aA
Lapkričio 16 d. 103-ią gimtadienį švęsiantis Lietuvos paštas per savo gyvavimo laikotarpį jau matė daugybę pokyčių ir transformacijos. Vis labiau laisvėjant rinkai ir augant konkurencijai valstybės valdomai įmonei tenka kaip reikiant atsiraitoti rankoves, kad nebūtų išstumta lankstesnių siuntų pristatymo paslaugas teikiančių įmonių.
Asta Sungailienė
Asta Sungailienė
© DELFI / Josvydas Elinskas

Interviu cikle „Kava su vadovu“ bendrovės Lietuvos paštas vadovė Asta Sungailienė pasakoja apie istoriškai vienos iš seniausių paslaugų pokyčius, kylančius sunkumus ir ateities transformacijas.

– Pradėkime pokalbį nuo jūsų klientams aktualaus klausimo. Prekybininkai ragina kuo anksčiau pradėti ruoštis Kalėdoms. Dėl pandemijos metu prasidėjusio logistikos grandinių trūkinėjimo, žaliavų trūkumo, energetikos išteklių krizės galime ir nesulaukti norimų dovanų. Kaip vertinate situaciją dabar? Ar jaučiate, kad šių metų apsirūpinimas kalėdinėmis dovanomis gali kelti daugiau streso?

– Kalbant apie kalėdinių dovanų atvykimą, tai ne siuntų bendrovės bus pagrindinė priežastis, kodėl prekės gali vėluoti. Iš tiesų siuntų srityje esminių logistikos grandinių trūkių šiuo metu nebeliko.

Siuntos dažniausiai keliauja keleiviniais lėktuvais. Keleivinių lėktuvų judėjimas dabar yra atsigavęs. Jis nėra toks intensyvus, koks buvo iki pandemijos, bet dabar lėktuvai jungia visus pasaulio taškus. Palyginti smulkūs siuntiniai, kokie ir yra kalėdinės dovanos, neturėtų būti paveikti.

Dažniausiai kalėdinių siuntų rinka būna paveikta to, kad gyventojai, šiek tiek vėliau nusipirkę dovanas, pakliūva į didįjį srautą ir tuomet atsiranda vėlavimų. Jų gali kilti dėl pačios elektroninės parduotuvės, taip pat logistikos partnerio dalinyje, tarptautinėje dalyje.

Asta Sungailienė
Asta Sungailienė
© DELFI / Josvydas Elinskas

Kalbant apie logistikos iššūkį, kurį dabar jaučia pasaulis, jis daugiau susijęs ne su pavienėmis siuntomis, bet su didesniais srautais, kurie keliauja laivais, antžeminiu transportu.

Kalėdinis laikotarpis kaip visada bus tradicinis iššūkis, o ne nulemtas pandemijos veiksnių.

Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad pokytis yra įvykęs: susijęs ne tik su logistikos grandinių problema, bet, kaip vis daugiau girdime, gamintojai gali nespėti pagaminti tiek, kad būtų patenkinta padidėjusi paklausa.

Kartu mes matome, kad pasikeitimai, kurie įvyko liepos 1 d. panaikinus PVM lengvatą smulkesniems siuntiniams, paskatino siuntų srautų perskirstymą.

Pirmasis srautų pokytis įvyko pandemijos pradžioje, kai sumažėjus keleivinių lėktuvų siuntos pradėjo stipriai vėluoti. Taip nutikus vartotojai ėmė ieškoti greitesnių būdų, arčiau esančių el. parduotuvių, kaip įsigyti tas pačias prekes, bet gauti jas greičiau. Lietuvoje mes matėme labai didelį vietinių el. parduotuvių pardavimo augimą, tad natūraliai augo ir siuntos.

Panaikinus lengvatą vyko antrasis virsmas, kai tam tikros siuntos tapo vidaus (ES rinkos) siuntomis, nes kai kurios stambiosios el. prekybos platformos atidarė savo pirmuosius sandėlius Europos Sąjungoje pačioms populiariausioms prekėms – artėjo prie kliento ir išlaisvino jį nuo PVM lengvatos panaikinimo, nes mokesčius sumokėdavo pačios el. parduotuvės siųsdamos į Europą prekes didžiuliais kiekiais.

