Kas gi yra žiedinė ekonomika? Paprastai tariant, tai reiškia, kad prekės gaminamos iš perdirbtų medžiagų, kad jas pačias galima perdirbti ar panaudoti pagal kitokią paskirtį. Taip susidaro žiedinis principas, rašo bbc.com.
„Produktai sklandžiai cirkuliuoja mūsų gyvenime, nesukuriama atliekų“, – teigė JAV drabužių gamybos įmonės „For Days“ įkūrėja Kristy Caylor.
Už senus drabužius – nuolaidų kuponai
Ji pasakoja apie savo įmonės verslo modelį: jos kompanija Los Andžele yra įmonė be atliekų. Klientai skatinami atsiųsti senus drabužius („For Days“ ar kitų kompanijų gamybos), už kuriuos gauna nuolaidų kuponų naujiems drabužiams.
Vėliau „For Days“ perdirba medžiagas, o iš jų siuva naujus drabužius. Jokia medžiaga neatsiduria sąvartyne, be to, įmonės gamybos procesų metu neišsiskiria anglies dvideginis.
„Manome, kad žiedinė ekonomika suteikia galimybių inovacijoms, padeda pasiekti maksimalių verslo rezultatų, didesnio klientų lojalumo, – sakė K. Caylor. – Jei galėsime suderinti iniciatyvas klientų, verslo ir planetos labui – tai bus tikrasis laimėjimas.“
Jungtinės Karalystės ekspertų fondas „Ellen MacArthur Foundation“ yra vienas aktyviausių žiedinės ekonomikos modelio propaguotojų nuo pat 2010 m. – kai jį įkurtas buvęs jūreivis.
Penki sektoriai
Pernai fonas išpublikavo tyrimą, kuriame rašoma, kad pereinančios prie žiedinio ekonomikos modelio šalys prisidėtų prie ekonomikos atsigavimo po pandemijos. Tyrime siūlomos penkios investicijų sritys: statybos, mada, maisto pramonė, plastikinės pakuotės ir automobilių gamyba. Pateikiama pavyzdžių – rašoma, kad statyboms naudojant daugiau perdirbto plieno, statybinių medžiagų kaina sumažėtų 25 proc., taip pat prognozuojamas didesnis grąžinamų pakuočių naudojimas. Fondo prognozėmis, pastarasis iki 2026 m. turėtų tapti 50 mlrd. dolerių vertės pasauline industrija.
Kaip teigė viena iš fondo vadovių Jocelyn Bleriot, „dabar metas stabdyti sistemą, kuri kurią vertę, vartodama begalinius išteklius“.
Švedijos baldų gamintoja „Ikea“ skelbia, kad iki 2030 m. siekia pereiti prie visiško žiedinės ekonomikos modelio. Pernai lapkritį kompanija atidarė pirmą naudotų arba iš perdirbtų medžiagų pagamintų baldų parduotuvę Švedijoje, Eskilstunos mieste. Ši parduotuvė veiks iki gegužės mėnesio.
„Ikea“ tvarumo skyriaus vadybininkas Jonasas Carlehedas sako, kad kompanija turi ilgalaikių verslo siekių –„perdirbtos medžiagos, pagaminti iš naujo, atnaujinti, pakartotinai naudoti gaminiai“.
Jis teigė: „Mūsų naudotų baldų parduotuvė – puikus mūsų tikslo pereiti į žiedinę ekonomiką pavyzdys. Siekiame sukurti patrauklų ir pelningą verslo modelį.“
Mato akivaizdžią naudą
Sausį JK, Japonijos, Malaizijos, Nigerijos ir JUE universitetų mokslininkai parašė bendrą akademinę apžvalgą apie žiedinės ekonomikos modelius.
Vienas iš tyrimo autorių – mechaninės inžinerijos dėstytojas, daktaras Khameelas Mustapha iš Notingamo universiteto teigia – pritaikę žiedinės ekonomikos modelį turės pranašumą, nes jo naudos bus akivaizdžios.
