Praėjusių metų pabaigoje paskelbta SEB banko didelių įmonių finansų vadovų apklausa parodė, kad daugiau nei pusė (54 proc.) didelių įmonių Lietuvoje neturi planų, kaip mažinti savo veiklos įtaką klimato kaitai. Tiesa, 36 proc. įmonių atstovų teigė, kad tokią strategiją žada jau turėti per ateinančius metus. Strategijas turi ir įgyvendina 38 proc. Lietuvos didžiųjų įmonių.
Pasiteiravus, ar didelės įmonės vertina, skaičiuoja savo veiklos ir produktų įtaką aplinkai, 60 proc. bendrovių finansų atstovų atsakė, kad tai daro. 31 proc. teigė, kad ne, o 9 proc. teigė to dar nedarančios, bet pradėsiančios per ateinančius metus.
Apklausos metu Baltijos šalių didžiųjų įmonių finansų vadovų buvo klausiama ir kokie didžiausi iššūkiai laukia per artimiausius metus, norint įgyvendinti įtakos klimato kaitai mažinimo strategijas. Dažniausiai pagrindiniu iššūkiu buvo įvardyta aiškios vizijos ir strategijos nusimatymas (31 proc.). Dar 21 proc. respondentų iššūkiu mato organizacinės struktūros vystymą klimato kaitos tikslams pasiekti. Po 14 proc. respondentų kaip pagrindinį iššūkį įvardijo kompetencijų trūkumą organizacijoje ir nepakankamą teisinių ir atitikties reikalavimų žinojimą.
Estai vėl išsiskiria
Tyrimo metu buvo apklausiami ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos didelių įmonių finansų direktoriai. Kaip pastebi SEB banko valdybos narys, verslo bankininkystės tarnybos vadovas Vilius Juzikis, Estijos įmonės išsiskyrė tuo, kad įžvelgia finansinę naudą investuojant į organizacijos poveikio aplinkai mažinimą. Joms taip pat svarbiausia paskata tokiems veiksmams – besikeičiantys vartotojų poreikiai. Tuo metu Latvijoje ir Lietuvoje yra didžiausia įmonių atstovų dalis, teigiančių, kad aplinkos puoselėjimas atveria ir naujų verslo galimybių.
„Tai galima paaiškinti tuo, kad Estijos ekonomika nuo pat šalies nepriklausomybės atkūrimo buvo labiau susijusi su Skandinavijos šalimis. Šiose rinkose klientai labiau domisi ir žino apie tvarumą, taip pat tikisi iš tiekėjų, kad jie rūpinsis tvariomis tiekimo grandinėmis. Atsižvelgiant į tai, Estijos vartotojų poreikiai ir lūkesčiai tvarumo atžvilgiu yra aiškesni, kas greičiausiai ir skatina Estijos įmones skirti didesnį dėmesį būtent šių lūkesčių patenkinimui“, – svarstė jis.
Pasiteiravus, kodėl, V. Juzikio nuomone, Lietuvoje dar pakankamai didelė dalis didelių įmonių neskaičiuoja savo poveikio gamtai, banko atstovas atsakė, kad tai, matyt, susiję su žinių ir įgūdžių trūkumu, nes įmonės tiesiog dar tiksliai nežino, nuo ko ir kaip pradėti.
„Antra, įmonės dar nespėjo prisitaikyti prie naujų pokyčių. Prieš penkerius metus ar mažiau kai kuriuose verslo sektoriuose tvarumas nebuvo itin svarbus klientams, todėl įmonės nekreipė tiek daug dėmesio, kiek derėtų“, – tęsė pašnekovas.
Visgi, banko atstovas pasidžiaugė, kad situacija keičiasi – daugiau nei trečdalis (38 proc.) didelių Lietuvos įmonių turi ir įgyvendina tvarumo strategiją, skirtą kovai su klimato kaita: „Šiuo požiūriu Lietuvos verslas kiek atsilieka nuo Estijos ir Latvijos bendrovių, tačiau pastebime, kad vis daugiau šalies įmonių supranta tvarumo versle svarbą ir dėl rizikos valdymo, ir dėl augimo perspektyvų“.
Tai nėra mada
V. Juzikis taip pat nesutinka su kalbomis, kad tvarumas tėra mada ar tendencija, ir net ne nuolat augančios vartotojų dalies poreikis.
