COVID-19 pandemija paskatino viso pasaulio įmones sparčiai permąstyti savo veiklų pobūdį. Dėl pandemijos teko uždaryti biurus, o milijonams darbuotojų kasdienę kelionę į darbą ir atgal pakeitė bandymai namuose įsirengti laikiną darbo vietą. Visi, kurių veikla leido dirbti iš namų, nedelsdami ėmė tą ir daryti. Kompanijoms teko greitai mokytis bendrauti, bendradarbiauti, dalintis dokumentais ir vadovauti darbuotojų komandoms nebe kontaktiniu, o nuotoliniu būdu, pastebi entrepreneur.com.
Prabėgus vos keliems mėnesiams daugelis verslo lyderių ėmė suprasti, kad darbas vien tik iš namų pasižymi tam tikrais akivaizdžiais privalumais. Daugybė tokių sėkmės atvejų paskatino ne vienos kompanijos pareiškimą, jog šios yra pasirengusios pereiti prie nuolatinio darbo iš namų.
Dabar, po visuotinių ribojimų ir atstumo laikymosi priemonių įvedimo pradžios praėjus daugiau nei vieneriems metams, darbovietėse vyksta reikšmingi pokyčiai. „Global Workplace Analytics“ duomenimis, 2018 m. tik 3,6 proc. Jungtinių Valstijų darbuotojų dirbo iš namų. Tačiau šiandien „visi skaičiavimai rodo, kad 2021 m. pabaigoje keletą dienų per savaitę iš namų dirbs nuo 25 iki 30 proc. darbuotojų“.
Toks spartus palankumo nuotoliniam darbui išaugimas yra nulemtas privalumų, kuriuos šis darbo pobūdis teikia tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Darbuotojai iš esmės džiaugiasi galėdami dirbti iš namų. Pačioje pandemijos įsisiautėjimo pradžioje „Gallup“ atlikta apklausa parodė, kad „trys iš penkių darbuotojų Jungtinėse Valstijose, koronaviruso pandemijos metu dirbančių iš namų, atšaukus dėl pandemijos įvestus apribojimus norėtų ir toliau kaip įmanoma daugiau dirbti nuotoliniu būdu“.
Nors darbo iš namų patrauklumas darbuotojams iš esmės gali būti nesunkiai suprantamas, visgi verta pažymėti, kad tokio darbo pobūdžio privalumus pajuto ir darbdaviai. Darbdaviai patiria naują pozityvaus spaudimo, susijusio su leidimu darbuotojams dirbti iš namų, bangą. Iki COVID-19 pandemijos pagrindiniai šiuolaikiško biuro atributai buvo tokios darbuotojų skatinimo priemonės kaip stalo futbolo stalai, poilsio erdvės ar alus madingame bare penktadieniais. Šiandien tendencijos pakito – išryškėja nuotolinio darbo sąlygų svarba.
Nuotolinis darbas vilioja lankstumu
Nors daugelis technologijų gigančių pandemijos metu darbuotojams siūlo didesnį lankstumą, „Google“ visgi neseniai pranešė planuojanti per 2021 m. balandį pradėti atidarinėti biurus. Darbas iš biuro turėtų būti savanoriškas pasirinkimas.
„Sąlygos smarkiai skiriasi priklausomai nuo vietos, tad darbuotojai iš tiesioginių vadovų sužinos, kada jų biuras galės atsidaryti“, – aiškina „Google“ žmogiškųjų išteklių vykdomoji viceprezidentė Fionna Cicconi.
„Google“ planai žymi lemiamą plačiai išplitusio nuotolinio darbo tolesnės raidos laikotarpį. Daliai kompanijų besirengiant vienokiomis ar kitokiomis sąlygomis sugrįžti į biuro aplinką, ateina metas apsvarstyti, kaip, pasauliui vaduojantis iš pandemijos gniaužtų, toliau vystyti organizacijos veiklą.
Pastarieji metai darbuotojams leido patirti, kaip atrodo tikras lankstumas. Jungtinėse Valstijose kai kurie darbuotojai nusprendė persikelti gyventi arčiau draugų ir artimųjų, užuot likę miestuose, kuriuose įsikūrę jų kompanijų biurai.
„Google“ siekia skatinti visuotinį sugrįžimą į biurus, tačiau kitos technologijų gigantės – „Microsoft“, „Twitter“, „Square“, „Spotify“, „Shopify“ ir „Amazon“ – savo darbuotojams planuoja vis intensyviau taikyti platesnę darbo iš namų politiką.