Dabar tikriausiai matysime trečią virsmą – importo srautų gausėjimo etapą. Po vasaros pokyčio jau galima drąsiai teigti, kad didžiąja dalimi siuntos, kurios keliauja iš už ES ribų, sėkmingai pasiekia klientus, nes PVM yra sumokamas perkant prekę. Prekės deklaravimas vyksta automatiniu būdu, net nesusisiekiant su klientais, ir klientas siuntą gauną tiesiogiai nedalyvavęs šiame procese. Žinoma, dalis siuntų dar yra paveiktos šios lengvatos panaikinimo, gal tai daugiau didesnės vertės siuntos ar perkamos iš žmogaus žmogui.

Paskutinis akcentas kalėdine tema būtų apie dovanas, o ne prekes sau. PVM požiūris į dovanas irgi pasikeitė. Tos dovanos, kurios keliauja iš mūsų artimųjų į Lietuvą iš už Europos Sąjungos ribų, yra stabdomos. Jos privalo būti deklaruojamos. Jei dovana nesiekia 45 eurų, užtenka tik deklaruoti. Jei suma didesnė, tai nauja mokestinė sistema pareikalauja mokesčius sumokėti. Nebeliks siurprizo dovanos gavėjui: reikės su juo susisiekti ir pateikti informaciją apie dovaną. Tai ypač palies JAV ir Didžiojoje Britanijoje gyvenančius lietuvius, o jų yra nemažai. Taigi šį pokytį šiemet tikrai pajusime.

– PVM lengvatos panaikinimas prekėms iš už ES ribų atrodytų protekcionistinis žingsnis. Kaip manote, ar jis pasiekė tikslą – sumažino patrauklumą pirkti iš trečiųjų šalių?

– Sakyčiau, kad sprendimas labiau gynybinis nei protekcionistinis, nes lengvata suteikė papildomą konkurencinį privalumą lyginant su vietos rinkos prekėmis. 21 proc. skirtumas, sakykime, kalbant apie identišką pirkinį, yra ženklus.

Ar tikrai tikslas buvo sumažinti pirkimo patrauklumą, nemanau. Sakyčiau, tikslas buvo suvienodinti sąlygas. Ir šiuo atveju, mano nuomone, tokį tikslą Europos Sąjunga bus pasiekusi, nes tam tikras surenkamas mokestis papildys vietos biudžetus ir suvienodins sąlygas.

Asta Sungailienė
Asta Sungailienė
© DELFI / Josvydas Elinskas

Bet esminis dalykas tikriausiai tas, ar panaikinus PVM lengvatą prekių kainos iš trečiųjų šalių tikrai išaugs tiek, kad sumažės tokių prekių patrauklumas. Gal kiek ankstoka daryti išvadas, nes kol kas situaciją galime vertinti tik iš pavienių gyventojų atsiliepimų, o ne iš statistinių duomenų.

Pavieniai atsiliepimai dabar rodo, kad prekių kainų patrauklumas (iš trečiųjų šalių) išlieka, nežiūrint PVM atsiradimo. Ir tikėtina, kad buvęs siuntimo lygis gali grįžti į tas pačias aukštumas.

– Verslui šiuo metu gana skaudi tema energetikos išteklių kainos augimas. Jums tikriausiai taip pat. Kokią įtaką tai gali turėti jūsų finansiniams rezultatams?

– Nesame unikalūs šiuo klausimu. Didžiausią sąnaudų dalį visgi sudaro darbo užmokestis, nes mūsų paslaugos reikalauja labai didelio žmonių įsitraukimo. Antroje vietoje – mūsų transporto sąnaudos, nes esame logistikos bendrovė, tad turime labai didelę išlaidų dalį, kuri susijusi su logistika tiek šalies viduje, tiek eksporto dalyje.

Trečioji dalis – Lietuvos pašto skyrių šiluma, elektra. Ji nėra labai didelė, bet svarbi, nes mūsų skyrių tinklas didelis.

Jaučiame kainų augimą, bet, žiūrint į bendrą sąnaudų dalį, mums įtaka galbūt mažesnė nei kitoms šalies įmonėms.

