aA
Prieš daugiau nei 15 metų savo statybos inžinieriaus karjerą pradėjęs Rolandas Janulis šiandien turi savo įmonę, kuri specializuojasi paveldosaugos darbuose, ir yra įvertintas už dešimties pastarųjų metų veiklą kultūros ir meno srityje bei apdovanotas LR Kultūros ministerijos skiriamu apdovanojimu – garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
Rolandas Janulis
Rolandas Janulis
© Asmeninins albumas

Daugelis iš mūsų paveldosaugos klausimus atsimename tik tada, kai eidami gatvėmis matome nykstančius ar restauracijos prašančius pastatus arba patys gyvename viename iš tokių objektų. Tik ne Rolandas, kuris nors ir savo karjerą pradėjo kaip statybos inžinierius, tačiau jau daugiau nei 13 metų dirba paveldosaugos srityje ir neseniai tapo pirmuoju paveldosaugininku, kuris už savo indėlį buvo įvertintas aukščiausiu LR Kultūros ministerijos apdovanojimu, rašoma pranešime spaudai.

Paveldosauga – tikrasis pašaukimas

„Karjerą pradėjau pasirinkęs Statybos inžinerijos studijas Kauno technikos kolegijoje (KTK). Mano tėvas buvo statybininkas, tad jis man ir pasiūlė šį kelią. Studijos patiko, ir būtent jos užtvirtino mano pasirinkimą bei leido siekti savo tikslų paveldosaugos srityje, žinių ir karjeros.

Pagal specialybę pradėjau dirbti jau po praktikos antrame kurse. Visgi, visada jaučiau, kad noriu kažko šalia statybos. Tada ir prasidėjo paieškos: teko pakeisti ne vieną įmonę, įgijau patirties.

Pamenu kartą, vaikščiodamas po Liaudies buities muziejų Rumšiškėse, kur tuo metu vyko dideli plėtros darbai, supratau, kad labai norėčiau dirbti tokioje statybos įmonėje, kuri darbus vykdo kultūros paveldo objektuose“, – pasakoja Rolandas.

Netrukus vyras apie savo svajones pradėjo vis garsiau kalbėti ir pasakoti savo kolegoms. Kol vienas iš jų rekomendavo įsidarbinti tuo metu vienoje didžiausių restauravimo įmonių.

Restauracija
Restauracija
© Asmeninio albumo nuotr.

„Kolegos rekomenduotas pamėginau įsidarbinti UAB „Restauracija“ ir mane priėmė. Pradėjau gyventi savo svajonių gyvenimą. Toje įmonėje dirbau ir prie vieno iš man įsimintiniausių projektų - Pažaislio vienuolyno Švč. Marijos apsilankymo bažnyčios bokštų avarijos grėsmės pašalinimo darbų. Pažaislio vienuolynas yra aukščiausią statusą turintis paminklinis objektas Lietuvoje, tad tai buvo projektas, kuris labai stipriai padėjo mano karjerai.

Žinoma, buvo ir daug kitų, labai įdomių objektų kaip Kražių Švč. M. Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčios pietinio bokšto ir baigiamieji restauravimo darbai, Paežerių dvaro rūmų restauravimas ir pritaikymas viešojo kultūrinio turizmo reikmėms, Evangelikų liuteronų bažnyčios Kėdainiuose, sienų mūro ir tinko restauravimo darbai ir kt.“, – prisimena paveldosaugininkas.

Gyvenimo pokyčiai paskatino pradėti savo verslą

Po kelerių metų Rolando ir įmonės keliai išsiskyrė, kadangi vyras nusprendė pradėti dirbti paveldosaugos srityje savarankiškai ir įkūrė savo įmonę UAB „Paveldo sprendimai“.

Restauracija
Restauracija
© Asmeninio albumo nuotr.

„Kartais taip nutinka, kad turi sustoti, kad galėtum žengti didesnį žingsnį. Taip nutiko ir man, palikus pirmąją darbovietę paveldosaugoje. Tada pradėjau galvoti, kaip man elgtis, kur pasukti. Nusprendžiau atidaryti savo įmonę ir, neturėdamas nei vieno kliento ar užsakymo, užregistravau ją.

Tiesiog žinojau, kad noriu likti paveldosaugos srityje, nes tai buvo mano aistra, ir maniau, kad su laiku ateis ir užsakymai. Taip ir nutiko. Vieni pažįstami rangovai paklausė, ar nežinau, kas galėtų atlikti restauracijos darbus Kauno muzikiniame teatre. Pasisiūliau pats.
Padariau pirmą darbą ir gavau antrą. Taip viskas ir prasidėjo.

