aA
Prieš trejus metus „MV Group“ įsigijus Šiauliuose esančią alaus daryklą „Gubernija“, jai vadovauti stojo Algirdas Čiburys. Vadovas pasakoja, kad įmonė šiais ir kitais metais planuoja gana reikšmingas investicijas, o planai – ambicingi.
Algirdas Čiburys
Algirdas Čiburys
© DELFI / Josvydas Elinskas

Portalo Delfi interviu cikle „Kava su vadovu“ A. Čiburys pasakoja apie alaus gamintojo planus, inovacijas gėrimų rinkoje ir atremia kaltinimus, kad mažiesiems aludariams palaikyti priimta akcizo lengvata gali būti naudinga ir „MV Group“ turimai „Gubernijai“.

2018 m. pavasarį „Guberniją“ įsigijusi „MV Group“ žengė į dar vieną alkoholinių gėrimų gamybos rinką. Iki tol įmonių grupė savo krepšelyje jau turėjo vyno gamintoją „Anykščių vyną“, „Alitą“ ir stipriųjų gėrimų gamintoją „Stumbrą“.

– „Gubernija“ kol kas stipriai nusileidžia didiesiems alaus gamintojams Lietuvoje. Gal galite papasakoti, kokios jūsų ambicijos? Ar žadate būti mažu, tam tikrą nišą užimančiu prekių ženklu? Ar taikotės tapti vienu iš didžiausių gamintoju sektoriuje?

– „MV Gruop“ turi visą puokštę tradicinių gėrimų gamintojų. Pirmas žingsnis buvo „Stumbras“, vėliau atsirado „Alita“ ir „Anykščių vynas“. „Gubernija“ buvo paskutinis grupės pirkinys. O šis sprendimas rodo, kad turime daug planų ir norų.

Jau turime sėkmės istorijų kitose kategorijose, pavyzdžiui, su vynu. Galbūt tokių didelių ambicijų alaus kategorijoje nebrėžiame, nes rinkoje žaidžia labai dideli žaidėjai, priklausantys pasaulinėms korporacijoms. Su „Gubernija“ pradėjome dirbti turėdami 0,5 proc. alaus rinkos. Manome, kad bent kelis kartus savo poziciją pagerinti galime. To link ir judame.

Lietuvoje tikimės auginti savo pardavimus kartais. Viena vertus, konkuruojame su didžiaisiais aludariais, kita vertus, per penkerius paskutinius metus rinkoje buvo daug pokyčių ir atsirado daug mažų gamintojų. Galiu sakyti, kad mes bandome surasti sinergiją abiejuose šiuose pasauliuose.

Algirdas Čiburys
Algirdas Čiburys
© DELFI / Josvydas Elinskas

Kalbant apie pakuotes, produktų išvaizdą, pateikimą rinkai, pardavimo kelius, konkuruojame su didžiaisiais žaidėjais, nes būtent eksporto rinkoje tenka konkuruoti su visais.

Kad mūsų ambicijos būtų įgyvendintos, mes savo požiūriu, įranga, darbo metodais, kokybės standartais turime konkuruoti su didžiaisiais žaidėjais, o su savo receptais, vartotojų supratimu esame arčiau mažųjų gamintojų.

– Gal galite konkrečiai įvardyti, kiek alaus rinkos tikitės atsiriekti?

– Jei kalbėtume apie artimiausių 3–5 metų perspektyvą, tai puikiai suvokiame, kad nuo 0,5 proc. šokti iki keliolikos būtų labai drąsu. Taigi iš pradžių siekiame užimti bent iki 10 proc. rinkos, nes nemanome, kad šią kartelę perlipti per artimiausius metus būtų įmanoma.

– Kaip žadate didinti pajamas? Auginsite asortimentą? Ar per eksportą?

– Kalbant apie alaus rinką, visada buvome stiprūs tamsiojo alaus rinkoje, tą poziciją ir stengsimės išlaikyti bei stiprinti.

