Europos ekonomika stagnuoja, o geopolitiniai iššūkiai dar labiau aštrina situaciją. Vien skaitmenizacija ar maršrutų optimizavimas problemų neišspręs. Norint išlikti, sektoriui reikės daugiau nei pavienių inovacijų – būtinos sisteminės permainos. Ar Lietuvos logistikos sektorius pasiruošęs drąsiems žingsniams, kurie gali lemti ne tik jo išlikimą, bet ir konkurencinį pranašumą Europoje?
Tvarumas: pirmieji žingsniai ir iššūkiai
TIA apklausos duomenimis, 2024 m. tik 12 proc. įmonių pradėjo naudoti alternatyvius degalus, o 47 proc. investavo į mažiau taršias transporto priemones. Tačiau šie skaičiai atspindi daugiau pavienes iniciatyvas nei sisteminį progresą. Anot Rasmos Saulės, įmonės „HRX“ vadovės, pagrindinės kliūtys slypi finansiniuose ir reguliaciniuose barjeruose.
„Kad įmonės sėkmingai diegtų naujas technologijas, reikalingi aiškūs ir stabilūs reglamentai bei didesnė finansinė parama pereinamuoju laikotarpiu“, – sako ji.
Tvarumas transporto sektoriuje neapsiriboja vien tik alternatyviais degalais ar naujomis transporto priemonėmis.
„Įmonės gali reikšmingai sumažinti CO2 emisijas investuodamos į maršrutų optimizavimą, aerodinamikos sprendimus ar ekonominio vairavimo mokymus. Tai dažnai yra praktiški ir greitai įgyvendinami sprendimai, kuriems nereikia sudėtingų technologijų“, – teigia R. Saulė. Jos nuomone, tvarumo progresas reikalauja platesnio požiūrio, kuris apimtų tiek inovatyvias technologijas, tiek paprastesnes, tačiau efektyvias priemones.
Didelę įtaką turi ir rinkos inercija. Net 32 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad jų klientai nėra pasirengę mokėti už tvaresnius sprendimus. Pasak R.Saulės, didžiosios tarptautinės kompanijos, kurios privalo rengti tvarumo ataskaitas, jau pradeda vertinti tvarumą ir net šiek tiek už tai primokėti. Tačiau dauguma klientų vis dar nesupranta šios pridėtinės vertės arba nenori prisiimti papildomų kaštų.
Apklausa parodė, kad šiuo metu tik 27 proc. įmonių pasiruošusios teikti tvarumo ataskaitas, tačiau ši dalis, pasak R.Saulės, turėtų augti.
„Šiandien daugelis įmonių dar tik mokosi, kaip tinkamai parengti tvarumo ataskaitas, tačiau vis dažniau pasitelkiami tarptautiniai standartai, vykdomi mokymai ir samdomi ekspertai. Tai aiškiai rodo augančią kompetenciją šioje srityje“, – teigia „HRX“ vadovė.
Jos nuomone, prievolė laikytis tarptautinių standartų ilgainiui įves aiškias gaires, kurios padės įmonėms sklandžiau prisitaikyti ir efektyviau valdyti procesus. Tačiau šis progresas neatsiejamas nuo valstybės paramos ir gerai apibrėžtų reguliacijų, kurios užtikrintų stabilumą pereinamuoju laikotarpiu.

Lėtėjanti ekonomika – nauja realybė logistikos įmonėms
Europos ekonomikos lėtėjimas jau dabar kelia didelius iššūkius Lietuvos logistikos sektoriui. Paklausa mažėja, o pervežimų skaičius traukiasi.
„Pervežimų skaičius yra šiek tiek mažėjantis, o tai aiškiai rodo paklausos spaudimą rinkoje,“ – pabrėžia Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas. Jis priduria, kad šie pokyčiai tik patvirtina, jog 2025-aisiais įmonėms teks ieškoti naujų sprendimų, stiprinti procesų valdymą ir gerinti savo efektyvumą, kad prisitaikytų prie nuolat kintančių sąlygų.
