Prieš daugiau nei 15 metų pradėjęs pažintį su lietuviais ir Lietuva pašnekovas teigia įsimylėjęs šią Baltijos šalį, o po ilgų metų bendradarbiavimo, projektų pagaliau ir pats nutūpė čia. Su „AeroTime Hub“ platformos naujuoju vadovu – ciklo „Kava su vadovu“ interviu: kalbamės apie jo meilę Lietuvai ir aviacijos ateitį vis dar nesibaigus pasaulį pakeitusiai pandemijai.
R. Stephensonas nuo pirmosios savo praktikos pamėgo aviaciją. Jam teko dirbti Didžiosios Britanijos civilinės aviacijos administracijoje, būti atsakingam už ketvirčio milijonų keliautojų repatriaciją į Didžiąją Britaniją, kai dėl pandemijos žlugo „Thomas Cook“ kelionių agentūra ir bankrutavo „Monarch“ oro linijos.
– Papasakokite, kaip prasidėjo jūsų draugystė su Lietuva.
– Dar 2004 m. buvau pakviestas dalyvauti JAV valdžios organizuotoje programoje Vašingtone. Tuomet praleidau mėnesį Amerikoje, kur mokiausi apie transatlantinius JAV ir Europos santykius. Programoje dalyvavo 15 žmonių iš skirtingų Europos šalių ir vienas iš dalyvių buvo žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Nuo tada su Edmundu esame draugai. Be to, programos pabaigoje Vašingtone susitikau ir susipažinau su tuometiniu ambasadoriumi Vygaudu Ušacku, su juo draugystė taip pat tęsėsi po pažinties.
Tuomet dar nežinojau, kur mane nuves pažintis su šiais lietuviais, bet nuo to laiko Lietuvoje lankiausi jau gal apie dešimt kartų. Pirmą kartą apsilankiau 2007 m. ir iškart įsimylėjau Vilnių. Per šį laiką esu padėjęs savo tėčiui suorganizuoti apsikeitimo programą su „Rotary“ klubo nariais Utenoje. Taip pat padėjau Lietuvos ambasadoriams Londone, kai tik reikėdavo pagalbos. Nuo pirmo savo vizito Lietuvoje pamilau šią šalį. Niekada nesitikėjau, kad čia dirbsiu, bet kai galimybė atsirado, tiesiog įšokau.
Su „Avia Solutions Group“ yra tekę dirbti anksčiau. Buvau vienas iš atsakingų Didžiosios Britanijos civilinės aviacijos vadovybės žmonių, kurie padėjo į šalį sugrįžti 250 tūkst. keliautojų, kai jie įstrigo skirtingose pasaulio šalyse po oro linijų „Monarch“ ir kelionių organizatoriaus „Thomas Cook“ bankrotų. Būtent tuo metu „Avia Solutions Group“ padėjo mums grąžinti britus namo po verslų žlugimo.
– Kalbant su užsieniečiais dažnai tenka išgirsti, kad prieš atvykdami į Lietuvą jie ją įsivaizdavo kaip šalį su sovietiniu palikimu, tačiau čia būna maloniai nustebinti, koks išsivystęs ir vakarietiškas Vilnius. Ar ir jums taip buvo?
– Manau, kad labai sunku vykti į bet kokią šalį neturint išankstinių nusistatymų, nes visa, ką žinome apie kitą valstybę, yra iš to, ką teko girdėti istoriškai. Taip, prieš atvykdamas turėjau stereotipų, bet būnant čia nereikia daug laiko, kad visi stereotipai liktų užnugaryje.
Kai įsigilini, kiek Lietuva pasiekė per savo nepriklausomybės metus, tikrai stebina. Pagalvokite vien apie interneto greitį. Esu tikrai nustebintas, tikrai to nesitikėjau. Mano interneto ryšys Lietuvoje daug geresnis nei namuose Didžiojoje Britanijoje. Tai ypač svarbu dabar – pandemijos metu, kai būdamas Lietuvoje galiu lengvai bendrauti vaizdo skambučiais su visais visame pasaulyje. Ir tai – tik vienas iš daugelio Lietuvos pasekimų.
Taip pat matau labai efektyvią darbo jėgą, tinkamą požiūrį į verslą, komerciją, pasaulinių ryšių svarbą. Kad ir su kokios tarptautinės kompanijos žmonėmis kalbuosi užsienyje, visada girdžiu, kad vieni turi darbuotojų iš Lietuvos, kiti – draugų.