„Gubernija“ tikriausiai buvo silpniausia istoriškai silpnesnio alaus teritorijoje. Čia ir matome didžiausius pokyčius: jau atnaujinome prekių ženklo asortimentą.

Istoriškai gira taip pat sudaro nemažą dalį pardavimų, todėl šios kategorijos vystymas irgi yra viena iš dedamųjų mūsų planuose.

Trečia dalis – eksportas. Kad ir kaip būtų, Lietuvos rinka yra nedidelė ir mažėjanti, o mūsų patirtis su kitomis kategorijomis rodo, jog tik čia galime tikėtis didesnių rezultatų. Tikriausiai tai aktualu ne tik mūsų verslui, bet ir didžiajai daliai Lietuvos maisto pramonės.

– Tai visgi save matote daugiau nei kraftinio alaus gamintoją? Ar manote, kad esate didelis gamintojas?

– Yra tam tikri standartai, kiekiai, sąlygos, kokybiniai parametrai, kuriuos turi atitikti, jei nori eksportuoti į užsienį ar būti didelių klientų partneriu. Būdamas mažas gamintojas čia negalėtum žaisti.

Algirdas Čiburys
Algirdas Čiburys
© DELFI / Josvydas Elinskas

Kita vertus, yra klientų, kurie turi specifinių norų, juos taip pat turi bandyti atliepti. Su kitomis grupės gamyklomis turime produktų, kurie gaminami labai mažomis partijomis, skirti tik tam tikriems kanalams – specializuotoms parduotuvėms, sektoriui HORECA. Panašiu keliu turėsime keliauti ir su „Gubernija“.

– „Gubernija“ buvo viena iš didžiausių alaus gamintojų Lietuvoje. Kai „MV Group“ įsigijo įmonę ir jūs perėmėte vadovavimą, ar pamatėte, kodėl bendrovė prarado savo stiprią poziciją rinkoje?

– Manau, kad taip. Didysis postūmis alaus rinkoje yra įvykęs dėl valstybinių įmonių privatizavimo, po kurio vyko investicijos, pertvarkos, įmonių vystymas. Kol kelios didžiosios gamyklos Lietuvoje turėjo paramą iš pasaulinių gėrimų gamintojų ir taip vystėsi, „Gubernijai“ tos pagalbos nebuvo.

Taip pat buvo tam tikras konfliktas tarp buvusių akcininkų, jis tęsėsi daug metų, dėl to bendrovė negalėjo vystytis taip, kaip turėjo. Būtent tai mes ir darome paskutinius trejus metus – vejamės su investicijomis, įrangos modernizavimu.

– Nuo įsigijimo jau du kartus atnaujinote prekių ženklą. Ar nepavyko pirmasis bandymas?

– Iki šių metų buvęs atnaujinimas – tarpinis sprendimas, skirtas produktams, su kuriais įmonė buvo stipri istoriškai, kurių pardavimas sudarė didžiąją viso pardavimo dalį. Šiuo klausimu žingsniavome etapais. Pirmasis žingsnis buvo greitas pagal tai, ką galėjome tuomet padaryti, o šių metų atsinaujinimas yra ilgalaikis ir orientuotas tiek į papildomus rinkos segmentus, kurių iki šiol nekabinome, tiek į naujų rūšių vystymą ir naujienų pristatymą rinkai.

– Kokią dalį jūsų viso pardavimo sudaro eksportas? Kaip matote savo augimą – daugiau per vietos rinkos auginimą ar per užsienio rinkas?

– Kalbant apie alaus gaminius, net keturi iš dešimties mūsų gaminamo alaus litrai iškeliauja už Lietuvos ribų. Jei grįžtume prie mūsų ambicijų ir dydžio, tai „Gubernija“ pernai pagamino apie 90 tūkst. hektolitrų alaus, o šiemet gamyba turėtų siekti apie 150 tūkst. hektolitrų, kitais metais turime ambicijų perlipti ir 200 tūkst. hekalitrų.

Taigi nemažą dalį mūsų viso pardavimo sudaro eksportas. Čia yra keletas rinkų, į kurias telkiamės, – Vakarų Europos rinkos, tarp kurių ir Vokietija, taip pat Lenkija. Yra ir kitų šalių, kur vyksta bandomasis pardavimas.

