Paskolų palyginimo platformos „Altero“ įkūrėjas ir vadovas Artūras Kostinas interviu pasakoja, apie pasikeitusią paskolų rinkos situaciją ir į ką turėtų atkreipti dėmesį būsto paskolas jau turintys ir dar tik planuojantys jas imti gyventojai.
– Kas nutiko, kad žmonės įprato prie nulinių ir neigiamų palūkanų normų?
– Prie nulinių ir neigiamų Euribor palūkanų gyventojai pradėjo įprasti nuo 2016 m. vasario, kai 6 ir 12 mėnesių Euribor krito žemiau 0 ribos. Iš tiesų abiejų laikotarpių Euriboras siekė 0,5–1 proc. jau nuo 2012 m. rugpjūčio iki 2014 m. birželio. Po to jie krito žemiau 0,5 proc.
Tai reiškia, kad daugiau nei dešimt metų Euriboras nebuvo ženklus rodiklis, į kurį žmonės atkreiptų dėmesį priimti sprendimą skolintis. Didelė dalis jaunimo (20–30 metų amžiaus) nėra nieko girdėję apie Euribor palūkanas arba jiems net nereikėjo aiškintis, kas jos tokios yra ar kaip jos veikia turimas būsto paskolos įmokas bankams.
– Skamba tikrai neįprastai. Ar tai jau yra nutikę praeityje?
– Paskutinį kartą aukštas Euribor palūkanų normas turėjome prieš praėjusią krizę – 2008 m. spalį. Tuo metu 12 mėnesių Euribor siekė 5,5 proc., o šešių mėnesių – 5,4 proc. Po to per kelis mėnesius Euribor palūkanos staigiai krito iki 1 proc.
– Kokią įtaką Euribor palūkanų kilimas nuo 0 iki 1 proc. turi būsto paskolos įmokai, pavyzdžiui, jei 100 tūkst. eurų paskola paimta 30–čiai metų (sakykime, kad ji pririšta prie 12 mėnesių Euribor)?
– Jei turite paėmę 100 tūkst. eurų paskolą 30 metų iš banko, o palūkanos siekia 2 proc., vidutiniškai jūsų banko įmoka prie nulinio Euribor siekia 370 eurų per mėnesį. Taip per ateinančius 360 mėnesių (30 metų) bankui sumokėtumėte apie 30 tūkst. eurų palūkanų.
Jei, pavyzdžiui, pridėtume, kad Euribor siekia 3,5 proc. vidutiniškai per 30 metų bankui sumokėtumėte 104,4 tūkst. eurų palūkanų, o mėnesinė įmoka siektų 578 eurų.
– Kas pastaruoju metu turėjo įtakos Euribor kilimui?
– Įprastai infliaciją lemia kiti dalykai nei dabar, bet Europos centrinis bankas vis dar naudoja efektyviausią būdą mažinti infliacijos greitą augimą. Didelė infliacija privertė Europos centrinį banką keisti monetarinę politiką. Jie buvo priversti tai daryti, kad būtų sumažintas infliacijos augimo tempas. Tai klasikinis būdas, kaip mažinti greitai augančią infliaciją.
– Ko galima tikėtis artimiausiu metu? Koks gali nutikti blogiausias scenarijus?
– Tikimės, kad dabartinis Euribor išliks tame pačiame lygyje iki vasaros ir po to pradės šiek tiek kristi – maždaug 1 ar 2 proc. Svarbu paminėti, kad mes turėtume įprasti prie teigiamo Euribor ir toks jis išliks su mumis dar ilgai. Beje tai yra normalu ir rodo sveiką ekonomiką.
Manau, kad žiūrint iš Euribor palūkanų perspektyvos blogiausia jau yra nutikę – esame arti 4 proc. ribos, kur žinome, kad didžiausios turėtos palūkanos siekė 5,5 proc. Jau ir esame netoli to.
– Ar paskolą geriau imti esant teigiamam ar neigiamam Euribor?
– Žinoma, kad protingiau tai daryti, kai Euribor yra neigiamas. Vis dėlto nieko nėra blogo ir su teigiamu Euribor. Protingiausia imti būsto paskolą tada, kai jos reikia šeimai. Arba protinga skolintis verslui ar investicijoms tada, kai pasiskolinti pinigai naudojami augimui siekti.
– Ką turėtų paskolos turėtojai apmąstyti, jei bijo, kad dėl Euribor augimo jų būsto paskolos įmokos išaugs tiek, kad jie negalės jos mokėti? Kaip galima sumažinti asmeninę riziką?
– Čia reikėtų išskirti dvi gyventojų kategorijas: vieni, kurie žada imti paskolą, kiti – kurie jau turi.
Pirmieji, prieš pasirašant sutartį, turėtų įsitikinti, kad turi stabilias pajamas ir, kad jų darbdavys moka visus socialinius mokesčius nuo darbo užmokesčio. Taip pat verta apsvarstyti, kiek žadate likti dabartiniame darbe. Jei žadate keisti darbą ar verslą, kuris dabar yra pagrindinis jūsų pajamų šaltinis, tuomet geriau pirma daryti pokytį, pažiūrėti, kaip sekasi, o tada pradėti galvoti apie paskolą.
Antra, dauguma bankų taiko taisyklę, kad paskolos įmoka negali sudaryti daugiau nei 40 proc. jūsų mėnesinių pajamų. Pavyzdžiui, jei uždirbate 2 tūkst. eurų, didžiausia įmoka gali siekti 800 eurų. Nereikia pamiršti, kad jei turite vaikų ar kitų išlaikytinių, bankas taip pat tai apsvarstys prieš sutikdamas suteikti paskolą.
Taip pat vertėtų priminti tiems, kurie svarsto apie būsto paskolą, kad jei buvote pasiskaičiavę, kiek siektų mėnesinė paskolos įmoka prieš pusmetį ar daugiau, pavyzdžiui, už 100 tūkst. eurų vertės būstą, dabar įmoka bus jau didesnė ir gali būti paaugusi net 25 proc.
Kita grupė bankų klientų – tie, kurie jau turi paskolą. Pirmas patarimas šiems žmonėms – nebijokite. Bankai yra jūsų draugai ir visada galite su jais kalbėtis. Kai bankas jums suteikia paskolą, jis apgalvoja ir A, ir B scenarijus, atsižvelgiama ir į galimus Euribor pokyčius. Jei pajaučiate, kad gali darytis sunku mokėti išaugusią būsto paskolos įmoką, eikite į banką ir kalbėkitės. Dažnu atveju bankai sutinka suteikti įmokų mokėjimo atostogas, o per jas finansinė situacija gali pagerėti. Pagrindinė bėda nutikus tokioms situacijoms – žmonės nesikalba su bankais.
Norite tikėti ar ne, bankai tikrai nenori jūsų turto išparduoti varžytinėse.