„Tai, visų pirma, – veiklos rizika, kurią būtina aktyviai valdyti. Taip šalies įmonėms ir verslininkams reikėtų vertinti tvarumą ir jo reikšmę ilgalaikėje verslo strategijoje, – kalbėjo pašnekovas. – Mąstyti čia derėtų paprastai. Įsivaizduokime įmonę, kuri, gamindama savo produkciją, į atmosferą išmeta daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Dėl griežtėjančių reikalavimų ir Europos siekio iki šio amžiaus vidurio tapti klimatui neutraliu žemynu tokia bendrovė privalės investuoti į savo veiklos pertvarkymą, t. y. priimti aplinką tausojančius sprendimus ir mažinti CO2 pėdsaką. Kitaip gresia ne tik su aplinkosauga susijusios išlaidos ar galimi veiklos ribojimai, bet ir gaminių paklausos kritimas dėl visuomenės nuostatų, augančio spaudimo įmonės verslo partneriams mažinti taršą visose tiekimo grandyse“.
Stabdo ne tik žinių trūkumas
Tvarumo konsultacijas verslui teikiančios įmonės „Sustain Advisory“ partnerė ir tvarumo akademijos „Sustain Academy“ bendraįkūrėja Austė Valikonytė teigė, kad Lietuvoje tvarumo banga, kaip ir pasaulyje, yra dar pačioje virsmo pradžioje, tad natūralu, kad kai kurios įmonės tik dabar suskumba galvoti apie savo tvarumo strategijas.
„Dažnai verslo investicijas į tvarumą stabdo ne tik žinių trūkumas, bet ir neapibrėžtumas bei sunkumai vertinant tiesioginę naudą. Skirtingai nei pajamų ir pelno grafikuose, šioje srityje ties tam tikrais aspektais kartais gali būti sudėtingiau išvesti priklausomybę tarp investuotų lėšų ir grąžos“, – komentavo ji.
Pasak pašnekovės, daugelis įmonių taip pat laukia, kol tvarumo atskaitomybė taps privaloma: „Tai bus savotiškas spyris peržiūrėti savo strategiją, integruoti tvarumo principus ir su tuo susijusią informaciją“.
SEB banko atliktos apklausos metu buvo kartu klausta, kas įmonėse atsakingas už tvarumo klausimus. Tik kas penkta didelė įmonė (20 proc.) teigė turinčios tvarumo specialistą. 6 proc. įmonėse šios pareigos pavestos teisininkams, 7 proc. – viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistams, o 46 proc. – kitiems įmonės darbuotojams.
A. Valikonytė pastebi, kad darbo pasiūlymų, susijusių su tvarumo vaidmeniu organizacijoje daugėja. Vienos įmonės to ieško dėl reguliacinių iššūkių, kitos supranta, kad reikia judėti į priekį. Vis dėlto specialistų, išmanančių tvarumo temą, šiandien dar tikrai Lietuvoje trūksta.
„Šiandien tvarumo vadovo vaidmuo dažnai atsiduria šalia tokių sričių kaip rinkodara ir komunikacija. Į mūsų akademiją nemažai žmonių ateina iš šių sričių, nes apie tvarumą reikia aiškiai ir teisingai komunikuoti, kad nebūtų vadinamojo žaliojo smegenų plovimo. O tam reikalingas platesnis, holistinis supratimas darnaus vystymosi lauke. Žinoma, kartais nutinka ir taip, kad tvarumo klausimai nugula ir teisės ar finansų departamentui arba žmogiškųjų išteklių vadovui“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak jos, idealiu atveju rimtai apie tvarumą galvojanti įmonė turėtų turėti savo tvarumo vadovą: „Tik svarbu pabrėžti, kad tvarumo vadovas pats vienas negali apimti visų iniciatyvų. Jis kartu su tvarumo komanda ir aukščiausio lygio vadovais formuoja tvarumo strategiją, integruoja darnumo principus į bendrą organizacijos viziją ir yra pagrindinis kontaktinis asmuo, turintis patariamąjį balsą daugelyje strateginių sprendimų, tačiau tvarumo principų įgyvendinimas yra kompleksinis procesas ir apima visus organizacijos darbuotojus bei procesus. Todėl kiekvienas departamentas turi prisiimti atsakomybė už tam tikrus rodiklius bei iniciatyvas“.
