Kasmet lapkričio 11 d. didžiausia pasaulyje vartotojų rinka tiesiog pašėlsta: elektroninės prekybos milžinai, tokie kaip „Alibaba Group Holdings Ltd.“ ir „JD.com Inc.“, Vienišių dienos proga vilioja pirkėjus didžiulėmis akcijomis. „Alibaba“ pranešė, kad šiais metais pardavimai siekė beveik 500 milijardų juanių (76 mlrd. USD), arba beveik keturis kartus daugiau, nei JAV Juodojo penktadienio ir Kibernetinio pirmadienio išlaidos kartu sudėjus. Kompanijos „Tmall“ platformoje sandoriai pasiekė piką, kai per sekundę buvo atliekama net 583 000 užsakymų.
Visa ši pirkinių fiesta reiškė, kad po jos reikėjo pristatyti 675 milijonus pakuočių, arba 26 proc. daugiau nei 2019-aisiais.
Internetiniai pirkiniai Kinijoje 2018 m. sugeneravo 9,4 milijono tonų pakuočių, praneša organizacija „Greenpeace“, kuri prognozuoja, kad iki 2025 m. šis kiekis gali išaugti iki 41 milijono tonų – maždaug tiek pat atliekų, kiek Japonijoje susidaro per visus metus.
„Greenpeace“ apskaičiavimais, 2017 m. Vienišių dieną iš prekių gamybos, pakavimo ir gabenimo susidarė 52 400 metrinių tonų anglies dvideginio. Kiekvienais metais nacionalinis geležinkelis eksploatuoja šimtus greitaeigių traukinių, kad šie padėtų pristatyti siuntas.
Prezidentui Xi Jinpingui raginant stiprinti aplinkosaugą, o ir patiems vartotojams labiau rūpinantis ekologija, šalies elektroninės prekybos milžinai patiria spaudimą ieškoti tvaresnių būdų tvarkytis su kasmetiniu pirkinių siautuliu – pradedant plastiku. Kinijos besotis plastiko naudojimas – viena iš aktualiausių aplinkosaugos problemų pasaulyje, tačiau perėjimas prie alternatyvių medžiagų smulkesnėms įmonėms brangiai kainuoja, o vyriausybei kol kas nepavyko pasiūlyti plano, kaip palaipsniui atsisakyti vienkartinių plastiko pakuočių.
Užtrauktukinės dėžės
Elektroninės prekybos kompanijos bando šią bangą pažaboti. Šių metų Vienišių dienai „Alibaba“ logistikos padalinys „Cainiao“ sukūrė perdirbamas gofruoto kartono dėžes, kurių nereikia užklijuoti plastikine juostele. Kompanija naująją pakuotę pasiūlė daugiau kaip 500 „Tmall“ pardavėjų, įskaitant tokius prekių ženklus kaip „Nestle SA“ ir „Procter & Gamble Co“. Vadinamosios užtrauktukinės dėžės (angl. zipper box) kainuoja dvigubai brangiau nei įprastos pakuotės, tačiau jas pasirinkę pardavėjai tinklalapyje gauna papildomą reklamą. „Cainiao“ teigia, kad šiemet Vienišių dienos užsakymams supakuoti panaudojo 190 000 dėžių be plastiko ir 3 milijonus biologiškai skaidžių maišelių. Nors šis žingsnis ir sveikintinas, tai tėra maža dalelė visų šių metų pakuočių.
Viename iš „Cainiao“ sandėlių Langfango mieste į pietryčius nuo Pekino užtrauktukinės dėžės dažnai pasirodydavo surinkimo linijoje, prie kurios darbuotojai triūsė ištisą parą pamainomis, kad patenkintų paklausą pačią intensyviausią lapkričio savaitę. „Cainiao“ savo dėžes papuošia delfinų atvaizdais, kad „padidintų suvokimą apie tai, kaip plastikas teršia vandenynus“, teigė kompanijos pakuočių sprendimų komandos atstovas Tangas Linrongas. L. Tangas pridūrė, kad jo komanda visus ateinančius metus planuoja reklamuoti užtrauktukines dėžes ir kituose apsipirkimo renginiuose.
Šalis deda ir daugiau pastangų, siekdama sumažinti siuntimo atliekas. Kinijos valstybinis paštas pranešė, kad 96 proc. šalies kurjerių tarnybų perėjo prie skaitmeninių važtaraščių ir naudoja plonesnes pakavimo juostas, kad nors kiek sumažintų plastiko naudojimą. Prietaisų pardavėjas „Suning.com“ pernai trylikoje miestų paleido bendrų pristatymo dėžių programas.
