Tokios investicijos lemia pieno produktų gamybos perspektyvą, o maisto gamyba ir apsirūpinimas juo yra vienas valstybės saugumo, kurio reikšmę puikiai supranta mūsų ūkininkai, garantų.
Dirba penki robotai
Investicijos į naują fermą ir robotus buvo neišvengiamos, kitaip būtų tekę atsisakyti galvijų ir pieno gamybos. Pasirinkimas buvo nedidelis – investuoti arba užsidaryti.
„Senoji ferma buvo tiek fiziškai, tiek morališkai atgyvenusi, ji nebeatitiko nūdienos poreikių, todėl ryžomės statyti naują. Kitas dalykas – stigo melžėjų, kurios dirbtų pieno ūkyje. Nusprendėme, kad bandysime gauti paramą, jeigu tai pavyks – investuosime, o jei ne – uždarysime pieno gamybą“, – pasakojo M. Krūvelis.
Europinę paramą pavyko gauti, tačiau jos dalis investiciniame projekte nebuvo tokia jau reikšminga – nesiekė 30 proc. Projekto vertė su pridėtinės vertės mokesčiu – beveik 1,8 mln. eurų. Šeimos pieno ūkiui tai yra reikšminga suma, bet modernizuotis buvo nuspręsta iš esmės – visus procesus automatizuojant.
Dabar pieno ūkyje yra daugiau robotų nei samdomų darbuotojų: robotų – penki, o darbuotojų – trys. Robotizuotas yra ne tik melžimas, bet ir šėrimas bei mėšlo tvarkymas, o karvės naujoje fermoje jaučiasi komfortiškai.
Karves melžia du robotai, prie kurių jos pačios laisvai prieina. Vienas šėrimo robotas pašarus dalija porcijomis daug kartų per dieną, pašarų išdalinimo kiekis nustatomas automatiškai. Galvijai jau žino, kad visada gaus pakankamai šviežio tiksliai subalansuoto pašaro. Tai turi įtakos pieno kokybės rodikliams ir jų stabilumui.
Du robotai tvarko mėšlą. Jis yra susiurbiamas, atskiedžiamas vandeniu ir išpilamas į rezervuarą, taip pat išvalomos ir fermos grindys. Automatinė sistema reguliuoja pastato mikroklimatą.
Fermoje tylu ir ramu, nesimato darbuotojų, jie daugiau rūpinasi prieaugliu. Darbo rankas pakeitė robotai, o karvės laimingos, sočios ir produktyvios.
Vis dėlto vienų robotų ilgam nepaliksi, nes gali būti programinių užstrigimų ar iškilti kitokių rūpesčių. Todėl kompetentingas žvilgsnis turi būti netoli.
„Iš tikrųjų visada kažkas turi būti šalia, nes niekada nežinai, kada robotas gali strigti, to visgi pasitaiko. Todėl turi būti žmogus, suprantantis, kaip veikia automatizuota sistema ir ką reikia daryti, jeigu kažkas ne taip. Ten, kur yra tradicinė karvių priežiūra, jau žinai, kada būna melžimas ryte, per pietus ir vakare. O čia gali iškilti netikėtumų, bet iš esmės daug laisviau galima planuoti ir išnaudoti laiką“, – sakė ūkininkas.
Stabiliai auga produktyvumas
Į naują šiuolaikiškai įrengtą fermą galvijai buvo suleisti 2021 metų spalį, jiems teko priprasti prie naujos tvarkos, kai ne žmonės, o robotai melžia ir šeria. Iš pradžių buvo sumažėję primilžiai, bet vėliau karvės pajuto naujus privalumus ir produktyvumas pradėjo tik gerėti.
„Dabar primelžiamo pieno kiekis stabiliai auga, nuo to laiko, kai karves laikėme senoje fermoje, produktyvumas yra padidėjęs nemažiau kaip 25 proc. Manau, kad labai daug įtakos tam turi komfortiškos laikymo sąlygos, kuomet gyvuliai jaučiasi gerai. Kitas dalykas – reguliarus šėrimas ir kokybiškas melžimas, nes robotas pridaro mažiau klaidų nei žmogus. Iš tikrųjų robotizuotoje fermoje karvės yra laimingesnės ir sotesnės“, – patikino Martynas.
