aA
Pasibaigus karantinui ir šalį apgaubus kaitrai kavinėse, mažmeninės prekybos taškuose – pats karštymetis. Nors ribojimų beveik nebelikę, Lietuvoje kavines „Caffeine“, spaudos kioskus „Lietuvos spauda“ ir parduotuves „Narvesen“ valdančios bendrovės „Reitain Convenience Lithuania“ generalinis direktorius Vigintas Bartaševičius pripažįsta, kad rinka kol kas iki galo neatsigavusi. Visgi gerų ženklų yra, o pačią pandemiją vadovas vertina kaip laikiną ir jai neleidžia stabdyti plėtros planų.
Vigintas Bartaševičius
Vigintas Bartaševičius
© DELFI / Andrius Ufartas

Apie tai, kaip sekasi kavinėms ir prekybos taškams, su įmonės vadovu V. Barštaševičiumi sėdame pakalbėti prie kavos puodelio naujai atidarytoje Vilniuje, Gynėjų g., esančioje „Caffeine“ kavinėje. Ji išskirtinė tuo, kad joje kartu įrengta ir Delfi TV studija, iš kurios kas rytą su žiūrovais sveikinasi „Delfi ryto“ laidos vedėjos.

– Galime pasidžiaugti nuo liepos pasibaigusiu antruoju karantinu. Ar jūsų versle jau viskas grįžo į normalias vėžes?

– Dar visiškai nesugrįžome, kalbant apie visas mūsų įmones. Su „Lietuvos spaudos“ kioskais ir „Narvesen“ parduotuvėmis dar nesame iki galo įsivažiavę, yra taškų, sakykime, arti biurų, kur žmonės dar mažiau skuba. Ir, žinoma, oro uostai, juose taip pat turime nemažai taškų. Šios prekybos vietos dar šiek tiek tempia mus žemyn, bet su kiekvienu mėnesiu augame ir artėjame prie priešpandeminių skaičių.

– Tai kurios vietos ar prekybos taškai dabar yra jūsų didžiausi gelbėtojai?

– Mums gerai sekasi su visomis „Caffeine“ kavinėmis. Jos jau praktiškai sugrįžo į priešpandeminį lygį. Sakyčiau, neblogai sekėsi ir „Lietuvos spaudos“ kioskams; planavome po truputį jų atsisakyti, bet, pasirodo, pandemijos metu šis formatas labai pasiteisino, kai žmonės nenorėjo eiti į parduotuves, o būdami lauke galėjo įsigyti spaudos, tabako gaminių, kavos, saldumynų ar užkandžių.

Vigintas Bartaševičius
Vigintas Bartaševičius
© DELFI / Andrius Ufartas

– Ar dėl pandemijos teko imtis ilgalaikių sprendimų uždaryti tam tikras prekybos vietas?

– Praktiškai išliko visos. Uždarėme tik keletą „Lietuvos spaudos“ kioskų ir „Narvesen“ parduotuvių, bet tikrai nedaug. Esame kitokioje situacijoje nei dalis kitų įmonių, nes mūsų akcininkai norvegai žiūri į ateitį. Jie puikiai supranta, kad pandemija baigsis, o jai pasibaigus išliks stipriausi. Taigi mes turime palankų metą pasiruošti geresniems laikams – stipriai investuojame ir atidarome naujus taškus.

– Kas šiandien jums yra didžiausias iššūkis?

– Didžiausias iššūkis – kad pirkėjai sugrįžtų į gatves. Žinoma, didžiąja dalimi jie tai jau padarė. Taip pat esame kažkiek priklausomi nuo turistinių srautų, nes turime nemažai tiek „Narvesen“, tiek „Caffeine“ taškų Senamiestyje.

Dar vienas svarbus dalykas yra išlikę ribojimai. Kol kas mes negalime visų norinčių priimti į vidų, matome, kad ne visi nori būti lauke ar eiti su puodeliu rankoje.

Be to, žmonės keičia savo elgseną. Turime kavinių, kur jie ateidavo tiesiog dirbti su kavos puodeliu prie staliukų. Dabar tai pasikeitę.

„Reitan Convenience Lithuania“ vadovas Bartaševičius – apie dabartinius iššūkius, akcininkus norvegus ir planus plėstis į mažesnius miestus
© DELFI / Andrius Ufartas

Iš kitos pusės, tikimės, kad rudenį, kai žmonės sugrįš į biurus, pradės vėl daugiau judėti, pagerėjimą pajusime ir mes.