Algirdas Čiburys
Algirdas Čiburys
© DELFI / Josvydas Elinskas

Iš tolesnių rinkų galiu paminėti JAV rinką, kur matome daug potencialo, ir ten jau keliauja dalis produkcijos. Taip pat galime įvardyti Japoniją. Pirmieji mūsų siuntiniai jau iškeliavę ir į Naująją Zelandiją, Honkongą. Kalbamasi su Taivano partneriais. Nemažai dirbame su NVS šalimis, kur tiekiama nemažai mūsų produktų.

Neseniai mažieji aludariai sukilo dėl jiems pažadėtos lengvatos alaus akcizui, kuris palaikytų mažuosius gamintojus, įgyvendinimo planų. Diskusijose buvo paminėta ir „Gubernija“. Teigta, kad nors priklausote didžiulei alkoholinių gėrimų rinkoje veikiančiai grupei, pagal savo gamybos mastą galėtumėte pretenduoti į lengvatą.

– Net jei ir galėtume pretenduoti į tokią lengvatą, mes atsisakytume jos, nes savęs tikrai nematome kaip mažojo aludario: turime ambicijų augti ir pagal tuos kiekius, kuriuos minėjome, ateityje neatitiksime mažojo aludario apibrėžimo.

Negana to, nors esame iš didesnių žaidėjų, džiaugiamės, kad atsirado tokia lengvata, nes manome, jog šalia didžiųjų pasaulinių korporacijų ir konglomeratų turi būti remiama vietinė gamyba, ir ne tik mažieji aludariai, bet, pridurčiau, ir vyndariai bei kitų gėrimų gamintojai.

– Gal kaip „Gubernija“ nepasinaudosite, bet ja galėtų pasinaudoti „MV Group“ importuodama kraftinį alų iš mažųjų pasaulio alaus gamintojų?

– Palikčiau mažiesiems aludariams komentuoti, kokią grėsmę jie čia mato. „MV Group“ jokių specialių planų ar norų pasinaudoti kokiomis nors lengvatomis neturi.

Reikia suprasti, kad jei mes kalbame apie kraftinio alaus importą ir prekybą, tai vyksta dėžėmis ar paletėmis. Kalbame apie labai mažus kiekius. Galbūt yra barų ar kavinių, kur prekiaujama ir 200–300 skirtingų alaus rūšių iš viso pasaulio, tad jei atsiras dalis tų, kurie pasinaudos lengvata, manau, įtakos rinkai tai nepadarys. Palikčiau mažųjų aludarių atstovams rasti tinkamą modelį, o idėją remti vietos mažuosius aludarius mes palaikome.

Iš savo pusės galime pasakyti, kad, kaip verslas, esame atsakingi, ir „Gubernija“ tokia lengvata nesinaudotų, net jei turėtų galimybę.

– Minėjote, kad turite ambicingų planų. Kokias investicijas planuojate artimiausiu metu savo tikslams pasiekti?

– Žiūrint į paskutinius metus šiemet investicijos buvo rekordinės. Šių metų pabaigoje jos viršys 2 mln. eurų. Investicijos skirtos įsigyti tam tikrai technologinei įrangai, susijusiai su produkto ruošimu, pakavimu.

Kitąmet investicijos taip pat turėtų viršyti 2 mln. eurų. Taigi paskutinius dvejus metus investicijos bus gana didelės ir skirtos pajėgumams, kokybės parametrams didinti, naujovėms diegti.

Algirdas Čiburys
Algirdas Čiburys
© DELFI / Josvydas Elinskas

Kas labiausiai riboja? Tikrai turime iššūkių dėl darbuotojų stygiaus. Augant pajėgumams paskutiniu metu darbuotojų skaičius augo 11 proc. Kitais metais toliau planuojama plėtra, bet tikrai susiduriame su rimtu iššūkiu: šiandien turime nuo kelių iki keliolikos atvirų pozicijų, į kurias jau kuris laikas nepavyksta rasti darbuotojų.

