Auksas yra labai populiarus tarp investuotojų, taip pat kaip statuso simbolis bei naudojamas gaminti daugelį elektronikos prekių, tačiau jo ištekliai yra riboti, ir galiausiai ateis diena, kai bus iškastas paskutinis gramas aukso, skelbia BBC.
Didžiausias iškastas kiekis
Ekspertai mini „didžiausio iškasto kiekio“ koncepciją, t. y. kai per vienerius metus iškasamas didžiausias visų laikų aukso kiekis. Kai kurie tvirtina, kad šį tašką jau pasiekėme.
2019-aisiais buvo iškasta 3 531 tona aukso, 1 proc. mažiau negu 2018 m., pranešė Pasaulio aukso taryba. Tai pirmas aukso gavybos sumažėjimas nuo 2008 m.
„Nors per ateinančius kelerius metus iškastinio aukso kiekio augimas gali sulėtėti ar net truputį sumažėti, nes eksploatuojamos gyslos bus išsemtos, o nauji dideli telkiniai aptinkami vis rečiau, bet dar kiek per anksti teigti, jog aukso gavyba pasiekė aukščiausią tašką“, – sakė Pasaulio aukso tarybos atstovė spaudai Hannah Brandstaetter.
Ekspertų teigimu, net kai jis bus pasiektas, kelerius metus po to gavyba neturėtų dramatiškai sumažėti. Tikriausiai šis procesas vyks laipsniškai ir truks keletą dešimtmečių.
„Kasyklų išeiga nebedidėja ir greičiausiai ims mažėti, tačiau ne dramatiškai“, – pridūrė portalo metalsdaily.com analitikas Rossas Normanas.
Kiekgi aukso liko?
Aukso kasybos įmonės žemėje esančio aukso kiekį vertina dviem būdais: atsargos – auksas, kurį apsimoka kasti esant dabartinei aukso kainai, ir ištekliai – auksas, kurį kasti gali apsimokėti atlikus daugiau tyrimų arba išaugus kainai.
Aukso atsargų kiekį galima nustatyti tiksliau negu išteklių, bet tai padaryti vis tiek nelengva. Remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) geologijos tarnybos skaičiavimais, po žeme yra maždaug 50 tūkst. tonų aukso atsargų. Palyginimui – iš viso iškasėme apie 190 tūkst. tonų (tiesa, įvairūs šaltiniai pateikia skirtingus skaičius). Atsižvelgiant į šiuos apytikrius kiekius, liko maždaug 20 proc. neiškasto aukso, tačiau šis skaičius yra negalutinis.
Naujos technologijos gali padėti išgauti auksą iš žinomų atsargų, kurias eksploatuoti šiuo metu yra ekonomiškai nenaudinga. Vertėtų paminėti tokias naujausias inovacijas, kaip didieji duomenys, dirbtinis intelektas ir išmanus duomenų gavimas. Jos turi potencialo optimizuoti kasybos procesus ir sumažinti sąnaudas. Kai kuriose kasyklose jau naudojami robotai. Ilgainiui jie turėtų tapti standartine įranga aukso klodams tyrinėti.
Didžiausi telkiniai
Didžiausias visų laikų aukso telkinys yra Pietų Afrikoje esantis Vitvatersrando baseinas. Jame buvo iškasta apytikriai 30 proc. viso pasaulio aukso. Kiti dėmesio verti telkiniai: nepaprastai gili Mponengo kasykla Pietų Afrikoje, „Super Pit“ ir Niumonto Bodingtono kasyklos Australijoje, Grasbergo kasykla Indonezijoje bei JAV Nevados valstijoje esančios kasyklos.
Šiuo metu daugiausia aukso pasaulyje iškasa Kinija, už jos rikiuojasi Kanada, Rusija ir Peru. Kalbant apie įmones, „Nevada Gold Mines“, kurios didžioji akcijų dalis priklauso „Barrick Gold“, yra stambiausias aukso kasybos kompleksas pasaulyje, per metus iškasantis maždaug 3,5 mln. uncijų tauriojo metalo.
