aA
Lietuvoje durpių gavybos verslas yra puikiai išvystytas. Nors nemaža mūsų durpynų dalis yra įtraukta į saugomų teritorijų sąrašus, kur jokie darbai negali būti vykdomi, verslas atranda teritorijų, kur gali ir galės dar ilgai darbuotis.
Lietuviškų durpių karavanai skrodžia pasaulį: o kas tarpsta be jų likusiose žemėse
© DELFI / Andrius Ufartas

O kas gi nutinka su ta žeme, kur durpių klodai nukasti, technika nuvaryta, kur nebeliko jokio civilizacijos sukelto šurmulio?

Lietuvoje durpynai užima apie 9,9 proc. (650 tūkst. ha) šalies ploto, iš jų durpių pramonė naudoja tik apie 0,2 proc. šalies ploto, arba 2,16 proc. (14 tūkst. ha) nuo visų ištirtų durpių telkinių ploto.

Lietuvoje išgaunami durpių ištekliai daugiausiai (90 proc.) panaudojami augalininkystei, substratų gamybai, ir 10 proc. naudojami kaip energetinė žaliava.

Dalį durpyno gražino aplinkai

Vieno seniausių Lietuvoje veikiančių durpynų „Sulinkiai“ vadovas Rolandas Stanys labai vaizdžiai pasakoja apie šios specifinės iškastinės žaliavos verslą ir išnaudotų teritorijų, kurias durpininkai vadina laukais, atkūrimo darbus.

Ši įmonė gamina tik durpių substratus, ir priešingai ne vienai durpynus eksploatuojančiai įmonei, šilumos išgavimui skirto durpių kuro gamyba neužsiima.

Lietuviškų durpių karavanai skrodžia pasaulį: o kas tarpsta be jų likusiose žemėse
© DELFI / Andrius Ufartas

Paklaustas, kiek jų įmonė skiria tvarumui ir lietuviškos gamtos saugojimui, įmonės vadovas patikino puikiai suprantąs europinės Žaliosios knygos reglamentus, juos vertina ir jau mato tuos veiksmus, kuriuos turės atlikti.

„Jau esame grąžinę tam tikrą dalį durpyno atgal į aplinką, užpylę ją vandeniu. Dabar ten gervės leidžiasi, vaikus peri, taigi mūsų tas gamtos atstatymo procesas žingsnis po žingsnio vyksta“, – sakė pašnekovas.

Nuo kuro iki substratų

Radviliškio rajone veikianti „Sulinkių“ įmonė turi kone šimtametę patirtį. Ji veikia nuo 1936-ųjų, o prieš 27-erius su trupučiu metų ji buvo privatizuota.

„Stalino laikais išties tos durpės buvo naudojamos kurui, – istoriją primena pašnekovas. – O II-ojo pasaulinio karo metais vokiečių belaisviai tiesė geležinkelio bėgius. Toks tas mūsų istorinis šleifas. Dabar kuro negaminame, tik substratus, kurie diferencijuoti į natūralias durpes ir tas, kurios yra su trąšomis. Mūsų produkciją perka ir pasaulis, ir Lietuva.“

Priklausomai nuo metų įmonė durpių substrato eksportuoja 60-70 proc.

Pasak R. Stanio, jų produkcija pardavinėjama litrais, bet bendroji apskaita vykdoma kubiniais metrais. Skaičiuojant kubais, per metus pagaminama per 300 tūkst. kubinių metrų, litrais tai būtų 300 mln. litrų.

„Sulinkių“ eksploatuojamų durpynų teritorija užima 762 ha.

„Vienas yra Sulinkiuose, antrasis yra Varėnos durpynas, o trečiasis yra Estijoje“, – vardija pašnekovas.

Rolandas Stanys
Rolandas Stanys
© Asmeninio albumo nuotr.

Pasak pašnekovo, kuris yra asociacijos „Lietuvos durpės“ tarybos narys, jai priklauso 15 stambių durpių kasybos, gamybos ir prekybos įmonių. Didžiausią rinkos dalį durpių versle atsiriekia „Rekyva“, šalia Kupiškio esanti „Durpeta“, „Sulinkiai“ bei dar viena kita įmonė, o kitos daugiausia savo produkciją eksportuoja.