– Per paskutinius pusantrų metų iš verslo nemažai teko girdėti, kad žmonės per pandemiją pakeis savo įpročius. Galbūt rečiau lankysis prekybos vietose, kur negalima nusipirkti visko ir vienu metu. Jūs jau jaučiate pasikeitusią vartotojų elgseną?

– Įpročiai keitėsi. Gal ne tiek kalbant apie kavą, bet apie maistą. Matome, kiek mieste važinėjančių „Wolt“ kurjerių. Žmonės sužinojo, kad maistą galima užsisakyti į namus, ir tuo naudojasi, ypač jaunimas. Todėl ir mes pradedame dirbti su „Wolt“.

– Paminėjote, kad didžiausias iššūkis – sugrąžinti žmones į gatves. Bet vis dažniau kalbama apie naują bangą. Ar jau projektuojate, ką reikės daryti, jei ji smogs? Kaip tam ruošiatės?

– Jei vėl užsidarysime namuose, tai gali mąstyti nemąstęs, žmonių gatvėse nebus. Tokiu atveju nebent galima tiekti prekes per kurjerius. Bet tai neatstoja gyvos prekybos.

Vigintas Bartaševičius
Vigintas Bartaševičius
© DELFI / Andrius Ufartas

Mes gana aktyviai dirbame su verslu. Jei ateitų dar vienas karantinas ir kavinės būtų uždarytos, būtų leidžiama parduoti tik išsinešti, turime pasiūlymų verslui, kuris savo darbuotojams gali parūpinti kavos. Tokia paslauga labai stipriai populiarėja ir į šį sprendimą labai daug investavome.

Turime ir atsarginių variantų, jei kavinių vidus būtų uždarytas ir leidžiama tik išsinešti, kad žmonės būtų motyvuoti tai daryti.

Kosmoso čia neprigalvosi. Maistas ir gėrimai nėra baldas ar televizorius. Jų norisi šiltų ir, pavyzdžiui, kavos transportavimo metu nesusiplakusios. Dėl to iškart ir nepradėjome tiekti į namus. Patys daug kartų bandėme užsisakyti iš kitų kavos, žiūrėti, kokios kokybės ji atkeliauja. Deja, daugeliu atveju kava jau būna drumzlina, kai pasiekia kliento namus. Taigi dabar sugalvojome, kaip to išvengti, ir tai mums padėtų, jei ateitų dar viena banga.

– Minėjote apie paslaugą verslui. Ar tai buvo sprendimas ištikus pandemijai?

– Šį projektą pradėjome gerokai anksčiau, tačiau pasiruošimo laikotarpis užtruko. Su šia idėja dirbome gana ilgai ir tai nėra tik pandemijos nulemtas sprendimas.

– Liepą kartu su Delfi atidarėte naują kavinę sostinės Gynėjų g., kur, be kavos, lankytojai gali matyti, kaip filmuojama televizijos rytinė laida. Galbūt tai naujas „Caffeine“ konceptas, kai kavinė nėra vien kavinė, o turi ir daugiau funkcijų?

– Taip, tai pirmas mūsų projektas su televizija, bet jau esame ir M. Mažvydo bibliotekoje. Prie knygų esame ir Vilniaus oro uoste su „Narvesen“. Bendrų projektų su kitais verslais esame turėję ir jie naudingai veikia abiem pusėms.

Vigintas Bartaševičius
Vigintas Bartaševičius
© DELFI / Andrius Ufartas

– Galbūt tai rodo naują tendenciją, kad kavinei nebeužtenka būti vien kavine? Galbūt tai bus tiesiog paslauga atviros erdvės, bendrystės centruose?

– Turėjome vieną kavinę bendradarbystės erdvėje, tačiau konkrečiai tas projektas nebuvo sėkmingas, nes vieta nepatogi – antras aukštas, ir žmogus iš gatvės į tą kavinę neužeidavo, o tik vietoje dirbančių neužteko.

Įvairių pasiūlymų turime ir su jais dirbame.

– Dar viena aktuali tema jūsų sektoriuje – darbuotojų trūkumas. Teko girdėti iš kavinių ar restoranų savininkų, kad po ilgo karantino sunku rasti darbuotojų. Kaip yra jums?

– Jų trūksta, bet mums pasisekė, kad pandemijos metu neatleidome nė vieno žmogaus. Žinoma, buvo tokių, kurie patys išėjo. Pavyzdžiui, kalbant apie „Caffeine“, – ten dažniausiai jaunimas dirba savo pirmąjį darbą, ir tas judėjimas buvo didesnis, bet „Narvesen“ ar „Lietuvos spaudoje“ buvo lengviau.