„Microsoft“ neseniai paskelbė naujas gaires, leidžiančias darbuotojams, gavus pritarimą, visą laiką dirbti iš namų arba persikelti į kitą vietą ir dirbti nuotoliniu būdu, pagal darbuotojo vietą koreguojant jo atlyginimą. Tai atveria duris naujam galimo darbo lankstumo, kuriuo galės mėgautis darbuotojai, laikmečiui.
O štai „Spotify“ darbuotojams suteikė galimybę nurodyti, ar jie mieliau visą laiką dirbtų iš namų, ar iš biuro, ar derintų šiuos du darbo būdus. „Facebook“ taip pat kai kuriems darbuotojams leidžia visą laiką dirbti nuotoliniu būdu – tai naujos įmonės politikos dalis. „Twitter“ darbuotojus informavo, kad šie gali dirbti iš namų „amžinai“, jeigu tik to nori.
Darbuotojai iš esmės pritaria tokiam lanksčiam požiūriui. Nepriklausomai nuo to, ar yra paskiepyti, ar ne, daugiau nei pusė darbuotojų nurodo, kad, turėdami galimybę, netgi ir COVID-19 pandemijai nuslūgus, jie mieliau ir toliau darbuotųsi iš namų, rodo „Pew Research Center“ duomenys.
Visgi nuotolinių biurų privalumais motyvuoti ketinančios kompanijos turėtų atsižvelgti ir į kitus „Pew Research Center“ duomenis, rodančius, kad tarp darbuotojų egzistuoja takoskyra. Dalis darbuotojų dėl sudėtingų gyvenimo sąlygų ar aplinkybių neturi galimybės savo užduočių atlikti iš namų.
Tiems, kurie visgi turi galimybę darbuotis iš namų, naujoji technologijų kompanijų politika suteikia galimybę užmiršti ilgas keliones į darbą ir iš jo ir su artimaisiais praleidžiamo laiko stoką. Šios kompanijos taip pat gali suteikti darbuotojams galimybę persikelti į kitą, galbūt patrauklesnę ar pigesniu pragyvenimu pasižyminčią vietą, esančią atokiau nuo miesto.
Tačiau, siekiant sukurti darbuotojams palankią nuotolinio darbo aplinką, darbdaviams vis dar tenka įveikti daugybę iššūkių. Nuotolinis darbas gali reikšti izoliaciją ir kelti stresą, ypač mažus vaikus auginantiems tėvams arba tiems, kurie gyvena vieni. Todėl darbuotojams labai svarbu savo politiką ir požiūrį nukreipti į bendradarbiavimą siekiant užtikrinti, kad darbuotojai išliks patenkinti ir aktyviai įsitraukę į kompanijos veiklą.
Nuotolinės darbuotojų gerovės užtikrinimas
Darbuotojams gali kilti keblumų prisitaikant prie naujojo darbo stiliaus, jeigu jie įpratę prie intensyvaus kasdienio bendravimo su kolegomis. Jei įprasta darbo diena neapsieina be šurmuliuojančios biuro aplinkos, skambučių klientams ir dalyvavimo susitikimuose, naujoji nuotolinio darbo politika gali pakenkti darbuotojo psichikos sveikatai ir savijautai – tokie kardinalūs pokyčiai gali paskatinti izoliacijos jausmą.
Svarbu pažymėti, kad 2019 m.kompanijos „Buffer“ pateiktoje nuotolinio darbo situacijos ataskaitoje nurodoma, jog 49 proc. nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų pabrėžia, kad didžiausios jų problemos susijusios su sveikata ir savijauta. Kalbant konkrečiai, 22 proc. šių žmonių po darbo dienos negali „atsijungti“, 19 proc. jaučiasi vieniši, o 8 proc. stinga motyvacijos. Pandemijos metu šie skaičiai išaugo, todėl darbdaviai susiduria su būtinybe taikyti priemones, galinčias pagerinti dirbančiųjų savijautą.
Atsižvelgiant į tai, nepaprastai svarbu, kad kompanijos nuolatos palaikytų ryšį su darbuotojais ir pastoviai rengtų iš anksto suplanuotus komandos susitikimus. Tokios pastangos turi dvigubą poveikį. Pirma, tai išlaiko įprastos darbo savaitės nuoseklumą ir vientisumą. Antra, tai gali padėti atkartoti įprastinės darbo aplinkos šurmulį – padėti žmonėms bent kažkiek palaikyti ryšį ir bendrauti.