Eksportas – į visą pasaulį

R. Stanys aiškina visą technologiją, kaip yra eksploatuojami ir atstatomi durpynai.

„Pirmiausia iš eksploatuojamo durpyno yra iškasamos durpės. Veikia atitinkama hidrosistema, kuri padeda vasaros metu laikyti sausesnį durpyno paviršių. Ji reikalinga tam, kad būtų lengviau surinkti durpes. Yra naudojamos specialios durpių surinkimo technologijos – siurbliai arba mechaninis surinkimas. Paskui durpės yra sandėliuojamos į didelius karavanus, kurie dar vadinami šūsnimis. Jos sandėliuojamos iki tol, kol išvežamos į gamybinę bazę, kuri įsikūrusi Radviliškyje. Tuomet su specialia technika durpės fasuojamos į maišelius, kurių litražas sudaro nuo 5 iki 5000 litrų ir parduodamos priklausomai nuo klientų poreikių. Jas išgabename mašinomis, o kai jos transportuojamos toliau – jūriniais konteineriais“, – procesą detaliai paaiškina pašnekovas.

„Sulinkių“ produkcija keliauja į Italiją, Graikiją, Jungtinius Arabų Emyratus, Pietų Korėją, Japoniją, Ispaniją, Italiją, Prancūziją, Belgiją , Alžyrą, Čilę, Egiptą ir daugybę kitų valstybių. Įmonės vadovas priduria: kol nenutrūko prekybiniai santykiai su Kinija, substratus gabeno ir tą šalį.

Kaip atkuriami durpynai

Iki tam tikro gylio, arba mineralinio sluoksnio, iškasus durpes vykdomi lauko atstatymo darbai.

„Įsivaizduokite indą, kuriame yra sriuba. Ją valgome, valgome ir liko dar per šaukštą sriubos, tai jos nebeliečiame. Taigi, mes į tą ertmę prileidžiame vandens, kuris natūraliai pribėga iš esamos hidrosistemos, t. y. iš kanalų arba iš išorės, tarkime, kai lyja. Tas vanduo tose žemapelkėse puikiai laikosi. Jis užpila maždaug 30-50 cm gylio, kuris yra puikiai prieinamas gervėms perėti. Atsiranda kupstai, kur jos peri, bet prie jų negali prieiti lapės, šeškai ar kiti gyvūnai, kurie maitinasi gervių kiaušiniais. Tuomet atsiranda bebrai, kurie natūraliai stato užtvankas. Ten jų niekas neliečia ir jie ten natūraliai dauginasi. Praeina 3-4 metai ir ten viskas sukasi. Mačiau, kaip žvejai ten jau žuvis gaudo. Taip gamta atkuria natūralų savo ciklą. Lapai krenta, į dugną leidžiasi natūralios organinės medžiagos, jos pūva ir taip formuojasi durpių sluoksnis. Bet tam, kad susiformuotų naujas durpynas, reikia mažiausiai 10 tūkst. metų“, – taip visą natūralios gamtos atkūrimo procesą aiškina pašnekovas.

Lietuviškų durpių karavanai skrodžia pasaulį: o kas tarpsta be jų likusiose žemėse
© DELFI / Rita Gečiūnaitė

Pasak verslininko, durpynai yra suskaidyti į atskirus laukus, kurie yra atskirti dideliais magistraliniais grioviais. „Sulinkių“ įmonė aplinkai yra grąžinę tris išeksploatuotus laukus.

Žalioji durpynų politika

„Mes puikiai suprantame, kad panaudotą durpyną reikia gražinti į gamtą. Keliami atitinkami reikalavimai, ir, ačiū Dievui, kad būtų sumažintas CO2 (anglies dvideginio) išmetimas į išorę. Tik mums nesuprantama Lietuvos valdžios pozicija dėl kitų CO2 emisiją vykdančių ūkio subjektų, tarkime, ūkininkų. Jeigu žvelgiant į dirvožemio keliamą CO2 emisiją iš 1 ha, tai lyginant su durpynais, ten 10 kartų didesnė. Aišku, tai ne mano daržas, bet manau, kad tai politizuoti dalykai“, – tokios nuomonės laikosi pašnekovas.

Pasak pašnekovo, vykdant žaliąją durpynų politiką, įmonė turi taip paruošti durpyno eksploatavimo ir atstatymo technologiją, kad ji būtų mažiausiais kaštais gražinama į gamtą.

