Nors pandemija Lietuvoje veikiančios gamyklos veiklos nesustabdė ir 39 darbuotojus turinti įmonė nesustojamai toliau spaudė sultis, visgi interviu cikle „Kava su vadovu“ įmonės direktorius pripažįsta, kad paklausos kritimo trumpuoju laikotarpiu išvengti nepavyko.
– Kaip apibūdintumėte pandeminius metus? Kokie iššūkiai kilo?
– Metai buvo visiems nelengvi: ir verslui, ir vartotojams. Bet mes, kaip įmonė, manau, su iššūkiais susitvarkėme pavyzdingai, nors iššūkių buvo ir dėl žaliavų tiekimo terminų, sunkiau buvo prognozuoti produkcijos poreikį. Vis dėlto mūsų tiekimo ir gamybos grandinė nenutrūko.
Žinoma, pandemijos pradžioje vartotojai buvo šiek tiek išsigandę ir mūsų gaminių – sulčių – vartojimas šiek tiek pakrito, bet jau po kelių mėnesių rinka atsistatė ir net paaugo, nes vasaros metu buvome uždaryti Lietuvoje, nelabai galėjome keliauti, todėl vartotojai džiaugėsi gyvenimu ir šiluma namuose, nemažai vartotojo mūsų produktų.
O įmonės viduje mes tapome labiau susitelkę.
– Kokią įtaką pajamoms turėjo HORECA (su maitinimu ir svetingumu susijusio sektoriaus) uždarymas?
– Ta rinka dingo. Kaip minėjau, po kurio laiko namų ūkių vartojimas paaugo, o vasarą ir HORECA veikė, todėl vasaros metu tas kritimas nebuvo taip jaučiamas. Visgi namų ūkiai dar neatperka to kritimo.
– Dalis jūsų gaminamų sulčių spaudžiamos iš ne Lietuvoje užaugusių vaisių. Ar nebuvo nerimo, kad dėl pandemijos sutriks reikiamas žaliavos tiekimas?
– Trūkumo nebuvo. Kadangi priklausome dideliam koncernui, tai mūsų žaliavų tiekimo kontraktai tvirti. Galbūt dėl transporto kai kuriomis dienomis terminai užsitęsdavo, bet ir tai kelioms dienoms. Gamyboje problemų dėl žaliavos neturėjome. Būtent tokias atvejais įvertini, koks privalumas būti didelės grupės dalimi.
– Kokią pamoką iš pandemijos išsinešate kaip vadovas?
– Išsinešu pamoką kaip žmogus – kad svarbiausia požiūris į darbuotoją, kaip sau artimą žmogų. Jei juos palaikai, moki sąžiningą atlyginimą, pats žiūri optimistiškai, tai ir tavo kolegoms, ir tavo darbuotojams, ir tau pačiam lengviau.
Visgi pagrindinė pamoka – nepulti į paniką: visada ateina rytojus ir viskas pasikeičia į gerąją pusę.
– Kaip į visą situaciją reaguoja komanda? Ar teko imtis šaltų nervų vadovo vaidmens?
– Mūsų komanda yra labai pastovi ir darbuotojų kaita maža. Įmonėje esu 13 metų ir per šiuos metus pažinome vieni kitus kaip nuluptus, todėl jokių siurprizų nebuvo. Visi susitelkę sėdome, žiūrėjome pardavimus, galvojome, ką ir kaip gaminsime rytoj.
Mums dėkinga tai, kad mūsų gamyba yra labai automatizuota ir pamainos nėra didelės gamyboje – vos du žmonės. Todėl esame laimingi, kad mūsų nepakirto pandemija.
– Labai daug diskusijų sulaukė ir sulaukia pandemijos priemonių besiimančios valdžios – tiek nauja, tiek buvusi. Kaip manote, ar teisingi sprendimai buvo priimami verslo atžvilgiu ir kaip vertinate dabartinius?
– Sunku kvestionuoti valdžios požiūrį: suprantu, kad jiems, kaip ir mums, yra nelengva. Valdžia su pandemija irgi susiduria pirmą kartą: jiems nelengva daryti teisingus sprendimus. Niekas nežino, koks sprendimas teisingiausias ir juos taip pat riboja biudžetas.
