Tai tik vienas iš žingsnių vykdant ES tvaraus augimo finansavimo planą. Tačiau verslas jau šiandien turi ruoštis esminiams ateities finansavimo sąlygų pokyčiams, nes puikūs finansiniai rezultatai nebūtinai reikš geriausias finansavimo sąlygas, rašoma pranešime spaudai.
Siekiant Europos žaliojo kurso įgyvendinimo, visam bankiniam sektoriui skiriamas labai didelis vaidmuo. Finansavimo sąlygos taps vienu iš variklių, skatinančių visą ekonomiką judėti link tvaraus augimo. Ir didieji bankai jau imasi veiksmų. „Swedbank investicijų valdymo“ sprendimas atsisakyti visų pensijų fonduose turimų bendrovės „Grigeo“ akcijų dėl taršos skandalo ir grėsmių reputacijai – yra vienas iš tokių veiksmų pavyzdžių.
„Investuotojai jau kurį laiką įmones vertina ne tik pagal finansinius rezultatus, bet ir pagal vadinamuosius ESG (angl. environmetal, social, governance) indikatorius, kurie parodo verslo aplinkosaugos, socialinės atsakomybės, valdymo brandą. Nauja ES klasifikavimo sistema (taksonomija), pagal kurią sudarytas aplinkosaugos požiūriu tvarių ekonominės veiklos rūšių sąrašas įsigalios 2022 m. liepą – taps vienu svarbiausių aplinkosaugos dokumentų šiam vertinimui. Jo tikslas – padėti įmonėms, investuotojams ir politikos formuotojams aiškiau apibrėžti, kuris verslas iš tiesų gali būti laikomas „žaliu“ aplinkos atžvilgiu, o kuris ne“, – apie būsimus pokyčius pasakoja Tadas Kavaliauskas, specializuoto banko licenciją turinčio „Mano banko“ tvarumo vadovas.
Įvertinti verslą ir rizikas
Pasak T. Kavaliausko, svarbiausias ES tikslas – iki 2050 m. tapti pirmąją klimatui neutralia ekonomika – skamba ne tik ambicingai, bet daug kam atrodo dar ir gana tolimas. Tačiau delsti ir laukti nereikėtų. Ypač smulkus ir vidutinis verslas, kuris kol kas vangiau imasi tvarumo pokyčių, turėtų pradėti aktyviai domėtis būsimais reikalavimai ir įvertinti, su kokiomis rizikomis dėl to gali tekti susidurti. Pavyzdžiui, jau artimiausioje ateityje, kreipiantis į finansų institucijas su prašymu finansuoti verslą ar projektą, įmonės gali sulaukti prašymo pateikti savo verslo tvarumo, socialinės atsakomybės ir valdysenos ataskaitą arba šiltnamio efektą sukeliančių dujų, energetikos efektyvumo vertinimo ataskaitas, atliekų tvarkymo planus ar veiklos poveikio aplinkai analizę. Ši informacija bus naudojama vertinant įmonės rizikas tvarumo kontekste.
„Ne visus skaičiavimus atlikti paprasta, ataskaitoms reikia ne tik laiko, bet ir specialistų pagalbos. O jei reikia daryti papildomus pokyčius, šie taip pat neįvyksta per naktį. Todėl labai rekomenduojame atkreipti dėmesį į numatomus pasikeitimus Europai pereinant prie CO2 neutralios ekonomikos, nes tai bus svarbu planuojant ateities investicijas. Gera pradžia galėtų tapti savo verslo analizė – kiek taršos veikloje sukuriama, kaip naudojamos žaliavos, kaip efektyviai ir iš kokių šaltinių naudojama elektros energija ir pan.“, – sako „Mano banko“ tvarumo vadovas.
Tvarumas lygu sėkmei
ES taksonomijos reglamente nustatyti 6 aplinkos apsaugos tikslai: klimato kaitos švelninimas; prisitaikymas prie klimato kaitos; tvarus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga; perėjimas prie žiedinės ekonomikos; taršos prevencija ir kontrolė; biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas. Pagal šiuos tikslus ir sudarytą klasifikaciją bus vertinama ne tik bankų paskolų portfelio struktūra ir jų atitikimas tvarumo reikalavimams, bet ir paskolų rizika. Įtraukti ilgalaikių ir trumpalaikių tvarumo rizikų vertinimą į bendrą rizikų vertinimo portfelį rekomenduoja ir Lietuvos bankas. „Mano bankas“ šias rizikas pradės vertinti jau nuo 2022-ųjų.
„Atliekant kredito išdavimo vertinimą, bus keliamai klausimai, ar verslas svariai prisideda prie vieno ar kelių numatytų aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo, ar nedaro reikšmingos žalos nė vienam iš aplinkosauginių tikslų, ar yra valdomas taikant bent minimalius aplinkosauginius saugiklius ir atitinka techninius reikalavimus. Tačiau bankai gali įvertinti ir kitus ateities pokyčius, pavyzdžiui, kaip kredito grąžinimo galimybes paveiks būsimi CO2 mokesčiai ar net dėl klimato šiltėjimo kylantys potvynių ar gaisrų pavojai“, – sako T. Kavaliauskas.
Pasak jo, tai nereiškia, kad mažiau aplinkai draugiškam verslui kils esminių kliūčių gauti finansavimą, bet didelė tikimybė, kad tvariai veikiantis verslas turės daugiau kreditavimo galimybių ir gerokai geresnes sąlygas.
Siekia aiškumo
Pirmasis specializuotas bankas Lietuvoje „Mano bankas“ šiemet ir pats tapo sertifikuota klimatui neutralia organizacija, kurios veikloje išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra sumažintas bei kompensuotas prisidedant prie tarptautinių CO2 mažinimo projektų. Rudenį bankas tapo ir Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) nariu.
„Jau esame sukaupę daug patirties ir aktyviai dirbame, kad klientams, ypač smulkiam ir viduriniam verslui, kuo aiškiau pateiktume naujienas apie būsimus pokyčius ir naujas tvarkas. Vis dar yra daug nežinomųjų, tikslūs kriterijai dar ruošiami, turėsime praeiti tą kelią kartu su verslu, kad permainos netaptų galvos skausmu ar biurokratine našta. Tačiau pats kelias link tvarumo nėra mada, kuri praeis. Laukimas – prasta strategija, tad pirmus žingsnius verslui tikrai reikia pradėti jau dabar“, – pataria T. Kavaliauskas.