„Esame pasirašę durpynų eksploatacijos sutartį su Lietuvos vyriausybe, kur durpyno rekultivacijos plane mums aiškiai nurodyti įrankiai ir veiksmai, kuriuos mes turime įvykdyti. Taigi tas teritorijas, kur esame iškasę, jau grąžiname į gamtą. Dabar toliau kasame kitus laukus, bet kai prieisime tą tašką, kad vėl reikia tą padaryti, mes tam ruošiamės ir padarysime“, – patikina verslininkas.

Durpės kasamos tik šiltuoju metų laiku, priklausomai nuo orų – nuo balandžio iki rugpjūčio vidurio, arba nuo gegužės vidurio iki rugsėjo vidurio. Nuo rudens iki kitų metų pavasario vyksta durpių transportavimas iš suformuotų šūsnių, kitaip karavanų, iš kur jos vežamos į gamybą.

Lietuviškų durpių karavanai skrodžia pasaulį: o kas tarpsta be jų likusiose žemėse
© DELFI / Andrius Ufartas

„Tuo metu, kai vežamos durpės, mes tuos laukus tvarkome, remontuojame užgriuvusius durpėmis kanalus. Juos reikia atkasti, atstatyti, paruošti vandens nutekėjimą, išlyginti paviršius. Yra daugybė niuansų. Tarkime, išlenda kelmai, gal net ir 10 tūkst. metų senumo, nes ten augusių medžių šaknys durpynuose užsikonservavo. Jas reikia išrauti, surinkti, išvežti. Mes jas sandėliuojame, o paskui iš mūsų tą medieną perka įmonės, kurios gamina biokurą“, – pasakoja „Sulinkių“ vadovas.

Tuo tarpu pati gamyba įmonėje vyksta visus metus.

„Lietuva užaugina vieną derlių, Čilė - du, o Alžyras, Jungtiniai Arabų Emyratai, Egiptas – gal ir tris derlius. Todėl jiems nuolat reikia mūsų produkcijos“, – pasidžiaugia pokalbininkas.

Jis patikina, kad durpėse užaugintas produktas tikrai yra natūralus, ekologiškas: „Į substratus dedame tik tas trąšas, kurios yra sertifikuotos Europos Sąjungoje, o tos durpės, kurias iškasame, tikrai yra natūralus produktas. Mes ruošiame substratus, kurie yra skirti pomidorams, agurkams, paprikoms, kitoms daržovėms ir augalams, mat daugelis perka gėlėms skirtus mūsų gaminius. Yra įmonė Italijoje, kuri iš mūsų perka natūralias durpes ir jau pas save gaminasi substratus, kurie skirti specialiems produktams.“

Lietuvius lenkia latviai ir estai

R. Stanys šiai įmonei vadovauja nuo 2016 m. Prieš tai jis dešimtmetį dirbo vienoje iš „Transimeksa“ grupės įmonių.

„Sulinkiai“ įmonės vadovas sako, kad šiai įmonei kaip daugeliui kitų sunkiausi buvo kriziniai 2008-2009-ieji metai.

„Nuo 2010 m. įmonė pradėjo atsitiesti, stotis ant kojų, žiūrėti pardavimų kanalų rentabilumą, po truputį investuoti. Didelės investicijos padarytos per paskutiniuosius penketą metų, todėl įmonė gali tiekti kokybiškesnę produkciją, gali sparčiau dirbti ir didesnes produkcijos apimtis generuoti. Dabar dirbame stabiliai ir stengiamės savo pozicijas išlaikyti tiek Lietuvos, tiek eksporto rinkose“, – kalba pašnekovas.

Šio verslo, kuris naudoja Lietuvos iškastinę žaliavą yra trys sudėtinės dalys – kasyba, gamyba ir pardavimai.

Lietuviškų durpių karavanai skrodžia pasaulį: o kas tarpsta be jų likusiose žemėse
© DELFI / Andrius Ufartas

„Bet tai nėra toji verslo niša, kur būtų daug generuojama BVP. Daug daugiau durpynų yra Latvijoje ir Estijoje. Ypač pastarojoje šalyje, kur kapitalas yra atėjęs iš Suomijos, kur durpių pramonė buvo itin stipri. Po II-ojo pasaulinio karo pagrindinis jų šildymo šaltinis buvo durpės. Paskelbus Estijos nepriklausomybę suomiai stipriai investavo į Estijos durpių pramonę, todėl dabar ten daug suomiško, o Latvijoje – daug Nyderlandų“, – pasakoja verslininkas.