Nuo ataskaitų nebeišsisuks
Kalbant apie dideles įmones, jos nuo šių metų jau negalės išsisukti nuo tvarumo klausimų, nes Europos Sąjungoje kaip tik nuo šiemet įsigalioja atnaujinta direktyva, pagal kurią visos didelės Europoje veikiančios įmonės pagal Europos standartus turės informuoti apie tvarumo veiklą.
„Kai kurie Lietuvos verslai, žinantys apie numatomus pokyčius, jau dabar galvoja apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitą, tvarumo strategijas ar ataskaitas. Visgi, daugelio įmonių informacija apie reguliavimą, ateinančius reikalavimus tiesios nepasiekia arba pasiekia per vėlai“, – pastebėjo A. Valikonytė.
Nereikėtų pamiršti, pašnekovės teigimu, kad Europos Sąjungos politika ir Žaliasis kursas ves prie to, kad visos įmonės bus įpareigotos imtis tam tikrų tvarumo veiksmų: to nedarant bus taikomos sankcijos.
„Pranešti apie savo tiekimo grandinės taršos lygį netrukus privalės kiekviena įmonė. Pasikeitus ES taisyklėms ir priėmus vadinamąją korporatyvinės tvarumo atskaitomybės direktyvą, kompanijų, privalančių pateikti tvarumo ataskaitas skaičius patrigubės, apimant ir privatų verslą“, – skaičiuoja tvarumo ekspertė.
Pasiteiravus, kiek įmonei gali kainuoti tvarumo strategijos parengimas, jei dėl jo kreipiamasi į išorės ekspertus, A. Valikonytė skaičiaus atskleisti nenorėjo: „Kaip ir daugelis kitų projektų, strategijos investicijos dydis labai priklauso nuo įmonės dydžio ir jos veiklos kompleksiškumo, tad dažniausiai kaina yra nustatoma atlikus pirminį esamos situacijos vertinimą“.
Kitas mąstymo lygis
Socialinės atsakomybės ir tvarios veiklos bei komunikacijos ekspertas, „Kuras ir partneriai“ vadovas Donatas Kuras pastebi, kad minėta banko apklausa nėra vien apie tvarumo strategijas, bet ir apie prisitaikymą prie klimato kaitos veiksmus.
„Tai yra kitas lygis. Dalis įmonių, kurios turi tvarumo strategijas, apie prisitaikymą prie klimato kaitos dar nebūtinai svarsto. Be to, kai kurių bendrovių atveju tai reikštų veiklos pasikeitimą“, – kalbėjo jis.
Komentuodamas, kad įmonėje turėtų rūpintis prisitaikymo klimato kaitai ir tvarumo klausimais, D. Kuras pabrėžė, kad tai turi būti vadovų ir valdybų darbotvarkių klausimai.
„Impulsas gali ateiti iš komunikacijos, rinkodaros, finansų ar kitų specialistų, tačiau siekiant, kad tvarumas būtų ne tik žodžiai ir deklaracijos, bet ir veiksmai – bus reikalingi tam tikri pokyčiai, kuriems būtinas įvairių padalinių bendradarbiavimas. To pasiekti be vadovybės palaikymo ir supratimo – sunku“, – įspėja pašnekovas.
D. Kuras įmonėms patarė nepamiršti ir to, kad įvairių tyrimų duomenimis spaudimas dėl tvarumo auga ne tik iš vartotojų, bet ir pačių darbuotojų.
„Socialiniai tinklai suteikia daugiau galimybių neigiamos informacijos sklaidai, be to, turime vis daugiau galimybių rinktis – tvarumas tampa vienu iš kriterijų ir ateityje jo svarba tik augs. Investuotojai taip pat nori rinktis tvaresnes įmones – tai susiję su mažesne finansine rizika ir didesne ilgalaike grąža“, – tęsė jis.
Be to, ekspertas pridėjo, kad jei reikalavimai tik griežtės, jų nesilaikymas gali lemti ir papildomas sąnaudas dėl sankcijų. O galiausiai paskutinių metų praktika, pasak pašnekovo, parodė ilgų tiekimo grandinių riziką, energijos kainų augimo tendenciją, todėl tvarumo sprendimai gali padėti mažinti su tuo susijusias išlaidas ir rizikas, gali padėti rasti naujų veiklos galimybių – produktų, paslaugų, klientų, rinkų.