Galiausiai vien šiame objekte per 5-erius metus atlikau darbų daugiau nei už 1 mln. litų. Tuo pačiu augo ir mano įmonė bei daugėjo ir kitų užsakymų“, – verslo įkūrimo istorija dalinasi pašnekovas.

Paveldosaugininko teigimu, dirbant šioje srityje daugiau nei dešimtmetį, teko dirbti visoje Lietuvoje ir labiausiai žavėjo sudėtingi objektai.

Rolandas Janulis
Rolandas Janulis
© Asmeninio albumo nuotr.

„Dirbau labai daug ir, turbūt galėčiau sakyti, visoje Lietuvoje. Teko atlikti darbus ir Vilniaus nacionalinėje filharmonijoje, restauruoti Panevėžio siaurojo geležinkelio stotį ir jos atkarpas, ir daugelį kitų. Man visada prioritetiniai objektai yra išsiskiriantys savo sudėtingumu. Prie daug tokių dirbau. Bene, pats sudėtingiausias man buvo kultūros paveldo statusą turinti Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykla, už kurią ir buvau apdovanotas“, – sako jis.

Beveik visos medžiagos iš JAV

Rolandas apie Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklą ir ten atliktus darbus galėtų kalbėti valandų valandas. Pasak jo, tai vienas unikaliausių objektų Lietuvoje, kuriam visos medžiagos buvo atplukdytos iš JAV.

„Daugelis turbūt žinote, kad Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykla buvo įkurta Amerikos lietuvio Lauryno Radziukyno, kuris pats vaikystėje iš Kurnėnų 10 kilometrų pėstute per purvynus eidavo į artimiausią apylinkėje esančią Miroslavo mokyklą.

Vėliau L. Radziukynas emigravo į JAV. Prasigyvenęs nusprendė padėti žmonėms, kur pats augo, ir pastatyti pačią moderniausią mokyklą. 1936 m., būdamas Amerikoje, ją suprojektavo ir užsakė visas medžiagas bei įrangą: parketą, suolus, langus, duris, stiklus, šildymo sistemą, radiatorius, santechnikos prietaisus. Lietuviškomis medžiagomis buvo pastatyti tik pamatai, sienos ir stogas.

Visas medžiagas ir įrangą iš Čikagos išsiuntė į Niujorką, o iš ten atplukdė į Klaipėdos uostą. Iš uosto viskas traukiniu keliavo iki Alytaus. Šiame mieste buvo pasamdyti patys geriausi „šoferiai”, kurie vežimais nuvežė viską į Kurnėnus. Kalbama, kad transportuojant viską nuo Čikagos iki Kurnėnų nesudužo nei vienas stiklas“, – pasakoja R. Janulis.

Rolandas Janulis
Rolandas Janulis
© Asmeninio albumo nuotr.

Specialisto teigimu, prieš pradedant restauravimo darbus, pastatas jau turėjo nemažai probleminių vietų, tad darbai turėjo būti vykdomi greitai ir kokybiškai.

„Dėl kiauro stogo vanduo buvo pažeidęs perdangas, parketą, mokyklines lentas. Visgi, didžiausias galvos skausmas buvo ne tai. Labiausiai jaudinomės, ar pavyks viską atkurti taip, kad įrenginiai funkcionuotų. Dauguma prietaisų buvo išlikę, tad juos reikėjo restauruoti.

Pavyzdžiui, buvo visos kriauklės, vonios, čiaupai, vandens sistema, tačiau niekas neveikė. Neblogos būklės buvo balto amerikietiško ąžuolo parketas, tačiau labai didelis iššūkis laukė su langais, kurie buvo amerikietiški, labai sudėtingi.

Lietuvoje tokių langų niekas nenaudojo. Jie yra pakeliami su dviguba varčia. Viena varčia atsidarinėja į viršų ant spyruoklių ir žalvarinių tarpinių, o kaip veikia kita net neįsivaizdavome. Pradžioje galvojame, kad tai žiemą pristatomi papildomi langai. Tačiau jie buvo su tam tikromis ventiliacinėmis varčiomis, tad tikrai užtrukome, kol viską išsiaiškinome. Galiausiai mums pavyko ir labai džiaugiamės rezultatu“, –darbo aspektus pristato R. Janulis.