Vigintas Bartaševičius
Vigintas Bartaševičius
© DELFI / Andrius Ufartas

Kaip įmonė, mes turime labai stiprias vertybes ir vadovaudamiesi tomis vertybėmis stengiamės darbuotojus išlaikyti, skatiname laimėjimo kultūrą ir karjeros galimybes.

– Ir šiame, ir ankstesniame interviu vis paminite norvegus akcininkus. Ką jums, kaip Lietuvoje veikiančiai įmonei ir vadovui, duoda šis bendradarbiavimas, nekalbant apie finansinį užnugarį?

– Gyvenime dirbau ne viename darbe ir dabar, manau, yra mano gyvenimo šansas. Tokių akcininkų tikrai nėra daug. Tai yra šeimos verslas, kuriam vadovauja tėvas ir du sūnūs.

Kuo šie akcininkai skiriasi nuo kitų? Suteikia visišką savarankiškumą. Bet kokį sprendimą mes priimame patys. Pavyzdžiui, nusprendėme įrengti šią kavinę, kurioje sėdime, ir mums nereikėjo derinti sprendimo su niekuo. Mes turime pasitvirtinę metų planą, prognozę, investicinius planus, bet man nereikia pateikti konkrečių skaičiavimų, planų. Pati vadovų komanda nusprendžia, ką darome, ir judame į priekį. Keturis kartus per metus turime valdybos susitikimą, ir to užtenka.

Jie visose šalyse, išskyrus Lietuvą, dirba pagal franšizės modelį, ir įmonės įkūrėjas visada džiaugiasi, kad padarė daug žmonių turtingų, džiaugiasi, kad žmonės patys gali priimti sprendimus. Klaidų nedaro tik tie, kurie nieko nedaro. Taip, mes darome klaidų, bet mums jas leidžia daryti. Svarbu – jų nekartoti.

– Kaip manote, ar tai, kaip vyksta jūsų bendradarbiavimas su akcininkais, yra skandinaviška verslo kultūra, ar asmeninė savybė?

– Manau, kad tai – asmenybinis dalykas. Yra tekę ir anksčiau dirbti su skandinavais, taigi galiu sakyti, kad tai – asmenybės bruožas, kai leidžiamas ne tik savarankiškumas, bet ugdomas ir savininkiškumo jausmas.

Vigintas Bartaševičius
Vigintas Bartaševičius
© DELFI / Andrius Ufartas

Mums sakoma, kad turime jaustis verslo savininkai. O kai uždirbame daugiau mes, uždirba daugiau ir akcininkas.

– Atrodo, kad Lietuvoje kavinių tinklų rinka pripildyta. Ar matote galimybę, kad Lietuvoje turėtume tokių prekės ženklų, kaip „Starbucks“ kavinių?

– Niekada neatmesčiau tokios galimybės. Tačiau, kiek žinau, „Starbucks“ buvo siūloma įsigyti „Caffeine“, kai ji buvo parduodama. Visgi, manau, kad jiems tai per maža rinka. Juk yra pavyzdžių, kai jie ateidavo ir paskui išeidavo. Jie irgi skaičiuoja. Jei lygintume su Lietuvoje esančiais tinklais, „Starbucks“ yra gana stiprūs ir tikriausiai jie ieško didesnių rinkų.

– Kokie jūsų ateities planai?

– Kaip ir minėjau, plečiamės ir planuojame toliau plėstis. Šiemet atidarysime naujų „Caffeine“ kavinių, norėtume atidaryti daugiau „Narvesen“ parduotuvių, tik kol kas nerandame judrių taškų. Bet bent keletą tikrai atidarysime.

„Lietuvos spaudos“, kaip koncepto, neplanuojame plėsti. Atidarę vieną naują „Narvesen“ uždarome silpniausią „Lietuvos spaudos“ kioską. Kioskai vis dar Lietuvoje suprantami, kokie jie buvo dešimtajame dešimtmetyje. Tokiame plote, kokį turime „Lietuvos spaudos“ kioske, to, ką norime, padaryti negalime.

„Reitan Convenience Lithuania“ vadovas Bartaševičius – apie dabartinius iššūkius, akcininkus norvegus ir planus plėstis į mažesnius miestus
© DELFI / Andrius Ufartas

– Norėčiau paklausti apie regionus. Kartais jie gali pasijusti nuskriausti tam tikrų prekės ženklų. Ar planuojate „Caffeine“ kavinių plėtrą mažesniuose miesteliuose? Kiek turi turėti gyventojų miestelis, kad jau galvotumėte apie savo kavinės atidarymą?