Kalbant apie mūsų finansinę situaciją, mes labai jautrūs savo sąnaudų dalies pokyčiams. Atlikome itin dideles transformacijas įmonėje ir turime žymius sąnaudų, tenkančių vienai siuntai, pokyčius: automatizavimas, daugelio procesų skaitmenizavimas leido mums efektyvinti veiklą mažinant darbo resursų poreikį ir ieškant kelių, kaip sumažinti netgi degalų suvartojimą. Kaip vieną iš sprendimų būtų galima paminėti paštomatus, nes jie pakliūva į pristatymo šalia klientų kategoriją. Tai viena iš priemonių, kaip galima efektyviau atlikti pristatymą.

Bet visada egzistuoja efektyvumo riba. Darbo užmokesčio fondo didinimo planai, kuriuos žadame įgyvendinti kitais metais, minimalaus darbo užmokesčio augimas tikrai paveiks mus finansiškai. Tam įtakos turės ir mūsų kainodara, kuri negali ir nespėja vytis situacijos rinkoje: mes vykdome reguliuojamą veiklą ir turime ilgalaikių įsipareigojimų. Taigi energetikos kainų augimas, deja, tikrai mus paveiks.

– Kalbant apie konkurencinę aplinką, siuntų kategorijoje turite nemažai su kuo galynėtis. Kokias savo stiprybes ir kokias silpnybes matote šioje konkurencinėje kovoje?

– Turime dvi skirtingomis kryptimis keliaujančias siuntų rūšis – laiškai ir daiktai. Jei žiūrėsime klientų tipą ir jų keliamus lūkesčius, tai, kalbant apie laiškus, turime vieną klientų tipą ir nepalyginamą konkurencinę aplinką. O, kalbant apie daiktus, – kitą konkurencinę aplinką.

Asta Sungailienė
Asta Sungailienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Laiškų srityje Lietuvos paštas ilgą laiką tradiciškai buvo vienintelis, dabar nebėra vienintelis, bet esame vieni iš stipriausių ir stambiausių, ypač kaimiškose vietovėse dėl ekonominio nepatrauklumo. Turbūt čia turime itin mažą konkurenciją, nors yra pavienių nešiotojų, kurie pristato ir laiškus, ir reklaminius bukletus.

Visgi ši rinka yra ta, kuri palaipsniui traukiasi. Kasmet turime bent 10–20 proc. susitraukimą. Šia kryptimi juda ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis. Elektroniniai laiškai didele apimtimi pakeitė mūsų fizinius laiškus. Kurį laiką viešasis sektorius buvo linkęs siųsti tik popierinius laiškus, dabar ir jis sparčiu tempu mažina fizinių laiškų siuntimo apimtis, naudojasi elektroniniais kanalais.

Turint omeny daiktų sritį, jau galime kalbėti apie e. komerciją. El. parduotuvės ir apsipirkimas interneto erdvėje padarė šią rinką labai patrauklią: siuntų pristatymo augimo greitis natūraliai sustiprino visus žaidėjus. Mes irgi stiprėjame kartu su visais kitais. Čia turime labai plataus tinklo stiprybę: ten, kur yra atokesnė vietovė, kasdien apsilanko laiškininkai ar kurjeriai.

Miestuose su didesniu gyventojų tankumu ir kur paštomatų tinklas didelis, konkurencinė aplinka stipresnė. Paštomatų tinklo plėtra vyksta dėl augančios paklausos, todėl čia rinkoje veikiame labai lygiomis sąlygomis ir taip pat plečiame savo tinklą, klientų ratą.

Jei kalbėčiau apie tai, kas mums konkurencinėje aplinkoje yra sudėtingiau, įvardyčiau tai, kad mes, kitaip nei konkurentai, turime tam tikrų įsipareigojimų. Ir jie reikalauja išlaikyti infrastruktūrą net ten, kur ekonomiškai ji nuostolinga. Tas nuostolis neišvengiamas ir, kaip vadovas, turi nuolat galvoti, kaip plėsti savo paslaugas, kad sumažintumei nuostolį. Mūsų konkurentai tokios pareigos neturi. Jie turi didesnį lankstumą prisitaikyti prie klientų.