Pasak jo, su robotais pasiekus didesnį gamybos efektyvumą, buvo lengviau išgyventi ir pieno krizę. Senoje fermoje laikė 60–70 karvių, o naujoje – dvigubai daugiau. „Padvigubėjus galvijų ir išaugus pieno gamybai, kita ir ekonomija. Be to, ir darbuotojų sumažėjo, nors gyvulių padaugėjo. Prieš tai turėjome 5, o vasaromis ir 6 darbuotojus, o dabar perpus mažiau“, – pasakojo pagrindinis šeimos ūkio vadybininkas.
Aišku, robotų aptarnavimas kainuoja, bet jis nėra jau toks skausmingas ūkiui – tai sudarytų maždaug vieno papildomo darbuotojo atlyginimą.
Uždarbiavo senelių ūkyje
Į pieno gamybos reikalus paniręs buvęs architektas nesigaili, kad savo darbą ir gyvenimą susiejo su kaimu ir žemės ūkiu. Kai kiti jauni žmonės skuba įsitvirtinti miestuose, Martynas skubėjo į senelių ūkį Prienų rajone. Iš pradžių padėdavo, o paskui jau rimčiau įsitraukė į darbus.
„Vasarą visada ten dirbdavau su technika. Kam važiuoti kitur uždarbiauti, jeigu tai gali daryti senelių ūkyje. Po senelio mirties su tėčiu labiau padėjome močiutei tvarkytis ūkyje, taip užsikabinau ir pasilikau“, – prisiminė nuo 2021-ųjų iš Kauno į Prienų rajoną gyventi persikėlęs jaunas vyras. Iki tol jis jau šešerius metus buvo labiau įsitraukęs į ūkininkavimą.
Aplinkui gražu ir ramu, nėra transporto kamščių ir triukšmo, geras oras, o miestas ranka pasiekiamas. „Iki Kauno centro – 30 minučių kelio, gali bet kada nuvažiuoti. O darbas yra darbas. Privalumas tai, kad pats esi sau šeimininkas. Žinoma, atostogas daug sunkiau susiplanuoti, bet dienos metu darbus ir planus dėliotis tikrai galima ir tai yra įmanoma“, – kalbėjo pieno gamintojas.
Anot, jo agrarinis verslas turi patrauklumo – tai įdomi ir dinamiška veikla, kur tikrai nėra kada nuobodžiausi. Ir, žinoma, kai ir kituose versluose, reikia kruopščiai skaičiuoti.
„Ūkio sėkmė priklauso nuo vadybos, nes pieno gamyba yra intensyvus ir įtemptas darbas, reikia domėtis, prižiūrėti, valdyti finansus ir visų darbų procesus. Jeigu kažką praleisi, tai gali skaudžiai kirsti finansiškai“, – teigė M. Krūvelis.
Nereikia nuolat kautis dėl kainos
Ūkininkai Krūveliai yra žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“, kuris vienija šimtus pieno gamintojų ir turi modernią kooperatinę pieno baltymų produktų gamyklą, nariai. Kooperatyvui jie kasdien parduoda apie 3,5 t pieno žaliavos ir yra patenkinti, kad nereikia bendradarbiauti su pieno perdirbimo įmonėmis ir nuolat kautis dėl geresnių pieno supirkimo kainų.
„Dalyvaujant kooperatyvo veikloje jautiesi kaip kolektyve, yra geresnis bendravimas, nereikia skambinti į pienines ir kovoti dėl kainos. Kooperatyve esi ramus, kad gausi kainą, kokią gali mokėti, be to, gali gauti dividendų. Tokia yra kooperacijos nauda“, – pabrėžė Martynas.
Jaunas vyras neverkšleno, kad pieno gamyba yra nuostolinga. Anot jo, išgyventi tikrai galima, aišku, pelno galėtų būti daugiau. „Jeigu kainos nenuvažiuos žemyn, laikysimės. Manau, kad pieno produktų reikės, juk jau reabilituoti ir kiaušiniai, ir pieno produktai, tad ir mūsų darbas turės perspektyvą“, – teigė pieno gamintojas.