Žinoma, esu iš keleto pažįstamų išgirdęs klausimą, kur ta Lietuva ir kodėl aš vykstu ten, bet tokiais atvejais atsiranda puiki proga papasakoti apie šalį ir ją aplankyti.
– Sugrįžkime prie aviacijos. Šis sektorius – vienas labiausiai paveiktų pandemijos. Yra skirtingų prognozių, kada galėtų aviacija sugrįžti į priešpandeminį lygį. Vieni prognozuoja 2023 m., kiti skeptiškesni. Kokios jūsų prognozės?
– Būtų labai sunku rasti kitą sektorių, kurį pandemija paveikė taip stipriai, kaip aviacijos. Spėjimų yra visokių, bet tiesa ta, kad aviacijos verslas labai stiprus. Pažiūrėjus, ką teko ištverti per šiuos metus aviacijai ir kur ji yra dabar, galima tuo įsitikinti. Visgi galima pripažinti, kad tai – didžiausia krizė sektoriui nuo tų laikų, kai broliai Raitai pakilo į dangų. Beveik visas verslas pristabdytas jau beveik metus. Kiek sektorių išgyventų tokį smūgį, sugebėdami ir toliau veikti?
Žinoma, niekas nebenori laikyti lėktuvų ant žemės, visi nori pakilti į dangų, bet nereikia pamiršti, kad aviacijos versle saugumas yra svarbiausias. Taigi visi pasiruošę sugrįžti visu tempu, kai tai bus saugu visiems.
Nereikia pamiršti ir to, kad tam tikri aviacijos sektoriai ir per pandemiją laikėsi gerai, pavyzdžiui, krovinius gabenančios bendrovės. Jos klesti, ir tai galima įvardyti kaip pandemijos meto sėkmės istoriją.
Visgi vakcinacijai prasidėjus ir tęsiantis reikia išlikti optimistiškiems ir sektorius atsigaus. Džiaugiuosi ir savo naujomis pareigomis, nes galėsiu prie to prisidėti.
Atsakant į klausimą – skirtingose pasaulio dalyse atsigavimas vyks skirtingu tempu. Žinoma, šie metai dar bus labai sudėtingi, bet kiti, manau, atrodys jau visai kitaip. Žinau, kad sektorius yra stiprus ir galės labai greitai sugrįžti ten, kur buvo. Kai kuriose pasaulio dalyse jau matome atsigavimo ženklų, todėl esu labai optimistiškai nusiteikęs, kad 2023 m. aviacijos srityje matysime visai kitokią situaciją.
– Ar bus kokių nors pandemijos metu patirtų pokyčių, kurie taps ilgalaikiais pasikeitimais?
– Paimkime vieną pavyzdį. Jei žiūrėtume į transatlantinius skrydžius vykdančias bendroves, matytume, kad kai kurios veiklą nutraukė, bet, iš kitos pusės, apie transatlantinius skrydžius pradėjo kalbėti tokių skrydžių iki šiol nevykdžiusios bendrovės. Todėl atsakyti į šį klausimą sunku; pandemijos pradžioje buvo daug kalbėta apie skrydžių bendrovių sunkumus ir kai kurios tikrai jų patyrė. Bet visos baisiausios prognozės neišsipildė. Kol kas negalime žinoti, kokie pokyčiai bus ilgalaikiai, turime laukti ir žiūrėti. Kaip jau minėjau, aviacijos sektorius labai stiprus, jis atsigaus ir prisitaikys.
Kalbama, kad po pandemijos nebebus tiek verslo kelionių, nes viską galima padaryti ir internetu. Žinoma, dalis žmonių nebematys tam poreikio, bet tikrai bus daug tokių, kurie norės bendrauti gyvai. Versle tiek daug situacijų, kurios turi vykti fiziškai gyvai. Taigi verslo kelionės sugrįš, gal jos bus kitokios, bet sugrįš. Manau, kad ir laisvalaikio kelionės ateinančiais metais kaip reikiant šoks į viršų, nes žmonės norės atsigriebti už prarastą laiką.
– O kaip su keleivių pasitikėjimu? Dalis vis dar giliai tiki, kad būtent keliaujant labiausiai platinamas virusas. Ar nebus sunku sugrąžinti juos į lėktuvus?