– Ar tas Lietuvos pašto masiškumas žymiai sunkina bendrovės veiklą? Galbūt tenka ne eiti priekyje, o vytis sparčiai besikeičiančius ir greitai į pasikeitimus rinkoje reaguojančius konkurentus?

– Galiu pasidžiaugti, kad turime sprendimų, kurie padeda ne tik neatsilikti, bet ir būti pirmiems. Pavyzdžiui, esame pirmieji, pasiūlę paštomatus. Žinoma, norėtųsi, kad tam tikri sprendimai, kurie šiandien dar neįgyvendinti, būtų atsiradę anksčiau, tačiau, manau, jog neturime apribojimų klientams pasiūlyti inovatyvių dalykų.

Žinoma, kadangi esame viešuosius pirkimus vykdanti organizacija, kai kurių sprendimų negalime įgyvendinti itin greitu tempu, nes turime nueiti šiek tiek ilgesnį kelią ir negalime labai greitai atlikti tam tikrų veiksmų, neatlikę visų reikalingų procedūrų.

– Kalbant apie Lietuvos pašto ateities viziją, jau dabar savo pašto skyriuose užsiimate ir prekyba. Ar žadate stiprinti ir vystyti šią sritį?

– Mūsų pašto skyrių tinklas yra tai, kas numatyta kaip įpareigojimo dalis: šalyje turime užtikrinti tam tikrą pasiekiamumo lygį. Iš tiesų skirtingose šalyse jaučiama kitokia tendencija – kai kur agentavimo principas yra daug plačiau naudojamas nei per skyrius. Lietuvos paštas nebuvo pasirinkęs agentavimo sprendimo, pasirinko mobiliojo laiškininko modelį, galvodamas, kaip greičiau ir patogiau pasiekti klientą. Mobiliojo laiškininko projektas, kuriuo dabar džiaugiamės, yra pasiteisinęs, ir būtent kaimo vietovėse pasirinkome tokį modelį, o ne agentavimo.

Tačiau mes turime taškų, kur mobiliojo laiškininko sprendimas nebūtų geriausias, nes gyventojų tankis yra didesnis, tad reikia patogaus aptarnavimo. Pavyzdžiui, Vokietijos paštas visą savo tinklą, išskyrus du skyrius, yra transformavęs į agentavimo taškų tinklą, kur agentai nepriklauso paštui (vietinės parduotuvėlės, paslaugas teikiantys taškai). Tai galioja ir mažiems miesteliams, ir didmiesčiams. Iš tiesų tas modelis išsprendė sunkiosios infrastruktūros kaštų klausimą, kur paštas, užuot ieškojęs, ką veikti papildomai, veikiau žiūri į tuos verslus, kurie galėtų teikti pašto siūlomas paslaugas.

Agentavimas yra viena iš mūsų bandomų ir testuojamų krypčių – kol projektas dar bandomas, sunku pasakyti, kaip toks modelis tiks Lietuvai. Bet tai yra viena iš galimų krypčių.

Antra kryptis gali būti pasirūpinti, kad turimas pašto skyrių tinklas veiktų kuo efektyviau. Tokiu atveju mažmeninė prekyba yra būtinybė, kad pašto skyrius turėtų pakankamai veiklos ir pajamų, jog būtų nestipriai nuostolingas arba nenuostolingas.

Asta Sungailienė
Asta Sungailienė
© DELFI / Josvydas Elinskas

Kita dalis yra ilgus metus jau teikiamos finansinės Lietuvos pašto paslaugos. Jos šiandien irgi sudaro gana reikšmingą pašto veiklos dalį. Tai ir mokėjimai už komunalines paslaugas, ir kitos įmokos.

– Gal galite įvardyti sritis, kurios, jūsų nuomone, buvo apleistos ankstesnės vadovybės?

– Turbūt kiekvienas vadovas, naujai prisijungęs prie įmonės, lengvai pastebės tas sritis, kuriose reikia ką nors keisti, nes dažniausiai vadovai ateina su savo patirtimis iš savo ankstesnių darbų.

Mano vertinimu, Lietuvos paštas, matyt, dėl įvairiausių istorinių priežasčių turėjo du labai didelius iššūkius.