Pasak ekonomisto, geopolitinė situacija dar labiau apsunkina padėtį. Rytų-Vakarų kryptis, kuri ilgą laiką buvo viena pagrindinių Lietuvos logistikos sektoriaus ašių, dėl karo Ukrainoje ir sankcijų Rusijai dabar ženkliai susitraukė. Tai verčia įmones keisti kryptis ir ieškoti naujų rinkų, tačiau procesas nėra lengvas, nes auganti konkurencija iš kitų regionų riboja veiklos lankstumą.
Darbo jėgos trūkumas ir išlieka viena opiausių problemų.
„Jeigu anksčiau darbo rinką reikšmingai papildydavo darbuotojai iš Ukrainos ir Baltarusijos, dabar įmonės vairuotojų ieško net Filipinuose, Indijoje ar Afrikoje“, – sako Ž. Mauricas.
Amerikos ekonomikos situacija taip pat daro įtaką globaliam transporto sektoriui. Pasak Ž. Maurico, nors JAV demonstruoja tam tikrą ekonomikos augimą, griežta monetarinė politika ir augantis biudžeto deficitas kelia papildomų iššūkių.
„JAV šiuo metu orientuojasi į vidaus ekonomikos stiprinimą, tačiau tai gali reikšti mažesnius investicijų srautus į Europą ir lėtėjančią tarptautinę prekybą. Lietuvos logistikos sektoriui tai yra signalas dar labiau investuoti į efektyvumo didinimą, procesų optimizavimą ir inovacijas, kad išliktų konkurencingas globalioje rinkoje“, – pabrėžia ekonomistas.
Kalbant apie makroekonominius veiksnius, ekonomistas atkreipia dėmesį į finansines rizikas.
„Palūkanų normos mažėjimas gali pagerinti skolinimosi sąlygas, tačiau šis procesas bus lėtas ir priklausys nuo geopolitinių bei ekonominių aplinkybių. Įmonėms būtina iš anksto pasiruošti galimiems valiutų svyravimams, kuro kainų augimui, didėjantiems mokesčiams, o tam reikalingas stiprus rizikos valdymas, draudimų sistema ir aiškus kaštų planavimas“, – įspėja Ž. Mauricas.
Nepaisant iššūkių, ekonomistas išlieka nuosaikiai optimistiškas. Lietuvos logistikos sektorius sugeba greitai prisitaikyti prie pokyčių ir išnaudoti galimybes net sudėtingomis sąlygomis. Tačiau norint išlikti, būtina skirti prioritetą procesų efektyvumui ir strateginiam planavimui.
„2025-ieji tikrai nebus lengvi metai, tačiau šie laikai gali tapti galimybe įmonėms konsoliduotis ir sustiprinti savo pozicijas rinkoje“, – reziumuoja Ž. Mauricas.
Logistikos skaitmenizacija: laukimo ir sprendimų metai
Sektoriaus verslai jau ne pirmus metus skaitmenizaciją laiko vienu pagrindinių prioritetų. Tačiau TIA tyrimo duomenys rodo, kad šis procesas dar nėra toks spartus, kaip galėtų būti. Net 50 proc. įmonių planuoja išlaikyti tokį patį investicijų į skaitmenizaciją lygį, kaip 2024 m., o tik 37 proc. ketina jas didinti. Toks atsargumas leidžia suprasti, jog įmonės vertina rizikas ir bando išlaikyti balansą tarp technologinių pokyčių ir finansinio stabilumo.
Pasak Arvydo Valiulio, „Arijus“ nuosavo autotransporto departamento vadovo, kai kurios įmonės investicijų mažėjimą gali pateisinti jau anksčiau pasiektais rezultatais.
„Yra įmonių, kurios per pastaruosius kelerius metus stipriai investavo į skaitmenizaciją ir šiandien jau yra beveik pilnai pasiruošusios pokyčiams“, – teigia A. Valiulis. Tačiau jis priduria, kad dauguma smulkių ir vidutinių įmonių dar laukia, kol rinkoje atsiras platesnis mokamų ar nemokamų IT įrankių pasirinkimas. Šios įmonės tikisi, kad laikui bėgant technologijų prieinamumas sumažins diegimo kaštus.