Esu tos nuomonės, kad pandemijos susitvarkymas priklausys ne nuo valdžios sprendimų, bet mūsų – gyventojų – požiūrio, susitelkimo ir atsakingumo. Suvaldyti pandemiją – ne tik valdžios darbas.
– Ką planuojate savo biudžete? Ar laukiate uždelstos krizės padarinių?
– Mes nesame per daug optimistiški ir didelio augimo nelaukiame artimiausiais metais, bet esame pasiruošę bet kokiai situacijai. Tai būtų ne pirma ekonominė krizė Lietuvos istorijoje.
– Paskutiniu metu daug kalbate apie savo įmonės kelią tvaresnės veiklos ir produkcijos link. Kodėl tai darote – spaudimas iš akcininkų, valdžios ar pirkėjų?
– Manau, kad pandemiją greitai nugalėsime, bet ekologinės problemos niekur nedings taip greitai, jos neatsirado vakar. Visi kelis šimtus metų teršiamą gamtą, o dabar turime tokią situaciją. Tvarumas nėra mados požiūris, o kiekvieno verslo prievolė. Toks mano požiūris. Manome, kad rodydami savo pavyzdį tuo užkrėsime ir savo vartotojus.
– Kaip renkatės, kur ieškoti tvaresnių sprendimų?
– Turime nemažai iniciatyvų. Visų pirma, tai darome nuo energijos – elektra, kurią naudojame savo gamyboje, biure, yra iš atsinaujinančių šaltinių. Taip, ji yra brangesnė, bet mes tikime, kad tai verta.
Mūsų sulčių pakuočių gamintojas stengiasi vis daugiau naudoti popieriaus pakuotėje. O nuo pernai vaikiškose, mažose sulčių pakuotėse pradėjome naudoti nebe plastikinius šiaudelius, o pakeitėme į popierinius. Vartotojui gal tai nėra labai patogu, nes toks šiaudelis nėra ilgalaikis, bet norint būti tvariems gyvenimas mums nelengvės: turėsime prisitaikyti prie naujų patogumų.
Pakeitus visą apšvietimą gamykloje į LED lempas, mes taupome elektros energiją.
Šiemet tapome klimatui neutralia bendrovė. Taigi, nuo šių metų visas mūsų išmetamas CO2 yra visiškai kompensuojamas, kur per partnerystę prisidedame prie miškų Brazilijoje išsaugojimo.
– Ar rūpinatės tvarumu tik savo gamykloje ir produkcijoje? Ar sekate, pavyzdžiui, ir kokiomis sąlygomis dirba žmonės ūkiuose, iš kurių perkate žaliavą?
– Apelsinai, naudojami gamykloje, yra iš tvarių ūkių. Taip, tie ūkiai Brazilijoje, bet Lietuvoje apelsinai neauga. Mes tikime ir siekiame, kad per keletą metų kuo daugiau vaisių būtų iš tvarių ūkių. Taip, tai kainuoja mums, kaip gamintojui, brangiau, bet mes žiūrime į tai kaip privalomą veiklą verslui.
– Dar viena svarbi tvarumui tema – logistika. Ar šioje srityje ir jau turite „žalesnių“ sprendimų?
– Tai yra ateities planuose.
– Kalbant apie tvarumą, dažnai siūlomas sprendimas – vartoti sezoninius ir produktus iš vietoje užaugintų žaliavų. Ar apelsinų sultys Lietuvoje gali būti tvarios apskritai?
– Nemažai Lietuvoje geriame ir obuolių sulčių, bet apelsinas dar tikriausiai kurį laiką išliks populiariausias vaisius sultims. Kalbame ir su obuolių augintojais Lietuvoje, ir Europoje, kurie garantuotų, kad obuoliai būtų išauginti tvariuose ūkiuose.
– Ar jūsų gamyboje galima žiedinė ekonomika?
– Apie tai daugiausiai galvoja pakuočių gamintojai. Jie investuoja, kad pakuotės galėtų dalyvauti žiedinėje ekonomikoje.
– Kas turėtų būti atsakingas už kad žiedinę ekonomiką maisto pramonėje – gamintojas, pardavėjas ar pakuotės gamintojas?
– Tai yra absoliučiai visų mūsų pareiga – ir gamintojų, ir pardavėjų, ir vartotojų. Labai svarbu ir visuomenės švietimas.
