Kalifornijoje įsikūrusio grožio prekių ženklo „True + Luscious“ įkūrėja bei vadovė Mehir Sethi teigė, kad daugelį metų pasitikėjo krovinių gabenimu jūra. Šis gabenimo metodas jai visuomet atrodė patikimas.
Tačiau šį kartą tam, kad jos klientai laiku gautų 15 tūkst. lūpų dažų, jai liko vienintelė išeitis – sumokėti už jų gabenimą oru, rašo bbc.com.
„Su didžiuliu skausmu turėjome taip pasielgti su dviem siuntomis, kurias spaudė laikas. Tai buvo prekės, kurios jau buvo pažadėtos mažmenininkams“, – sakė ji.
Lūpų dažai buvo atskraidinti į JAV ir įmonei atnešė šiek tiek nuostolių, tačiau ji sako, kad buvo verta išlaikyti klientus.
Pastaraisiais mėnesiais įmonės priėmė tūkstančius panašių sprendimų. Ir nėra jokių ženklų, kad tai liautųsi.
„Intensyviai naudojamės oro transportu ir tai mūsų nedžiugina, bet esame priversti taip elgtis dėl iššūkių, kurie kyla mums visiems“, – lapkričio mėnesį per nuotolinį susitikimą finansiniams rezultatams apžvelgti aiškino sportinių drabužių prekės ženklo „Under Armour“ vyriausiasis finansininkas Davidas Bergmanas.
Krovininiu oro transportu naudojasi ir „Eastman Chemical Company“, gabendama specializuotą plastiką.
JAV surašymo biuro tarnyba „USA Trade Online“, sekanti krovinių srautus į šalį ir iš jos, nurodo, kad per pirmuosius dešimt 2021 metų mėnesių oro transportu iš Azijos į JAV buvo išsiųsta 78,9 mln. kg automobilių dalių – tai stulbinantis šuolis aukštyn nuo 3 mln. kg, kurie buvo atgabenti per tą patį laikotarpį 2020 metais.
Gabenti krovinius oru visuomet buvo brangu. Tačiau dabar kainos yra išaugusios kaip niekada.
Krovinių gabenimo oru iš Azijos į Šiaurės Ameriką kaštai „pasiekė tokį lygį, kokio dar nesu matęs – 15 JAV dolerių už kilogramą, o tai yra beprotiškai daug“, – sakė „IHS Markit“ leidinio „Journal of Commerce“ vyresnysis redaktorius Europoje Gregas Knowleris.
Iš dalies dėl to yra kalti krovinių plukdymo jūra vėlavimai, bet įtakos turėjo ir nuo pandemijos pradžios smarkiai smukę keleivinių skrydžių srautai.
Daugiau nei pusė visų pasaulio krovinių, gabenamų oru, paprastai keliauja keleivinių lėktuvų „pilvuose“. Tačiau pritrūkusios vietos, oro linijų bendrovės keleivinius orlaivius skuba paversti krovininiais ir net stengiasi eksploatacijai prikelti senesnius lėktuvų modelius.
Rusijos oro linijų bendrovės „Volga-Dnepr“ padalinys „AirBridgeCargo Airlines“ savo orlaivių parką praplėtė papildomais šešiais lėktuvais, kai įmonė, komercijos direktorius Aleksejus Zotovo žodžiais tariant, susidūrė su „piko sezonu, kokio anksčiau neturėjo“.
Savo eilės laukiančių krovinių apimtys oro uostuose „nuo ankstyvo rudens didėjo tarsi riedanti sniego gniūžtė“, – pridūrė jis.
Kai kurie vežėjai, pavyzdžiui, „Air Canada“, krovininius orlaivius taip pat pradėjo eksploatuoti anksčiau nei planavo – kai kuriais atvejais net nespėjus jų perdažyti.
Orlaivių gamintojai, įskaitant „Airbus“, buvo užversti prašymais buvusius keleivinius lėktuvus perdaryti taip, kad jie galėtų gabenti daugiau krovinių. Tai reiškia, kad iš lėktuvų reikia pašalinti keleivių sėdynes ir praplatinti duris.