Amerikoje viena tokio pranašumo siekianti kompanija yra „Empire State Greenhouses“. Šiaurinėje Niujorko valstijos dalyje ji stato organinę gamyklą, kuriai energijos tieks saulės baterijos. Iš vietos galvijų mėšlo gamykla išskirs CO2, kurį naudos augalams tręšti, ir gamtines dujas – namams šildyti.
„Energija – dramblys patalpoje, – teigė kompanijos įkūrėjas Louisas Ferro. – Per maisto vertės grandinę sunaudojama energija sudaro 34 centus nuo kiekvieno vartotojų išleisto dolerio. Mažindami energijos sąnaudas, galime pasiekti stulbinamų rezultatų, su kuriais tradiciniai augintojai niekaip negalės konkuruoti.“
Tinka ne visiems
Taigi, ar esame ties seisminio pokyčio riba? St. Andrewso universiteto įmonių ir smulkiojo verslo kurso dėstytojas daktaras Rossas Brownas abejoja.
„[Žiedinės ekonomikos modelis] pritaikomas tam tikriems šiuolaikinių ekonomikų aspektams, bet kitiems jis absoliučiai nerealistinis, – aiškino jis. – Daugeliu atvejų įmonės tiesiog neturi logistikos galimybių koordinuoti masinį produktų perdirbimą ar naudojimą naujai.“
R. Brownas mano, kad dėl šių priežasčių žiedinės ekonomikos modelis liks nišinis: „Stipriai abejoju, ar jis kada taps visuotiniu.“
Kita kliūtis – perdirbimo kainos yra didesnės nei iš perdirbtų medžiagų pagamintų gaminių vertė.
„Šiuolaikinėje aplinkoje perdirbimas iš tiesų labai brangus“, – teigė pasaulinės tvarumo ir investavimo klausimais konsultuojančios firmos „SystemIQ“ viena iš partnerių Jessica Stewart.
Jos teigimu, perdirbimo kaina žymiai sumažėtų, jeigu daugiau įmonių pritaikytų žiedinės ekonomikos modelį.
„SystemIQ“ teigia, kad plastiko industrijoje pasauliniu mastu pritaikius žiedinės ekonomikos modelį, yra potencialo sukurti 700 tūkst. darbo vietų, o per metus sutaupyti 200 mlrd. dolerių.
„Kaip sumažinti perdirbimo išlaidas? Sukurti tam reikalingą infrastruktūrą, daugiau investuoti į tyrimus ir į plėtrą, pvz., į pažangų ar automatizuotą rūšiavimą, – teigė J. Stewart. – O kaip padidinti perdirbto turinio vertę? Per įstatymus, mokesčiais ar kokiomis nors kitomis priemonėmis palaikančius perdirbimo iniciatyvą.“
Pandemija moko našumo
Vis tik daugėja žiedinės ekonomikos modelį perimančių didelių ir mažų įmonių. Pvz., „Burger King“ greitu metu leis klientams Niujorke, Tokijuje ir Portlende pirkti mėsainius ir gėrimus su daugkartinėmis pakuotėmis.
Už tūkstančio mylių, Kenijoje kompanija „Safi Organics“ verčia maisto atliekas trąšomis, taigi galima mažinti įsivežamų trąšų kiekį.
Inovacijų ir tvarumo padalinio „Burger King“ kompanijoje vadovas Matthew Bantonas sako: „Pandemijos metu susidūrėme su iššūkiais, kurie moko mus sumanumo ir našumo.“
Kompanijos „For Days“ vadovė K. Caylortikisi, kad po pandemijos įvyks daug pokyčių: „Esame pradinėje stadijoje, tačiau žiedinė ekonomika pagaliau tampa svarbia tema, svarstoma pasauliniu mastu. Tikiuosi, kad dėl šio susidomėjimo atsiras daugiau investicijų ir [žiedinės ekonomikos modelis] bus plačiau taikomas.“