Pirmas iššūkis susijęs su tuo, kad veiklos metodai buvo labai nešiuolaikiški. Kalbant apie laiškų ir daiktų judėjimą bei skirstymą jis veikė praėjusio amžiaus metodais. Viskas vyko rankiniu būdu. Tai buvo didelė našta bendrovei. Norint darbuotojui įsitraukti ir kokybiškai dirbti darbą, reikėjo labai ilgai mokyti ir įsivažiuoti, nes informacija apie tai, ką turi daryti žmogus su siuntiniais juos skirstydamas, buvo žmonių atmintyje. Kalbant apie veiklos efektyvumą ir tikslesnį turimų siuntų ir laiškų skaičiavimą, tai buvo tikrai apleista sritis. Būtent siuntų skirstymo procesą atnaujinome ir šį pavasarį jis pradėjo veikti su automatizuota sistema.

Kita sritis būtų pašto skyrių tinklas. Kol nesusiduri tiesiogiai, gal ne visada pastebi. Atėjus į Lietuvos paštą dirbti ir apsilankius skyriuose man buvo akivaizdu, kad arba paštas turi investuoti 25–30 mln. eurų į turimą infrastruktūrą, kad atitiktų minimalius darbo sąlygų ir kliento aptarnavimo standartus, arba turi daryti pokyčius ieškodamas pašto skyrių alternatyvų. Todėl ir atsirado mobiliojo laiškininko sprendimas kaimo vietovėse. Miestuose vis dar vykdome pašto skyrių transformaciją iš senų ir klientų poreikiams nepritaikytų skyrių į modernesnius arba judame į klientams patogesnes vietas, tokias kaip prekybos centrai.

– Norėčiau sugrįžti prie pirmo jūsų paminėto aspekto – siuntų skirstymo robotizavimo. Gal klausimas daugiau filosofinis, bet pradėjus veikti naujai sistemai buvo susidurta su trikdžiais ir sunkumais. Ar saugu patikėti visą skirstymą vienai sistemai, kai tai darant žmonėms ir vienam susirgus galima pakeisti jį kitu ar pasidalyti darbu? Jei sugenda automatizuota sistema, iškart stoja visas procesas.

– Nebūtų tikslo su tuo ginčytis, nes jei „Facebookas“ gali sutrikti, tai bet kas pasaulyje gali tam tikram laikui sustoti. Žinoma, sutrikus siuntų skirstymo procesui, tai būtų labai didelis trikdis, bet čia reikėtų praplėsti kontekstą.

Nepamirškime, kad finansų sistemos skaitmenizuotos, gamyba skaitmenizuota. Visos Europos paštų sistemos skirsto siuntas ne rankiniu būdu, o su analogiška įranga, informacinėmis sistemomis, kokias dabar turime Lietuvoje. Rizika išlieka, bet išties yra daugybė rizikos valdymo mechanizmų, kurie užtikrina tai, kad sutrikimas iškart taisomas kitais sprendimais.

Tikrai neturėtume grįžti į tuos laikus, kai viskas atliekama rankomis. Manau, kad rizikas, apie kurias kalbame, pasaulis jau seniai išmokęs valdyti. Ir čia mes buvome atsilikę. Buvome paskutiniai Europos Sąjungoje, kurie automatizavome siuntų skirstymą.

Sistemos trikdžiai, kuriuos stebėjome pavasarį, buvo nulemti dviejų faktorių. Pirmasis – neplanuotas didesnis nei kalėdinis siuntų srautas. Taigi srauto išaugimas sutapo su mūsų sistemos pradžia, o jos atidėti negalėjome, nes laukė pokyčiai dėl PVM lengvatos naikinimo liepą. Antrasis – duomenų surašymo ant siuntų kokybės trūkumo klausimas, kurio masto negalėjome numatyti.

– Kalbant apie inovacijas jūsų sektoriuje, kokie sprendimai trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu dar galėtų pagerinti jūsų veiklą?

– Pradėčiau nuo kliento. Pirma, tai būtų skirtingų aplikacijų, kurios padės klientui valdyti savo siuntas, valdymas. Skirtingo tipo klientams ir siuntoms yra skirtingų sprendimų poreikis, bet tai yra viena sritis, kuri jau yra būtina žvelgiant į priekį.

Antras dalykas, su kuriuo susijusios inovacijos jau ir vykdomos, ir būtinos, yra paštomatai. Nors atrodo, kad jie jau čia ir yra labai svarbus kanalas, manyčiau, ilgainiui paštomatai bus nebe tokie stacionarūs, o keis savo buvimo vietą. Mobilusis paštomatas vienomis dienomis galėtų būti vienoje vietovėje, kitomis – kitoje. Tai yra viena iš krypčių. Čia jau galima kalbėti ir apie saulės energijos panaudojimą tokiems paštomatams, nes jie kilojami.

Asta Sungailienė
Asta Sungailienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kita tema – išmaniosios daiktadėžės. Tai irgi gali būti vienas iš sprendimų, kuris ras savo klientą. Dabartinės laiškų dėžutės ne veltui vadinamos laiškų dėžutėmis: į jas negali įdėti ir palikti klientui siuntų, nes jos per mažos.

Reikėtų nepamiršti ir laiškų dalies. Esu tikra, kad laiškų transformacija iš popierinio laiško į el. laikmenoje esančią informaciją yra ateitis. Jau yra valstybių, pavyzdžiui, Danija, kurios nuėjo tolimą kelią, kur belikę vos 5 proc. buvusių fizinių laiškų apimčių. Taigi čia jau vyksta transformacija, kai elektroninė pašto dėžutė nėra visiškai lygi mūsų įprastai elektroninio pašto dėžutei, nes elektroninė funkcionuojanti pašto dėžutė turi turėti ir registruotam laiškui būdingą svarbią funkciją – turi būti fiksuojama, kad laiškas gautas. Šioje srityje taip pat matau transformacijos galimybę.

Toliau kalbant apie siuntų pristatymą, be jokios abejonės, reikia paminėti išmanų maršrutų dėliojimą, siekiant kuo tvaresnių pristatymo sprendimų, kad būtų nuvažiuojama kuo mažiau kilometrų norint pristatyti siuntas.

Skirstymo srityje, manau, jau turime šiuolaikišką sprendimą, čia svarbu, kad priėmimo ir išdavimo sistemos irgi būtų skaitmeninamos, kad duomenų pasikeitimai su partneriais paštais ir klientais vyktų aukščiausios kokybės lygiu.

– O kaip su pačiomis transporto priemonėmis? Jūsų konkurentai daug investuoja, kad siuntos būtų pristatomos elektra varomomis transporto priemonėmis?

– Nepriskirčiau to prie inovacijų. Tai yra vienos priemonės pakeitimas kita. Lietuvos paštas, kaip ir visa siuntų rinka, turi ambicijų mažinti savo CO2 pėdsaką. Iki 2025 m. esame numatę jį susimažinti 25 proc.

Jau darome pirmuosius žingsnius – naudojamės elektromobiliais. Žinoma, kol kas – tik trumpiems atstumams. Manau, kad gana artimoje ateityje turėsime miestams skirtų elektra varomų priemonių. Nebūtinai tai bus elektromobiliai, gali būti ir elektra varomi vežimėliai ar dviračiai.

– Ar artimoje ateityje matote galimybę, kad siuntinius mums pristatinės dronai ar vairuotojų nereikalaujančios priemonės?

– Manau, kad tokie sprendimai yra orientuoti į konkrečias situacijas. Dronas – nuostabus sprendimas ten, kur yra salų ar kalnų, nes susisiekimas žeme sudėtingesnis. Tokiose vietovėse bepilotės skraidyklės tikrai vertinamos kaip vienas iš sprendimų. Lietuvoje turime palankų kraštovaizdį, jis puikiai pritaikytas tradiciškai pristatyti keliu, todėl tokių sprendimų poreikio mūsų šalyje nelabai yra.

O mažiems robotukams reikalingas tiesus kaip ledas kelias. Taigi šiuo klausimu Lietuvoje dar irgi yra daug ką nuveikti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(28 žmonės įvertino)
1.8214
D+Eugenija Grižibauskienė

Verslo susitikimo vietos – kaip ir kodėl šiuolaikiniai vadovai jas renkasi populiariausios vietos

Erdvių verslo susitikimams Lietuvoje yra nors vežimu trauk, tačiau dažnas turi tokią vietelę,...

Iš Lietuvos logistikos verslui Skandinavijoje vadovaujantis danas: pandemijos padarinius dar jaučiame labai stipriai (2)

Jau 30 metų logistikos sektoriuje dirbantis danas Jensas Romeris Sode į Lietuvą, Vilnių,...

Didžiausio sostinės viešbučio vadovas Baranowski: mūsų dar laukia labai ilgas kelias (1)

Nors atrodytų, kad su pandemija jau išmokome gyventi, o ekonomika toliau sparčiai juda į priekį,...

Milijonines investicijas užsitikrinusios „TransferGo“ vadovas Dvilinskas: kai rinkoje visi apsiginklavę automatais, negali žaisti peiliais (2)

Prieš mėnesį apie 50 mln. JAV dolerių investicijas pritraukusi piniginių pervedimų paslaugas...

„Perlas Network“ direktorius Marcinkevičius apie konkurenciją su „Ignitis“, politinę riziką ir planus Lenkijoje (5)

2,5 tūkst. terminalų tinklą Lietuvoje išvysčiusi „ Perlas Network “ bendrovė tikriausiai ne...

Top naujienos

D+Kalbino Daiva Žeimytė-Bilienė, parengė Laura Tarandaitė

Sausio 13 d. mitingas kunigo Sasnausko akimis: ačiū Dievui, kad ten nebuvau, nes būčiau neiškentęs (17)

Nepriklausomybės aikštėje vykęs sausio 13 d. minėjimas drauge su karčiomis mitingo priemaišomis...

D+Alberto Nardelli, Jorge Valero, Arne Delfs

Putinas Europai ruošia naują realybę (2)

Didžiosios Europos valstybės vis labiau nerimauja, kad net jeigu Rusijos prezidentas Vladimiras...

Laidoje išgirdusi, kas šnekama apie Nausėdą, žiūrovė apstulbo: pati ten buvau ir tai – melas LRT pripažino suklydę (602)

Po sausio 13-osios minėjimo pasigirdo kalbos apie jame dalyvavusių žmonių etiketą. Kai kurie vėl...

Po smarkaus vėjo – malonesni orai: pokyčiai džiugins vos parą

Artimiausią parą stiprės aukštesnio atmosferos slėgio laukas, tad įsivyraus malonesni orai....

Europos čempionatą paliekančios Lietuvos rinktinės treneris traukiasi iš posto specialiai Delfi iš Košicės (1)

Lietuvos rankininkai pusę rungtynių tampė nervus tituluotiems norvegams, bet galiausiai pralaimėjo...

Antarktidoje užfiksuotas stulbinantis reiškinys: į Žemę trenkėsi antimaterija, atskriejusi iš kosmoso gelmių (47)

Ji atskriejo iš kosmoso. Ir buvo labai maža. Bet jos laukė ne tik IceCube, bet ir visa fizikų...

Parako prieš norvegus pakako vienam kėliniui: Lietuva Europos čempionate liko be taškų (10)

Lietuvos rankinio rinktinė pasirodymą Europos čempionate užbaigė pirmadienį: trečioje F...

Pandemijos lūžio galime sulaukti jau šiais metais: nauja problema – nežinomos pasekmės persirgusiems kovidu dar gali laukti blogiausias scenarijus (161)

Siekiant apsaugoti svarbiausias valstybei funkcijas atliekančius sektorius, Lietuvoje nuo pirmadienio...

Bostone spindėjo Valančiūnas, tačiau „pelikanai“ nesulaikė „Celtics“ lyderių (1)

NBA čempionate Naujojo Orleano „Pelicans“ (16/28) svečiuose 92:104 (29:18, 17:21, 23:32, 23:33)...

Kasdienybės herojai. Kodėl trečiąkart išsiskyrusi Repčenkaitė nebenori santuokos, o Pogrebnojus neturi konkurentų (5)

Trečiakart išsiskyrusi Violeta Repčenkaitė. „Skyrybos nebuvo lengvos. Ir niekada nebūtų,...