„Pastebime, kad daug žmonių perka tokias konversijas. Jos yra išparduotos dviem ar trims metams į priekį“, – sakė „Airbus“ krovininių orlaivių rinkodaros vadovas Crawfordas Hamiltonas: „Prieš dvejus metus mes šito nebūtume pasakę“.
Nors krovinių gabenimas oru pagal apimtis sudaro tik maždaug 1 proc. visos pervežimų rinkos, jam tenka maždaug 35 proc. visos pervežimų vertės. Oru dažnai gabenami tokie brangūs produktai kaip elektroniniai prietaisai, taip pat tokie trumpai rinkoje gyvuojantys dalykai kaip mados prekės. Be to, pandemijos metu lėktuvai gabeno didžiulius kiekius vakcinų ir asmeninių apsaugos priemonių.
„Airbus“ taip pat ėmėsi naujos transportavimo oru paslaugos, kuriai pasitelkė savo penkis krovininius orlaivius „BelugaST“, kurie dėl milžiniško fiuzeliažo dar vadinami skraidančiais banginiais.
Kyla klausimas, ar pandemijai atslūgus, gabenimo oru paklausa ir toliau išliks tokia stipri. Kadangi daug orlaivių visam laikui buvo paversti krovininiais, o krovinių gabenimo lėktuvų pilvuose apimtys vėl auga, Robertas Mayeris iš Cranfieldo universiteto abejoja, ar po pusės dešimtmečio šioje rinkoje dar liks užtektinai pajėgumų.
Tačiau lėktuvų gamintojai, regis, tuo yra tikri. „Airbus“ tikisi, kad ateinančiais metais specialaus krovininio oro transporto paklausa augs, ir šito laukdama, ką tik pristatė savo orlaivį A350F.
Pagal apimtis jis gali gabenti tiek pat krovinių, kiek ir „Boeing 747“, bet sunaudoja 40 proc. mažiau kuro. Tai iš dalies buvo pasiekta orlaivio korpusui naudojant lengvesnes medžiagas – kompozitus ir titaną.
„Boeing“ taip pat yra nusiteikę optimistiškai. Gamintoja prognozuoja, kad nuo dabar iki 2039 metų krovinių gabenimo oru apimtys visame pasaulyje išaugs 60 proc. Jei tokios prognozės yra teisingos, tai reiškia, kad iki to laiko reikės pagaminti 2 400 naujų krovininių orlaivių.
„Boeing“ produktų rinkodaros direktorius Tomas Sandersonas sako, kad jie gali pristatyti savo naujausio plataus korpuso keleivinio lėktuvo 777X krovininį variantą, tačiau prireiks „kelerių metų“, kol jis bus pradėtas eksploatuoti.
Ateinančiais metais oru gali keliauti dar daugiau krovinių, tačiau tai gali padidinti išmetamų teršalų kiekį – nebent aviacija taptų ekologiškesnė.
Tiek „Boeing“, tiek „Airbus“ šiuo metu išbando „tvarų aviacinį kurą“, įskaitant biokurą, gaunamą iš atsinaujinančių šaltinių. Jis gali būti naudojamas jau esamuose orlaiviuose vietoje iškastinio kuro pagrindu gaminamų degalų.
Kur kas dažniau danguje turėtų šmėžuoti ir maži elektriniai lėktuvai. „DHL Express“, pavyzdžiui, iš „Eviation“ jau užsisakė 12 visiškai elektrinių orlaivių.
Be pernelyg didelių kaštų, vienas dalykas, dėl kurio M. Sethi vengia dažniau naudotis krovininiu oro transportu savo grožio produktams gabenti, yra poveikis aplinkai.
„Man tai tikrai keltų rūpestį, nes gabendami krovinius oru, mes, kaip įmonė, padidintume savo anglies pėdsaką“, – teigė ji.
Kaip ir daugelis kitų verslininkų, ji persvarsto savo priklausomybę nuo pasaulinių tiekimo grandinių. Kad ateityje išvengtų pristatymo problemų, ji nusprendė kai kuriuos savo produktus siųstis iš tiekėjų, dirbančių arčiau namų.
„Kai kurie užsakymai, kuriuos pateikdavome savo gamintojams Italijoje, dabar atiteks mūsų gamintojui Naujajame Džersyje“, – sakė ji.
„Aš tiesiog nebegaliu daugiau rizikuoti“.