Nors vis dar pradedamos eksploatuoti naujos aukso kasyklos, ekspertai pažymi, jog naujų didelių telkinių aptinkama vis rečiau. Taigi, daugiausia aukso išgaunama iš senesnių kasyklų, kurios veikia ne vieną dešimtmetį.
Sunkiau kasti?
Didelio masto aukso kasyba labai brangiai kainuoja, reikia daug įvairių mašinų ir patirties, norint kasinėti milžiniškus plotus paviršiuje ir po žeme. Šiandien apie 60 proc. viso pasaulio aukso kasyklų yra paviršiuje, likusios – po žeme.
„Kasti auksą darosi vis sunkiau todėl, kad daugelyje didelių, nebrangiai eksploatuojamų kasyklų, įskaitant senesnes Pietų Afrikos kasyklas, aukso ištekliai beveik baigėsi, – nurodė R. Normanas. – Kita vertus, kinų aukso kasyklos yra kur kas mažesnės, todėl jas eksploatuoti atsieina brangiau.“
Aukso kasybos pramonės bendrovių neištyrinėtų regionų – gana mažai, tačiau bene daugiausia žadantys yra ne itin stabiliose pasaulio vietose, pavyzdžiui, Vakarų Afrikoje.
Rekordinės aukštumos
Nors rugpjūčio mėnesį aukso kaina pasiekė rekordines aukštumas, tai automatiškai nereiškia didesnės kasybos. Tiesą sakant, aukso gavybos pokyčiai neretai smarkiai atsilieka nuo aukso kainos pokyčių.
„Turint omenyje operacijų apimtį, prireikia šiek tiek laiko norint pakeisti kasybos planus, atsižvelgiant į pasikeitusius išorinius veiksnius, pavyzdžiui, aukso kainą“, – paaiškino H. Brandstaetter.
Be to, rekordiškai aukšta kaina užfiksuota galiojant dėl COVID-19 įvestiems apribojimams, kai kasti auksą buvo sunkiau, nes kasyklos iš dalies ar visiškai užsidarė, siekiant pažaboti koronaviruso plitimą. Iš tikrųjų būtent pandemija padidino aukso kainą, nes investuotojams taurusis metalas pasirodė saugesniu turtu esant neaiškumui dėl ekonomikos.
Vargiai tinkamos vietos
Nors gali būti sunku nustatyti žemėje esančio aukso kiekį, jo yra ne tik mūsų planetoje, bet ir, pavyzdžiui, Mėnulyje. Deja, tačiau aukso kasimo Žemės palydove ir jo pargabenimo išlaidos gerokai viršytų geltonojo metalo vertę.
„Taip, jo ten yra, bet niekada neapsimokėtų kasti auksą Mėnulyje, – sakė kosmoso ekspertė Sinead O’ Sullivan. – Kasdami prarastumėte žymiai daugiau pinigų, nei uždirbtumėte jį pardavę.“
Taip pat žinomi keli aukso telkiniai Antarktidoje, kurių galbūt niekada neapsimokės eksploatuoti dėl šiam žemynui būdingų ekstremalių oro sąlygų. Aukso yra ir vandenynų dugne, bet jį išgauti vėlgi ekonomiškai nenaudinga.
Beje, auksas turi vieną pranašumą prieš kitus neatisinaujinančiuosius išteklius, tokius kaip nafta, – jį galima perdirbti. Vadinasi, aukso niekada nepritrūksime net jeigu žemėje nebeliks jo atsargų.
Nemažai aukso naudojama elektronikos prietaisams, kuriuos daugelis tiesiog išmeta į šiukšlių dėžę, gaminti. Vienas iš jų – mobilusis telefonas, jame esantis auksas vertas keleto eurų.
Laimei, elektronikos gaminiuose esančio aukso perdirbimo sritis susilaukia vis daugiau dėmesio.