Tačiau svarbiausias klausimas išlieka tas pats: ką daryti su milijonais smulkesnių mažmenininkų, kurie yra Kinijos plataus vartojimo prekių pramonės pagrindas.
Skirtingai nuo „Tmall“, kuriame daugiausia prekiauja jau įsitvirtinę prekių ženklai ir tarptautinės kompanijos, „Alibaba“ platforma „Taobao“ leidžia šiems pardavėjams savo prekes siūlyti tiesiogiai klientams. Kainos yra tokios konkurencingos, kad pakavimo ir siuntimo išlaidų mažinimas yra tiesiogiai susijęs su pardavėjų uždirbamu pelnu. Angela Cai, „Cainiao“ tarptautinės komunikacijos vadovė, teigė, kad „Taobao“ suteiks mažmenininkams, nusprendusiems prisijungti prie ekologiškų iniciatyvų, specialių privilegijų, kurios padėtų pritraukti klientus.
Raudona juosta
Vis dėlto be vyriausybės įsikišimo kompanijoms paliekama galimybė pačioms nuspręsti, ar jos nori naudoti tvaresnes pakuotes. Apsipirkimas internetu (ypač pandemijos metu) tapo tokiu svarbiu Kinijos vidaus ekonomikos varikliu, kad valdžia tyčia stengiasi neprimesti taisyklių, kurios galėtų pakenkti pramonei. Aplinkos ministerija, vadovaujanti klimato politikai, neturi galių įpareigoti naudoti ekologiškesnes pakuotes.
„Egzistuoja tam tikras neatitikimas tarp to, kuris departamentas turi įgaliojimus valdyti, ką jis gali valdyti ir ką reikia valdyti, – teigė Tang Daminas, „Greenpeace East Asia“ plastikų kampanijos atstovas. – Už pristatymo sektoriaus pakuotes atsakinga reguliavimo institucija gali nebent pateikti savo pasiūlymus elektroninės prekybos verslui.“
Kinija oficialiai uždraudė turguose naudoti nemokamus plastikinius maišelius dar 2008 m. ir pareiškė, kad neskaidomi plastikiniai šiaudeliai turėtų būti eliminuoti iki 2020 m., tačiau visuomenė šias deklaracijas iš esmės ignoruoja. Plastikinius maišelius galima laisvai įsigyti daugelyje turgų. Likus kelioms dienoms iki plastikinių šiaudelių eliminavimo termino, gėrimų parduotuvės prabangiuose Pekino rajonuose ir toliau juos naudojo. Ambicinga bandomoji perdirbimo programa, pradėta įgyvendinti tokiuose miestuose kaip Šanchajus ir Pekinas, startavo sunkiai.
Ekspertai įspėja, kad suyrantys plastikai, prie kurių pereina daugelis Kinijos kompanijų, nebūtinai yra ekologiškesni. Pavyzdžiui, didžioji dalis suyrančio plastiko per šešis mėnesius suyra tik specialiose patalpose, kur temperatūra siekia 50 laipsnių Celsijaus ir yra būtinos drėgmės sąlygos. Šie plastikai dažniausiai atsiduria sąvartynuose, kur gali pragulėti nepakitę žymiai ilgiau.
Perėjimas prie kartono taip pat kelia tam tikrų aplinkosaugos problemų. Kartono gamyba reikalauja daug vandens, generuoja anglies dvideginio emisijas ir gali paskatinti miškų kirtimą, jei žaliavos nepavyksta gauti tvariai. Be to, kartoną sunku perdirbti, jei jis užterštas maistu ar kitomis atliekomis.
Galiausiai efektyviausias būdas suvaldyti pakuočių bumą – paskatinti žmones vartoti mažiau. Praėjus kelioms dienoms po šių metų Vienišių dienos, Pekino Beixinqiao gatvėje esančio perdirbimo punkto darbuotojai vis dar plušėjo viršvalandžius, kad išrūšiuotų tonas plastiko, kartono ir polistirolo putplasčio atliekų.
„Vyriausybė visur iškabino plakatus su šūkiais apie šiukšlių rūšiavimą, bet aš matau vis daugiau nerūšiuotų šiukšlių, – sakė vienas darbininkas, kurio pavardė Zhao. – Sakyčiau, lengva kalbėti apie aplinkosaugą, bet sunku atsispirti pagundai pirkti.“