Skaitmenizacijos procesui stabdį dažnai „įjungia“ klientai. Apklausos duomenimis, dalis įmonių susiduria su situacija, kai klientai nenori mokėti už naujus sprendimus.
„Tvarumo atžvilgiu kai kurie klientai jau pripažįsta pridėtinę vertę, tačiau skaitmenizacijos kaštų perkelti klientams dažniausiai nepavyksta“, – pastebi A. Valiulis. Ši dilema verčia logistikos įmones investuoti į procesų optimizavimą ne tam, kad padidintų kainas, o kad išlaikytų konkurencinį pranašumą augant spaudimui rinkoje.
Europos Sąjungoje artėjantis eFTI reglamentas tampa svarbiu katalizatoriumi. Jis skatins įmones skaitmenizuoti dokumentų valdymą ir krovinių stebėjimą, tačiau tam dar reikia sulaukti Europos Komisijos galutinių duomenų modelių ir valdysenos sistemos išaiškinimų. Tikėtina, kad tie, kas jau investavo į eCMR ir kitas skaitmenines sistemas, galės nesunkiai pridėti eFTI platformų funkcionalumą ir duomenis netrukdomai institucijoms teikti skaitmeniniu būdu.
„Tai bus iššūkis daugeliui smulkių ir vidutinių įmonių, kurios dar nėra pasiruošusios naujiems standartams. Tačiau laikas, kai tai taps būtinybe, neišvengiamai artėja“, – priduria A. Valiulis.
Stabiliai sektoriaus ateičiai svarbus kompleksinis požiūris
„Lietuvos transporto sektoriui būtinas kompleksinis požiūris, apimantis skaitmenizaciją, tvarumą ir stiprų finansų valdymą“, – teigia Transporto inovacijų asociacijos vadovė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė.
Brangstant darbo jėgos kaštams, brangstant degalams ir kelių mokesčiui bei bendrai didėjant rinkos spaudimui – įmonėms reikės ieškoti būdų kaip išlaikyti savo konkurencingumą ir apskritai nedirbti į minusą.
Pasak jos, pavienės iniciatyvos ar trumpalaikiai sprendimai neatlaikys rinkos spaudimo. „Skaitmenizacija nėra tik išlaidos – tai investicija į greitį ir efektyvumą. ES reguliacinis aiškumas ir valstybės palaikymas šiuo klausimu būtų didelis postūmis į priekį“, – priduria ji.
Kalbėdama apie tvarumą, R.Andziukevičiūtė-Buzė akcentuoja, kad reikia aiškios žinutės ir iš valstybės ir iš Europos Komisijos – kiek esame pasirengę kaip valstybė padėti įmonėms pereiti prie mažiau taršaus transporto sprendimų. Čia reikia dviejų pusių – ir postūmio iš klientų ir postūmio iš valstybės – jeigu įmonės investuoja į dvigubai brangesnes priemones ar kurą, jos turi gauti tam tikrą paskatą, kuri padėtų atlaikyti finansinį spaudimą.
Pasak, TIA vadovės, ekonominio atsparumo srityje vis didesnis dėmesys turės būti skiriamas finansų valdymui. Geopolitiniai pokyčiai ir ekonominė nežinomybė reikalauja stipresnės likvidumo kontrolės, aiškesnių kaštų planavimo strategijų ir efektyvesnio kapitalo valdymo ji. Tad finansinis atsparumas taps vienu svarbiausių sektoriaus išlikimo garantų.
R.Andziukevičiūtė-Buzė išlieka optimistiška dėl sektoriaus ateities.
„Lietuvos logistikos įmonės turi stiprų potencialą būti lyderiais regione. 2025-ieji – tai metai, kai turėsime įrodyti savo gebėjimą prisitaikyti ir augti“, – reziumuoja ji.