Didelis darbas archyvuose

Pasak paveldosaugininko, beveik viską pavyko atkurti ir išsaugoti, ir net rasti įmones, kurios gamino medžiagas ir įrangą. Tačiau tai pareikalavo ne vieno mėnesio praleisto archyvuose.

„Labai džiaugiuosi, kad daugumą daiktų mes išsaugojome – visas vidaus duris, minėtus sudėtingus langus, kriaukles, tualetus ir kt. Žinoma, tam reikėjo skirti labai daug laiko. Padėjo tai, kad buvo panaudotos pažangiausios to laikmečio medžiagos ir technologijos, todėl jos visos buvo kataloguotos, joms buvo išleisti leidiniai.

Taip pamažu ir susirinkome viską. Radome, kad tos įmonės, kurių medžiagos čia atvyko daugiau nei prieš 80 metų, vis dar veikia. Pavyzdžiui, parketo, langų, vėjo siurblio, 9 (m³) vandens talpos sava eiga užpildomos sistemos ir kt.

Restauracija
Restauracija
© Asmeninio albumo nuotr.

Su visais gamintojais susisiekėme, nors ir ne visi mums suspėjo padėti. Tam pritrūkome laiko ir lėšų. Kai kurie daiktai, kaip nulūžę durų pritraukėjai ir kojelės, vis dar laukia savo eilės, kada rasime trūkstamos informacijos detales ir galėsime užbaigti jų restauraciją.

Daug tikimės pagalbos ir iš JAV lietuvių bendruomenės, su kuria stipriname ryšius ir galbūt reikalai pajudės, praėjus viruso pandemijai“, – ateities darbais dalinasi specialistas.

R. Janulio teigimu, dar vienu iššūkiu tapo ir Lietuvoje esantis specialistų trūkumas ir nebenaudojamos technologijos.

„Mokykla tikrai buvo labai sudėtingas objektas, tad ir iššūkių daug. Norėjome viską atkurti, o ne pirkti naujus daiktus. Pavyzdžiui, turėjome neveikiančius čiaupus. Manėme, kad užteks pakeisti tarpines ir jie veiks. Tačiau išardžius paaiškėjo, kad tarpinių jie neturi, o yra užsukta virvutė.

Išsiaiškinome, kad tai yra grafitinė virtuvė. Tada ją įsigijome ir bandėme surinkti. Matome, kad leidžia, tada apsukame dar 5 kartus ir bandome vėl. Taigi, buvo labai daug paieškų.

Kitas aspektas, kad kai kur mums reikia kolegų pagalbos. Pavyzdžiui, dauguma čiaupų ir kitų detalių yra chromuotos. Tad pirmiausia reikia viską nuvalyti. Lietuvoje nebėra technologijų, kur pamerkiama detalė į vonią su specialiais tirpalais ir nuimamas chromas. Viską turėjome nuvalyti rankomis patys ir tik tada galėjome atiduoti perchromuoti“, – restauravimo subtilybes atskleidžia R. Janulis.

Poreikis didelis – tačiau ateinančios kartos nėra

Pridavus projektą, į jo atidarymo iškilmes atvyko ir LR Kultūros ministras, iš kurio netrukus Rolandas Janulis atsiėmė aukščiausią ministerijos skiriamą apdovanojimą.

„Šventinę dieną pasižiūrėti, kaip mums sekėsi, atvyko Vyriausybės atstovai, kurie klausėsi mano paskaitos ir dalyvavo ekskursijoje. Girdėjau atsiliepimų, kad jiems labai patiko.

Netrukus gavau kvietimą atsiimti padėkos. Maniau, kad tai bus padėka už darbą ir tik ją gavęs supratau, kad tai yra aukščiausias Kultūros ministerijos skiriamas apdovanojimas. Žinoma, buvo be galo malonu, kad mano darbus pamatė, įvertino ir padėkojo. Tikrai labai džiaugiausi“, – atvirauja Rolandas.

Visgi, specialistą labiausiai neramina paveldosaugos ateitis, nors dabar ir yra juntamas pakilimas.

„Jei pažvelgtume į Lietuvą, matome, kad daug investuojame į paveldosaugą. Didieji miestai tvarkosi puikiai. Puikus to pavyzdys – Kaunas. Taip pat stengiasi ir mažesnieji. Sudėtingesnė tik situacija yra kaimuose, kur nyksta dvarai, gyvenvietės apleidžiamos ir nekilnojamas turtas praranda savo vertę.