– Kaip jau minėjau, aviacijoje prioritetas yra saugumas. Kai kalbame apie saugumą aviacijos srityje, dažnai galvojame apie lėktuvų saugumą, bet tai nėra vien apie mechaniką, tai ir apie žmones. Ir šis požiūris niekada nepasikeis.
Be to, jau šiuo metu kalbama apie skiepų paso idėją, todėl tikiu, kad greitai bus naujų sprendimų, prie kurių prisitaikys ir aviacija.
– Per šiuos metus tikriausiai didelė darbo aviacijoje netekusi profesionalų dalis pasitraukė iš šio sektoriaus. Kaip manote, ar pavyks juos susigrąžinti, kai aviacija pradės grįžti į normalias vėžes?
– Taip, didelė dalis žmonių prarado darbus, bet kai kurie iš jų tik ir laukia, kada galės sugrįžti. Aviacija yra vienas iš tų sektorių, į kurį patekęs niekada nenori pasitraukti. Tai – ne tik darbas ar pomėgis, tai – pašaukimas. Per paskutinius metus teko sutikti ne vieną žmogų, pasitraukusį iš aviacijos, bet jie kalba, kad labai norėtų sugrįžti. Kaip tik neseniai „LinkedIn“ mačiau vieną pažįstamą, kuris pandemijos metu prarado darbą aviacijoje, dabar jau pasiskelbė, kad sugrįžta. Visada žinojau, kad jis sugrįš. Aviacija – jo širdyje.
Todėl savo platformoje ir kviečiame visus aviacijoje dirbančius ir netekusius darbo registruotis, o iš mūsų pusės – pranešime jiems, kai tik bus galimybė sugrįžti. Kartu su „AeroTime Hub“ publikuojame interviu ciklą „Mano COVID istorija“: pasaulyje yra tiek nuo pandemijos nukentėjusių aviacijos profesionalų, kad dalijantis istorijomis supranti, jog ne tau vienam dabar sunku. Be to, tokios istorijos padeda sutelkti aviacijos sektorių.
Po poros mėnesių planuojame paleisti ir „AeroTime TV“ kanalą, jis taps pasauline televizijos platforma aviacijoje. Ir bus plėtojama iš Vilniaus.
– Kaip manote, ar jau baisiausias metas aviacijos srityje praėjo? Ar dar daug verslų laikosi iš paskutiniųjų ir dar girdėsime liūdnų verslo baigčių?
– Žinoma, pasaulyje yra dar daug įmonių, kurioms sunku, ir ne tik aviacijoje. Tas sunkus metas greitai nepasibaigs. Net jei aviacija pašoks, įmonės ir toliau turės gyventi su jau padarytomis pandemijos pasekmėmis. Bet išlieku optimistiškas: galbūt aviacija ir nebebus tokia, kokia buvo prieš pandemiją, bet ji prisitaikys.
Turime pasiruošti pasinaudoti kiekviena galimybe, kuri egzistuoja, turime matyti šviesą tunelio gale, ir tas metas jau ateina. Dar laukia daug iššūkių, bet sektorius iki šios dienos gerai atsilaikė, beje, daug geriau, nei daugelis žmonių prognozavo. Dabar, kai turime vakcinų ir bendrą optimizmą, manau, industrija tikrai išgyvens daug geriau, nei spėliota. Čia noriu matyti ir savo vaidmenį.
– Praėjusios finansinės krizės metu buvo daug diskutuota, ar valstybės turi gelbėti sunkumus patiriančius verslus, ar leisti rinkai pačiai susitvarkyti. Panašių diskusijų jau girdėjome ir dėl pandemijos sukeltų sunkumų. Koks jūsų požiūris – ar valdžia turėtų gelbėti „kraujuojančius“ aviacijos verslus?
– Daugybė valstybių jau padėjo ir įliejo didžiules „injekcijas“ grynųjų oro bendrovėms visame pasaulyje. Gyvename unikaliu laikotarpiu ir galiausiai valdžios turi atsakyti tik į vieną labai paprastą klausimą – ar viso šito pabaigoje mes norime turėti keliavimo oru industriją, ar pasirenkame gyventi naujoje realybėje su kitokia aviacija. Manau, kad atsakymas labai paprastas. Aviacijos sektorius nėra vien apie atostogas, iš tiesų aviacija sujungia pasaulį, atsakinga net ir už skiepų pristatymą.