– Galvojame ir apie kitus miestus. Ieškome vietų ir, jei pasitaikytų gerų variantų, žiūrėtume. Esame gavę pasiūlymų plėstis kai kuriuose mažesniuose miestuose. Žinoma, visada svarbu tam palankūs skaičiai: mes žinome, kiek turi būti žmonių, kiek bus pasiryžusių mokėti daugiau. Tikrai apie tai mąstome ir manome, kad ateis laikas, kai išsiplėsime ir į daugiau miestų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
3.4000

„Kilo Health“ vadovas Burgaila: kartais nauji darbuotojai išsigąsta šito chaoso, bet galiausiai supranta, kodėl taip yra (63)

Kiekvieną antradienį prie Antakalnyje, „ Vilnius Tech Park “ įsikūrusio startuolio „ Kilo...

Viena įtakingiausių verslo pasaulio moterų lankėsi Lietuvoje: sunkiausia buvo pripažinti, kad nepavyks sugrąžinti žmonių į biurus (32)

Po pusantrų metų pandemijos ir darbo naujoje vadovo kėdėje tarptautinės telekomunikacijų...

Stambiąją techniką tvarkančio servisų tinklo vadovas Giedraitis: keisdamas sritį galvojau, kad bus lengviau su darbuotojų paieška (56)

Praėjusių metų gruodį į vienos didžiausių šalies sunkiojo transporto remonto tinklų Lietuvoje...

„Iki“ parduotuves valdančios įmonės vadovė Kvietkauskaitė – apie konkurenciją: bėgame ne sprintą, o maratoną (83)

Parduotuvių „Iki“ tinklą valdančios bendrovės „ Palink “ vadovė Nijolė...

„Kitron“ vadovas Šeštokas apie plėtrą Lietuvoje: mūsų versle galioja nerašyta taisyklė (35)

Nors šių metų pradžioje Kaune įsikūrusi elektroninės įrangos gamintoja „ Kitron “ teigė,...

Top naujienos

Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje: po 12 val. kelionės į Vilnių atvyko ekspresas iš Talino (325)

Antradienį 21:00 į Vilniaus geležinkelio stotį atvyko specialus geležinkelio ekspresas iš...

Roma Macijauskaitė | D+

Miškininkas: kodėl reikia kirsti medžius ir kaip klimato kaita keičia miško veidą – stebimi anksčiau nematyti reiškiniai

„Mūsų, miškininkų , rūpestis – auginti ir veisti miškus, saugoti juos nuo žvėrių ir...

Po skaudžios netekties medikas paaiškino, kokia liga labiausiai kamuoja darbingo amžiaus jaunus žmones: čia yra paradoksas (154)

Visuomenę ir vėl sukrėtė žinia apie iš gyvenimo pasitraukusį mediką. Praėjusį penktadienį,...

Po pasibaigusių rinkimų Rusijoje neatmeta net kraštutinio scenarijaus: nieko nebeįmanoma padaryti (576)

Nebuvo jokių abejonių, jog Kremliaus režimas per šį savaitgalį vykusius Rusijos Valstybės...

Londone pristatė, ką rengsimės ateinantį pavasarį (21)

Dizaineris Bora Aksu savo kolekcijos pristatyme Londono mados savaitėje prisiminė Amsterdamo...

9 dalykai, kuriuos kiekviena moteris turėtų išguiti iš savo gyvenimo (5)

Gerbiamieji, šiandien rašau apie dalykus, kuriuos, mano galva, reikia skubiai eliminuoti iš...

Su Čanaku susirėmęs amerikietis – FIBA juodajame sąraše (5)

Praėjusiame sezone Panevėžio „Lietkabeliui“ atstovavęs, bet finišo tiesiojoje dėl klubo...

Edmundas Jakilaitis | D+

Apie karybą: brutalus žaidimas – kas pirmas pradėjo naudoti informacines technologijas kaip kovos priemonę?

Tai – jau trečiasis Edmundo Jakilaičio pokalbis apie karybą su Vilniaus universiteto Istorijos...

Išvardijo vyrus, kuriems dažniausiai nustato prostatos vėžį: vienas veiksnys grėsmę padidina 2–3 kartus (16)

Rugsėjo 15-oji – pasaulinė kovos su prostatos vėžiu diena. Remiantis statistikos duomenimis,...