Taip pat labai svarbu, kad darbuotojai žinotų, jog įmonė juos palaiko. To pabrėžimas ir komunikavimas darbuotojams gali smarkiai pataisyti jų savijautą. Atsižvelgdama į tai, bendrovė „Citation“ ėmė bendradarbiauti su draudimo kompanija BUPA, kad sukurtų pagalbos darbuotojams programą, kurią galima įpinti į kompanijos politiką darbuotojų sveikatos klausimu. Ši programa darbuotojams suteikia galimybę neribotai naudotis kvalifikuotų specialistų telefonu teikiama pagalba – su jais galima aptarti nerimą keliančius klausimus.
Kompanijos politika nuotolinio darbo atžvilgiu taip pat turi atsižvelgti į laikinoje namų aplinkoje dirbančių žmonių fizinius skausmus. Praėjusių metų viduryje „Personnel Today“ pranešė, kad netgi keturi iš penkių nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų, tokiu būdu dirbti pradėjusių atėjus pandemijai, galiausiai ėmė jausti kaulų ir raumenų skausmus.
Jau dabar 75 proc. suaugusiųjų skundžiasi regėjimo sutrikimais, be to, yra informacijos, kad pandemija turi milžinišką poveikį mūsų regėjimui. Smarkiai išaugus prie ekranų praleidžiamam laikui ir patiriant vis intensyvesnį ekranų skleidžiamos mėlynosios šviesos poveikį – o su tuo nuotoliniu būdu dirbantys žmonės susiduria nuolat – ir mažiau sąveikaujant su aplinkiniu pasauliu, kyla pavojus, kad darbuotojų rega patirs neigiamą poveikį, jeigu kompanijos nesiims veiksmų užtikrindamos nuotolinio darbo saugumą.
Siūlydamos darbuotojams galimybę ir toliau dirbti nuotoliniu būdu, kompanijos privalo peržiūrėti savo politiką ir užtikrinti, kad darbuotojai pakankamai dažnai daro pertraukas ir jiems prieinama įranga, leidžianti patogiai dirbti.
Prisitaikymas prie produktyvios nuotolinės ateities
Pagrindinis klausimas, kankinantis darbdavius sprendžiant, pratęsti darbą nuotoliniu būdu ar ne, susijęs su tuo, ar toks darbo būdas išties palankus produktyvumui. Iš esmės atsakymas į šį klausimą galėtų nulemti nuotolinio darbo populiarumą ateityje, ypač turint omenyje ilgą silpstančio darbo produktyvumo laikotarpį iki pandemijos. Nepaisant plataus nuotolinio darbo taikymo per pastaruosius metus, dėl jo produktyvumo aiškumo vis dar maža. 2020 m. gegužę „McKinsey“ atlikta apklausa parodė, kad 41 proc. darbuotojų teigia nuotoliniu būdu dirbantys produktyviau. Darbuotojams įgyjant daugiau nuotolinio darbo patirties, jų pasitikėjimas, panašu, auga. Nuo 2020 m. balandžio iki gegužės žmonių, tvirtinančių, kad dirba produktyviau, skaičius išaugo 45 proc.
Sukaupę metus patirties, vis daugiau darbdavių pastebi didesnį nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų produktyvumo lygį. Interviu su aukščiausio lygmens vadovais apie nuotolinį darbą kelia įvairiausių minčių. Nors dalis jų tvirtai pabrėžė, kad galima ir toliau dirbti nuotoliniu būdu, kiti nė kiek neabejoja, jog nuotolinio darbo privalumų yra per mažai.
Viena didžiausių kliūčių, kurią gali tekti įveikti kompanijoms, kyla iš techninių problemų. Kaip parodė Stanfordo universiteto tyrimas, tik 65 proc. apklaustų amerikiečių nurodė turintys pakankamai greitą interneto prieigą, tinkamą vaizdo skambučiams, o daugelyje besivystančio pasaulio dalių ryšių infrastruktūra yra menkai išvystyta arba apskritai neegzistuojanti. Siekiant sukurti skaitmeninę infrastruktūrą, kuria remsis nuotolinis darbas, prireiks didelių viešojo ir privataus sektoriaus investicijų – tik tokiu būdu pavyks užtikrinti nuotolinio darbo ateitį.
Pandemija mums suteikė didžiausią bandomąjį nuotolinio darbo laikotarpį. Vienos kompanijos aktyviai rengiasi sugrįžti į biuro aplinką, tačiau daugelis organizacijų renkasi ieškoti būdų, kaip nuotolinis darbas galėtų nutiesti kelią sėkmingai ateičiai. Neabejotinai pasitaikys kliūčių, susijusių su kompanijų pagalba gerinant darbuotojų savijautą ir darbo sąlygas apribotoje infrastruktūroje, tačiau ankstyvieji ženklai rodo, kad naujoji nuotolinio darbo realybė gali būti naudinga tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.