Tuo tarpu Lietuvoje be lietuviško kapitalo įmonių didžiausiu durpių rinkos žaidėju laikoma vokiečių kompanija „Klasmann- Deilmann“, kuri daugiausia dirba su eksportu.

Nors durpių išteklių potencialas Lietuvoje yra pakankamai gerai ištirtas, tačiau jų įsisavinimas yra griežtai ribojamas dėl įvairių priežsščių. Tarkime, net 76 proc. nenaudojamų detaliai išžvalgytų durpynų patenka į saugomas teritorijas, apie 11 proc. yra miško žemėje.

„Puiku, kad Lietuva saugo savo teritoriją. Ir mūsų durpynų masyve yra tam tikrų vietų, kurias mes saugome ir neeksploatuojame“, – patikino „Sulinkių“ įmonės vadovas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(47 žmonės įvertino)
3.8936

Šis sprendimas turėjo pakeisti paslaugų sektoriaus gyvenimą: ar įvyks prisikėlimas (1)

Dėl pandemijos verslas tapo stipriai skaitmenizuotas , kita vertus, jau ir prieš COVID-19 daugelis...

Turizmo verslas verčiamas keistis: įprastų Havajų jau pamatyti nepavyks

Johnas De Friesas vis dar atsimena, kaip vaikystėje, septintajame dešimtmetyje, žvejodavo netoli...

Pandemijos metu jie išdrįso pradėti verslus: jei kas būtų pasakęs, kad taip sunku turėti įmonę, galbūt dar būtume pagalvoję (10)

Pandemija įnešė nemažai pokyčių į daugelio gyventojų kasdienybę. Vieni keitė specialybes,...

Įteikti Lazdijų krašto „Verslo sparnų“ apdovanojimai

Penktadienio vakarą po trejų metų pertraukos Lazdijų kultūros centre pagerbti ir iškilmingai...

Ragina verslo lyderius matyti plačiau nei jų įmonės: 4 galimi sprendimai

Davisas Smithas – bendrovės „Cotopaxi“ (tai aktyviai veiklai lauke skirtos įrangos prekės...

Top naujienos

Profesorė apie protestų dalyvius: ten yra ir nusivylusių konservatorių rinkėjų (57)

Nepriklausomybės aikštės prieigose per Laisvės gynėjų dienos minėjimą ketvirtadienį buvo...

D+Andreas Kluth

Europa Rusijai: įsiveržkite į Ukrainą, ir mes visi prisijungsime prie NATO

Šešios valstybės yra Europos Sąjungos, bet ne NATO narės. Tai turėtų pasikeisti, rašo „...

Daiva Žeimytė-Bilienė. Kai nebematome kitame žmogaus (76)

Praėjus keliems dešimtmečiams po to, kai paskutinieji kaliniai buvo išlaisvinti iš koncentracijos...

Vokietijos konservatorių lyderis perspėja neatjungti Rusijos nuo SWIFT, net jei ji ir užpultų Ukrainą (102)

Būsimasis Vokietijos konservatyvios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderis Friedrichas...

Marijonas Mikutavičius apie suskilusius 3 milijonus: nebeturime bendro dalyko, kuris mus iš tikrųjų vienytų (225)

COVID-19 pandemija bei jos valdymo instrumentai suskaldė visuomenę: jai suvienyti, anot dainininko...

Iš mirties nagų ištrūkęs partizanas buvo gydomas tik tam, kad vėl būtų kankinamas (37)

1951 m. kovo 14 d. po kelias valandas trukusių kautynių į Ramygalos aikštę buvo atvežta 12...

Serbijos prezidento kirtis: australai mano, kad žemino Džokovičių, bet iš tikrųjų pažemino patys save

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius sekmadienį papriekaištavo Australijai, praėjus...

Dalis litų taip ir nebus iškeisti į eurus – kalta ne vien nostalgija (4)

Lietuvai jau septynerius metus gyvenant su euru, šalies gyventojai dar neiškeitė 413 mln. litų...

Teismas baigtas: Australija siunčia Džokovičių namo serbas nepaprastai nusivylęs (351)

Sekmadienį Melburne baigėsi teismų epopėja dėl pirmos pasaulio raketės Novako Džokovičiaus...

Nuo šiol Telšiai gali būti tituluojami magijos sostine: Hario Poterio gerbėjai tikrai neliks abejingi (3)

Nuo šiol Telšiai neabejotinai gali vadintis išskirtiniu Lietuvos miestu – mat pagrindinėje...