaldos požiūrį į verslą ir supratome, kad mūsų sumanytas projektas gali būti ne tik naudingas gyvėjančiam miestui, bet ir finansiškai sėkmingas mums“, – aiškino A. Bursevičius.

Nekilnojamojo turto vystytojas įsitikinęs, kad tinkami sprendimai padeda vystytis regionams ir stiprina juos. Anot jo, tai iliustruoja ir Prienuose įgyvendinti keli minėti projektai.

„Tai įrodo, kad teisingas ir kompleksiškas požiūris į ateitį duoda gerus rezultatus plačiąja prasme. Miestas auga, vystosi, verslas dirba ir uždirba, gražėjančiame mieste gyvenantys žmonės tampa linksmesni, tikriausiai ir laimingesni, miesto bendruomenė plečiasi. Manau, kad tai yra sektinas pavyzdys daugeliui savivaldybių“, – kalbėjo verslininkas.

Kareivinės virto moderniu daugiabučiu

A.Bursevičius neslėpė, kad užduotis sovietinės architektūros, morališkai pasenusį ir apgriuvusį karinio miestelio statinį paversti moderniu, funkcionaliu, patraukliu ir patogiu gyventi pastatu buvo ne iš lengvųjų. Pasak jo, teko nemažai pasukti galvas architektams, inžinieriams ir, be abejo, patiems projekto sumanytojams.

„Norėjome, kad šiame pastate būtų gera ir patogu gyventi visiems čia įsikursiantiems naujakuriams. Tai nebuvo lengva, bet, manau, mums pasisekė. Architektūriškai ir technologiškai, manau, radome tikrai gerus sprendinius. Visuose butuose yra įrengtas šiuolaikiškas ir energiją taupantis grindinis šildymas, yra individuali šilumos energijos apskaitos sistema, šiuolaikiškai išvedžiota elektra bei signalizacija ir t. t.“, – pasakojo nekilnojamojo turto vystytojas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją