Šią savaitę Lietuvoje viešėjęs finansinių paslaugų teikėjo atstovas sutiko pasidalinti tradiciniams bankams iššūkį metančios įmonės ateities planais, šiuo metu Didžiojoje Britanijoje kilusias diskusijas dėl vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus įmonėje bei Lietuvos vaidmenį kompanijos gyvenime.
Šiuo metu Lietuvoje įsteigtoje „Revolut Bank“ bendrovėje dirba 47 darbuotojai, „Revolut Payments“ – 43, o „Revolut Ltd filiale“ – 143. Startuolis mūsų šalyje taip pat yra įsteigęs „Revolut Holdings Europe“, kuriame po vidinės reorganizacijos bus sukoncentruota įmonės veikla Europos ekonominėje erdvėje.
– Liepos viduryje buvo paskelbta, kad „Revolut“ pritraukė dar 800 mln. JAV dolerių (Series E) investiciją. Kodėl vis dar telkiatės išorės investicijas plėtrai? Ir kam bus skirta ši investicija?
– Nuostabu, kad „Revolut“ pavyko pritraukti tokią investiciją, tai mums didelis įvertinimas. Esame labai didelių ambicijų turinti kompanija su planu turėti pasaulinio lygio milžinišką programėlę finansinėms paslaugoms. Jau šiuo metu plečiamės visame pasaulyje ir investicijos padės toliau tęsti šią veiklą. Padės mums plėstis naujose geografinėse teritorijose. Mes jau veikiame JAV, Australijoje, Singapūre ir Japonijoje, tačiau turime ambicijų siūlyti savo paslaugas ir kitose šalyse. Būtent tai padaryti ir padės paskutinė investicija.
Žinoma, tai prisidės ir prie mūsų namų (Europos) rinkos plėtros: mes ir toliau investuosime į naujus produktus, siekdami pritraukti vis daugiau klientų.
– „Revolut“ jau nėra vien piniginius pervedimus siūlanti programėlė. Jūs taip pat jau esate ir bankas, bet vis dar žaidžiate pagal startuolių taisykles. Ar save vis dar laikote startuoliu?
– Manau, kad vis dar esame startuolis. Kaip bankas esame dar visai jauni.
– Pandemija itin paveikė gamybos ir prekybos sektorius. Iš šono gali atrodyti, kad finansinių paslaugų sektorius buvo paliestas mažiau. Kaip iš tiesų? Kokių pokyčių į fintech sektorių įnešė pandemija?
– Manau, kad kovidas skirtingoms visuomenės dalims ir skirtingoms industrijos atnešė skirtingus iššūkius. „Revolut“ pasisekė, kad pavyko labai greitai persikelti į darbą iš namų, nepatiriant jokių nesklandumų mūsų teikiamoms paslaugoms.
Iš tiesų per pandemiją mums taip pat teko šiek tiek keistis, pavyzdžiui, ką siūlome savo klientams, atsižvelgiant į jų elgesio pasikeitimus. Pavyzdžiui, pandemijos metu itin pradėjo augti interneto prekyba, tam mes siūlome klientams vienkartinę virtualią debetinę kortelę. Jei žmogus žada iš tam tikros interneto parduotuvės pirkti tik vieną kartą, jis gali pasinaudoti tokia kortele ir po pirkimo kortelės duomenys bus panaikinti.
Žinoma, atsirado ir naujų iššūkių, kaip dirbti su komandomis, kai darbuotojai dirba iš namų, kaip užtikrinti, kad darbuotojai būtų produktyviausi, kaip žinoti, ko jiems reikia. Būtent dėl to keitėme žmogiškųjų išteklių politiką, pavyzdžiui, vėl atsidarius biurams darbuotojų pirmasis pasirinkimas dirbti lieka iš namų, o į biurą jie gali ateiti tik tada, kai nori ar reikia.
Taigi, manau, kad šie pusantrų metų buvo tikrai labai sunkūs visiems ir tikėkimės, kad baisiausia pandemijos dalis jau praėjo.
– Prasidėjus pandemijai valstybės pradėjo „spausdinti“ pinigus, kad padėtų ekonomikoms negriūti. Jūs, kaip finansų sektoriaus atstovai, tikriausiai iš to padidėjusio pinigų kiekio rinkoje išlošėte?
– Pandemijos metu valdžios ėmėsi precendento neturinčių veiksmų, kad apsaugotų ekonomikas. Ir, žinoma, finansinis sektorius pajautė to naudą. Galime matyti, kai pandemijos pradžioje daug tradicinių bankų ėmėsi ruoštis potencialiems praradimams paskolų portfeliuose, tačiau daugeliu atveju tos baimės neišsipildė. Vartotojams pavyko išlaikyti galvas virš vandens ir išgyventi su valdžių skirta parama. Dabar tos pagalbos priemonės jau pradeda išgaruoti ir judėsime į naują etapą.
– „Revolut“ vadovu Europai esate dar vos ketvirtas mėnuo. Kokį savo vaidmenį matote naujoje pozicijoje – įnešti naujoves ir keisti savo pirmtakų darbus ar tiesiog tęsti tai, kas jau buvo daroma?
– Mano vaidmuo yra pagreitinti augimą Europoje. Įmonei paskutiniai metai buvo gana geri, nepaisant pandemijos iššūkių. Taigi mes einame į daugiau šalių Europoje kaip bankas. Taip pat norime toliau siūlyti naujų produktų ir paslaugų savo klientams per programėlę. Galiu sakyti, kad mano susitelkimas yra ties „Revolut“ potencialo maksimalizavimo per ateinančius metus.
– Europoje dirbate turėdami Lietuvoje gautas specializuoto banko, elektroninių pinigų ir bankinę licenciją. Taip pat turite Vilniuje biurą. Kokie ateities jūsų planai čia?
– Lietuva „Revolut“ buvo svarbi nuo pačių pirmųjų verslo dienų. Mes taip pat turime daug ilgamečių darbuotojų lietuvių. Pastebime naują dinamiką, kad dabar į Vilnių grįžta gyventi ir dirbti prieš tai Didžiojoje Britanijoje dirbę lietuviai. Jie čia grįžta vadovauti komandoms.
Kalbant apie „Revolut“, kaip banko, planus Lietuvoje, tai jau siūlome kredito produktus, o toliau žadame dar labiau stiprintis skolinimo srityje.
Dėl biuro Vilniuje dydžio tai matome potencialą, kad Lietuvos biuras gali tapti dar didesnė mūsų grupės dalimi. Planuojame nuo 200 darbuotojų išaugti iki 300 per ateinančius metus. Ir darbo pozicijos čia bus labai įvairios: ne tik susijusios su bankinėmis paslaugomis, bet ir klientų aptarnavimu, finansinių nusikaltimų prevencija. Lietuva labai patraukti šalis ir vystyti verslą čia, ir iš čia, kai kalbame apie tai, kaip laukiamos čia fintech įmonės.
– Žadate stipriai didinti darbuotojų skaičių. Ar nematote rizikos, kad augimą gali stabdyti dabar prasidėjusi talentų trūkumo problema?
– Šiuo metu tikrai matome įdomų fenomeną. Nežinau, ar čia dėl to, kad žmonės nenori grįžti į darbus, bet viliuosi, kad tai tik laikinas fenomenas ir žmonės supras, kiek apdovanojantis yra pats darbas ir grįžimas į biurus.
Iš mūsų kompanijos pusės, manau, kad esame sėkmės istorija ir tikime, kad jos dalimi jaučiasi ir mūsų darbuotojai, todėl neturėtume susidurti su problemomis ieškodami talentų.
Žinome, kad finansų ir fintech sektorius dabar klesti, bet jei nutiks taip, kad bus labai sunku čia rasti talentų, ieškosime kitose šalyse.
– Vienas iš sprendimų, kaip kovoti su talentų trūkumu technologijų pasaulyje, yra dirbtinis intelektas ir save mokančios sistemos. Kiek jūs išnaudojate šias sritis?
– Manau, kad tai labai įdomi sritis ir technologinis pasaulis kelia čia daug klausimų, pavyzdžiui, ar save mokančios sistemos išstums žmogiškojo darbo poreikius. Visgi, manau, kad tai tik pagreitins kompanijų vystymosi greitį, bet profesionalai vis vien bus reikalingi šias sistemas kurti ir prižiūrėti.
Mes jau dabar naudojame botą programėlės pokalbiuose su klientais. Žinoma, yra ir daugiau įrankių šioje srityje, į kuriuos mes žiūrime ir galvojame, kaip tai galėti maksimizuoti mūsų potencialą.
– „Revout“ teko nemažai pasinervinti, kai Lietuvoje buvo iškeltas klausimas dėl įmonės atitikimo nacionaliniam saugumui, paaiškėjus, kad startuolio įkūrėjo Nikolajaus Storonskio tėvas – vienas iš aukštų Rusijos koncerno „Gazprom“ valdininkų. Buvo net kalbama, kad „Revolut“ gali pasitraukti iš Lietuvos ir prašyti lincencijų kitose šalyse. Kaip vertinate politines rizikas dirbant iš Lietuvos?
– Šios istorijos buvo dar prieš mane. Į jas žiūrime kaip į praeities klausimus. „Revolut“ ir mūsų komanda nori susitelkti į tai, kad parodytų, kokius privalumus atnešame Lietuvos vartotojams ir žmonėms. Tikime, kad galime padaryti pokytį rinkoje, o mūsų atėjimas į rinką verčia reaguoti ir kitus žaidėjus rinkoje, pavyzdžiui, kainodaros klausimuose.
Žinoma, iššūkis jaučiamas, kai kas nors bando sudrebinti sektorių, o finansiniame sektoriuje pokyčiai dar tik prasideda.
– Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje viešumoje daug diskutuojamas klausimas apie atlyginimų skirtumus tarp vyrų ir moterų. Jie matomi ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, „Revolut Bank“ vidutinis moterų atlyginimas siekia 2 636 eurus, kai vyrų – 3 522 eurus. Ar planuojate kažką keisti, kad šis skirtumas būtų mažesnis?
– Šis klausimas kelia iššūkių didelei daliai įmonių, ypač tam tikruose sektoriuose. Ir čia kalbame ne tik apie tai, kad kai kuriuose sektoriuose tradiciškai yra daugiau vyrų nei moterų, bet ir nuo lyčių skirtumų, kurie prasideda dar renkantis studijas. Taigi, jei nori išspręsti šią problemą reikia dirbti su daug skirtingų lygių. Svarbu, ir įmonės viduje ištirti skirtingus faktorius ir procesus, kurie lemia tokią situaciją. Būtent viso to peržiūra yra „Revolut“ planuose ir planuojame žiūrėti į atlyginimų skirtumo klausimą.
Reikia suprasti, kad tai bus ilgas ir nuolatinis pastangų reikalaujantis darbas skirtinguose lygiuose, nes šios problemos lengvai neišsprendžia niekas. Bet tai bus mūsų vienas iš prioritetų.
– Bendravimui su klientais esate pasirinkę tik bendravimą raštu per programėlę. Kalbant apie finansines paslaugas klientams vis dar svarbu žinoti, kad iškilus bėdai būtų galima pakalbėti su gyvų įmonės atstovu.
– Kiekvienas vartotojas teikia pirmenybę tam tikram bendravimo su finansinių paslaugų teikėjais būdą. Tačiau kartu matome, kaip vartotojai vis aktyviau naudojasi skaitmeniniais įrenginiais bendraudami su paslaugų teikėjais. Mūsų klientų aptarnavimo sprendimą labai gerai įvertina mūsų didelė dalis klientų.
Be to, yra ir tam tikrų privalumų, kai su finansinių paslaugų teikėjais bendraujama ne telefonu, o pokalbių lange. Skambinant telefonu gali būti perjungiamas kitam specialistui, gali nutrūkti pokalbis ir reikės vėl viską pradėti iš pradžių. Bendravimas programėlėje leidžia net ir atsitraukus sugrįžti ir vienoje vietoje matyti, kokiu klausimu buvo kreiptasi į asistentą.
„Revolut“ pripažįsta, kad esant tam tikroms situacijoms klientai nori asmeniškai kalbėti su klientų aptarnavimo specialistais gyvai. Ir jie tai gali padaryti, paprašę pokalbių lange, kad jiems paskambintų.
– Pristatėte naują paslaugą, kur vartotojai gali naudotis savo atlyginimu ne tada, kai mėnesio pabaigoje gaunamas atlygis iš darbdavio, bet pagal išdirbtas dienas. Ar tai tik pilotinis projektas tam tikrose rinkose? Ar žadate šią paslaugą teikti ir Lietuvoje?
– Projektas dar skaičiuoja ankstyvas dienas. „PayDay“ šiuo metu veikia Didžiojoje Britanijoje ir planuojame jį paleisti ir kitose rinkose. Šios paslaugos konceptas yra šiek tiek kitaip pažiūrėti į atlyginimą. Jei atlyginimą uždirbame kiekvieną darbo dieną, tai kodėl turime laukti vienos dienos per mėnesį, kad būtų išmokėtas visas atlyginimas. O jei tau dalies pinigų reikia anksčiau? Manome, kad tai patraukli klientams idėja, leidžianti išvengti mažųjų kreditų su didelėmis palūkanomis.
– Kaip manote, kaip fintech vystysis ateityje? Ar „Revollut“ bus toks pats ateityje tik su didesne plėtra šalių ir klientų skaičiumi? Ar pokyčiai bus kardinalūs šiame sektoriuje?
– Finansų sektorius yra labai tradicinis, kai kalbame apie tai, kaip jis veikia. Jis tiek smarkiai nepakito, kiek, pavyzdžiui, per 20–metį muzikos industrija. Esame dar tik pačioje šio sektoriaus pokyčių pradžioje.
Taigi, manau, kad pokyčių bus daug. „Revolut“ suinteresuota tapti globalia milžiniška programėle, kuri teiktų skirtingas paslaugas, susijusias su pinigais. Pavyzdžiui, neseniai pasiūlėme klientams paslaugą, leidžiančią dalį sumos susigrąžinti planuojant ir rezervuojant nakvynes atostogoms. Negali sakyti, kad toks sprendimas tipiškas finansų sektoriui, visgi susijęs su pinigais.
Draudimo sektorius yra dar viena mus dominanti sritis. Jau dabar turime 12 mln. vartotojų Europoje ir, manau, kad galima daug ką padaryti šiame sektoriuje.