Taip pat kai kur, kaip specialistas, matau ir ne itin aukštą darbų kokybę. Tas šiek tiek neramina. Iš tolo pasižiūrėjus atrodo lyg ir viskas gerai, bet priėjus arčiau, matome, kad kokybė nėra aukščiausia, naudojamos netinkamos technologijos.

Dar vienas klausimas yra nišinių specialistų trūkumas. Šiuo metu viską tempia senoji karta. Tačiau darbų tiek daug, kad jais tikrai galime dalintis. Deja, jaunų žmonių ateina nedaug. Turime dar kalvių ir architektų, tačiau patyrusių darbų vadovų, paveldosauginių objektų konstrukcijų inžinierių ar tyrėjų, chemikų, liejikų beveik nebėra.

Taip pat nėra ir kas ruošia šiuos žmones. Aš savo kelią pradėjau Kauno technikos kolegijos Statybos inžinerijos programoje ir vėliau specializavausi. Galbūt tai galėtų būti ir kitų pasirinkimu, bet svarbiausia, kad žmonės jaustų pašaukimą ir norėtų dirbti šioje man gyvenimo aistra tapusioje nišoje“, – viltingai apie ateitį mąsto paveldosaugininkas Rolandas Janulis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
4.3846

Vardan vieno tikslo už šį metalą pirkėjai pasiryžę mokėti daugiau (18)

Aliuminio gamintojai jau seniai siūlė ekologiškesnius metodus, kaip šį metalą padaryti...

5 Janulevičiaus įžvalgos ateičiai – kaip suspėti į pokyčių traukinį (13)

Nors prieš metus visi kalbėjo apie tai, kad pandemija pakeitė pasaulį, po metų vis dar gyvename...

5 verslo sritys, kurioms siūloma eiti nauju keliu (5)

Koronaviruso pandemija sudavė skaudų smūgį viso pasaulio šalių ekonomikai. Ar aktyvėjantis...

Viršilas. Kiek įmonių socialinėje atsakomybėje yra atsakomybės? (5)

Jau metai, kaip gyvename naujos realybės – pandemijos – sąlygomis. Man, kaip ir, tikiu,...

E–prekyba Lietuvoje: kokias 3 esmines klaidas daro verslas (11)

Pandemija daugelį verslų privertė žaibiškai transformuotis ir fizinę prekybą perkelti į...

Top naujienos

Ekspertas: manau, Nausėdos komandos laukia ir daugiau pokyčių (47)

Vakar pranešta, kad iš pareigų traukiasi Prezidentūros kanclerė Algė Budrytė , taip pat...

Judėjimo ribojimai kursto aistras: gyventojų siunčiama žinutė labai aiški (840)

Trečiadienį Vyriausybei apsisprendus dėl kai kurių karantino režimo švelninimų, judėjimo tarp...

Maldeikienė kaltina Karbauskį priekabiavimu: kreipėsi į Lygių galimybių kontrolierių (246)

Europos parlamente išrinkta atstovauti Aušra Maldeikienė savo feisbuko paskyroje pasidalino, kad...

Ginčai dėl COVID kilmės tyrimo kaista: 20 mokslininkų išplatino atvirą laišką PSO tarpinės ataskaitos neskelbs (178)

Polemika, kurią sukėlė Pasaulio sveikatos organizacijos ( PSO ) ir Kinijos organizuotos pastangos...

Lietuvoje – 434 nauji koronaviruso atvejai, 5 mirtys (148)

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 434 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė...

Baltarusija reikalauja Lietuvos išduoti Cichanouskają (495)

Baltarusijos generalinė prokuratūra penktadienį pranešė, kad išsiuntė Lietuvai prašymą...

Vilnius atrinkinėja mokyklas, į kurias galėtų grįžti pradinukai (33)

Vilnius šiuo metu ieško dar trijų ar keturių mokyklų, į kurias mokytis galėtų grįžti...

Moterį nustebino sodyboje rastas roplys: štai ką svarbu žinoti jį pamačius (31)

Viena socialinio tinklo „Facebook“ vartotoja savo profilyje paskutiniąją vasario dieną...

Tiesioginė transliacija / Jūs rimtai? Liveta ir Petras Kazlauskai aptaria svarbiausias savaitės naujienas (3)

Nors šią savaitę Vyriausybė nusprendė švelninti karantiną, jau pasigirsta kalbų, kad Velykos...

Paulius Gritėnas. Ar toleranciją pavertėme banalybe? (52)

Pastarųjų metų viešuosiuose debatuose ir ginčuose vis dažniau stojame į vieną ar kitą...