Lyderystę kiekvienas supranta savaip
Pasiteiravus, kaip atrodo šiandieninio lyderio paveikslas, S. Gutauskaitė-Bubnelienė skuba pastebėti, kad ši metafora čia labai tinka, nes į lyderį, kaip ir į paveikslą, visi gali žiūrėti skirtingai, tad tikros lyderystės bruožus kiekvienas galėtų apibūdinti savaip.
„Galvojant iš vadybinės pusės, tai dar labiau aišku, kad lyderių gali būti labai skirtingų ir jų reikia labai skirtingų, nes, priklausomai nuo situacijos, tam tikros lyderio savybės, kaip įprasta, yra ryškesnės tame paveiksle. Ir kai aš pagalvoju apie šiandieną, apie greitai besikeičiančią aplinką, apie sprendimus, kurie kartais jau pasensta net jiems neįsigaliojus, manau, kad tam sėkmingam lyderiui ar lyderei labai svarbu matyti šiek tiek aukščiau – kas vyksta, kokios tendencijos, kokie signalai, kas aktualu mano verslui, kas yra triukšmas, ką reikia tikrai atmesti ir ignoruoti. Pažvelgus į viršų, reikėtų žiūrėti ir už savo verslo ribų, už savo teritorijos ribų. Man labai patinka posakis, gerai skambantis angliškai, – look up and look out, – pasakoja SEB banko vadovė.
Pašnekovė priduria, kad lyderystę dar galima apibūdinti kaip gebėjimą sujungti tris svarbias dedamąsias – organizacijos prasmę, verslo strategiją ir įmonės kultūrą. Čia labai svarbi lyderio savybė visa tai sujungti ir gebėti „žongliruoti“ besikeičiančioje aplinkoje, kad nė viena iš minėtų dedamųjų neliktų nuošalyje, o pokyčiai nepamintų stabilumo.
R. Lukaitytė-Vnarauskienė sako, kad lyderiui svarbu stebėti aplinką ne tik iš viršaus ar išorės, bet būtina pastebėti ir organizacijoje esančias svarbias detales – pavyzdžiui, galbūt kam nors iš komandos reikia pagalbos.
„Trečias, man atrodo, labai svarbus dalykas ir vertas paminėti, yra gebėjimas susitvardyti arba gebėjimas reaguoti maksimaliai šaltai į situacijas, nes dabartiniai laikai diktuoja labai didelius pokyčius, tad kartais lengva pamesti galvą. Arba jeigu esi karštos galvos žmogus, paprastai kalbant, tai ypač sunku. Manau, lyderiui labai svarbu dirbti su savo gebėjimu valdyti emocijas, gebėjimu priimti sprendimus ir gebėjimu juos ištransliuoti.
Dar vienas reikšmingas dalykas – lyderis turi suprasti, kad reikia būti drąsiam ir greitam, neprisirišti prie sprendimų: būna, labai ilgai mąstai apie sprendimą, ilgai „gimdai“, gamini, ir pasirodo, kad jis ne tas. Reikia priimti tai bei pripažinti, kad ir sprendimų galima atsisakyti, beje, tą reikia daryti greitai“, – pastebi „Delfi“ portalo vyr. redaktorė.
Pašnekovės taip pat sutinka, kad tikras organizacijos lyderis privalo gebėti užtikrinti ir psichologinę darbuotojų gerovę – teigiamą darbo aplinką bei atmosferą. Tik taip pavyks pasiekti užsibrėžtus tikslus.
Lyderis neretai turi atsakyti ne tik už komandą, bet ir visą sektorių
Visgi, kartais lyderiui tenka atlaikyti ir išorės spaudimą, o jis ne visuomet tiesiogiai susijęs su organizacija ar įmonės veiksmais. Pavyzdžiui, R. Lukaitytė-Vnarauskienė pasakoja, kad žodis „žiniasklaida“ visuomenėje yra įgijęs neigiamą konotaciją, o tai dažnai reiškia, kad vieno šios rinkos žaidėjo nuopuoliai ir pralaimėjimai dažnai priskiriami kitam, todėl tenka atsakyti už visą industriją – ne tik už savo komandą. Tai, sako ji, – lyderystės kaina.
„Kadangi „Delfi“ yra didžiausias portalas, tai aš dažnai pastebiu, kad mums priskiriami viso mūsų sektoriaus ir laimėjimai, ir nuopuoliai. <...>. Konferencijose dažnai gaunu klausimų apie tai, kodėl vienaip ar kitaip elgiamės. Tai būna ir ne apie mus, ir apie mus, visko ir visaip būna. Į šį klausimą aš per tiek metų, kiek esu „Delfi“ redaktorė, t. y. daugiau nei septynerius metus, nerandu vieno atsakymo. Tik tokį, kad mes turime dirbti, stengtis komunikuoti su auditorija kuo nuoširdžiau ir kuo atviriau, stengtis dirbti kuo geriau“, – svarsto portalo vyr. redaktorė.
Su tuo sutinka ir banko vadovė. Ekonomikos ir finansų sektorius neretai išgyvena įvairiausias nuotaikas, jas dažnai veikia išorės veiksniai, o kai kurie žmonės, esant įvairiems sukrėtimams, vis dar linkę kaltinti bankus, net jei jų kaltės nė su žiburiu nerastume.
„Žvelgdama iš lyderystės pusės, sakyčiau, kad kuo stipresnis visas finansų sektorius, tuo geriau šaliai, tuo geriau ekonomikai. Ir čia vėlgi turbūt labai svarbu, kad lyderystė nestovėtų vietoje ir būtų galima galvoti, ką dar padaryti, kad prisidėtume prie šalies pažangos, kad galėtume padėti savo klientams greičiau augti arba netgi suvaldyti jų veikloje kilusias tam tikras krizes, kurios neišvengiamos. Ką aš pati labai vertinu dirbdama SEB – man patinka mūsų filosofija, kad SEB yra finansų partneris, kuris orientuojasi į ilgalaikius santykius su klientais, su partneriais ir kartu su darbuotojais: darbuotojai mūsų įmonėje dirba vidutiniškai 10 metų. Taigi sakyčiau, kad ta filosofija ir prasmė, kurią mes esam įsivardiję, ir yra jungiantis veiksnys, padedantis organizacijai augti“, – šypteli pašnekovė.
Rasą Lukaitytę-Vnarauskienę ir Sonatą Gutauskaitę-Bubnelienę galėsite sutikti jau 13-ąjį kartą vykstančioje EBIT vadovų konferencijoje. EBIT – tai vieta, kur susitinka įvairių industrijų lyderiai, dalijasi įžvalgomis ir semiasi žinių iš pasaulinio lygio ekspertų. Čia vyksta gilios diskusijos apie lyderystę, verslo valdymą, ekonomiką, politiką, filosofiją, saugumą, diskutuojama ir kitomis svarbiomis temomis. Pagrindiniai konferencijos partneriai: SEB bankas, Lietuvos draudimas, advokatų kontora „TGS Baltic“. Konferencija vyks birželio 5–6 d. „Vilnius Grand Resort“, organizuoja „Delfi“. Susipažinti su pranešėjais ir užsiregistruoti galite ČIA. EBIT – ne tik apie turinį, bet ir bendravimą, ryšių kūrimą, bendruomenę.