– Kiek su darbuotoju trūkumu padeda kovoti automatizacija?

– Tikriausiai viena iš labiausiai robotizuotų pramonių šiuo metu yra automobilių. Vienas iš tokio tipo robotų yra ir mūsų gamykloje. Robotas krauna supakuotus gėrimus ant palečių. Tai gana sudėtingas fizinis darbas. Didelė jo dalis buvo daroma rankomis. Dabar tai automatizuota.

– Galbūt matote, kaip konkrečiai prie šios problemos sprendimo galėtų prisidėti ir valdžia?

– Skirtingose savivaldybėse yra skirtinga situacija, jos lygmenys irgi skirtingi. Vienas lygmuo – nekvalifikuotas darbas, kuriam atlikti reikia darbo rankų, už tai mokami atitinkami atlyginimai. Čia mums kyla pagrindinis klaustukas – kaip galime Lietuvoje turėti tiek daug laisvų darbo vietų, o kartu ir tiek daug užregistruotų bedarbių. Tikriausiai pirmiausia reikėtų susitvarkyti šį klausimą. Bet tai turbūt nėra didžiausia ir sunkiai išsprendžiama problema.

Didžiausia bėda – su tam tikros kvalifikacijos specialistais, ir čia būtų verta padaryti auditą valstybės mastu – kiek mūsų švietimo įstaigos kokių specialistų ruošia, koks yra poreikis. Žiūrime tai, kas mums aktualu, bet matome, kad poreikis per artimiausius dešimt metų bus vienoks, o paruošiama tris kartus mažiau specialistų.

– Šiuo metu verslai labai daug dėmesio skiria inovacijoms ir tvarumui. Tai matoma ir maisto bei gėrimų pramonėje. Kokios tendencijos šia tema globalioje gėrimų rinkoje? Kokius pokyčius darote patys ar kokių matote ateityje?

– Čia svarbu atskirti realybę nuo „žaliojo smegenų plovimo“. Galima kalbėti apie pažadus gaminti popierinius butelius iš perdirbtų žaliavų, tačiau mes realybėje per artimiausią dešimtmetį nelabai matome techninių ir fizinių galimybių tokiems pokyčiams įgyvendinti. Todėl nenoriu kalbėti apie parodomuosius veiksmus, kurie daugiau tokie ir liks. Geriau kalbėti apie tai, ką galima padaryti čia ir dabar.

Šiuo metu aktyviai dirbame, kad būtų sunaudojama mažiau medžiagų. Tai ir taros ploninimas, kad ji būtų sumažinta iki didžiausio galimo minimumo tiek kalbant apie pirmines pakuotes (butelis, skardinė), tiek apie antrines (padėkliukai, dėžutės, plėvelės). Tai vienas iš pagrindinių mūsų klausimų trumpuoju periodu. Aktyviai investuojame į tinkamą įrangą, atliekame eksperimentus, kviečiame ekspertų iš išorės.

Kitas klausimas – energijos naudojimas. Čia taip pat daug iniciatyvų darome, kad vartojimas būtų mažinamas. Dirbame ir su pakuočių gamintojais, kurie turi nemažai inovacijų.

– „MV Group“ savo pozicijas stiprinti alaus rinkoje nusprendė įsigijusi „Guberniją“. Ar nemanote, kad pačiai grupei trūksta patirties ir žinių šioje kategorijoje, kad galėtumėte lengvai įgyvendinti savo ambicijas, apie kurias pasakojote interviu pradžioje?

– Nemanau. Kalbant apie mūsų patirtį alaus sektoriuje, grupė alumi prekiauja jau dešimtmečius. Savo istorijoje grupė yra turėjusi ne vieną garsų pasaulinį prekių ženklą ir su mažaisiais gamintojais dirbusi. Supratimą ir patirtį rinkoje tikrai turime.

Kalbant apie patirtį technologijų ir gamybos srityje, turime daug ekspertų, o paskutiniais metais prisitraukėme ir naujų. Negana to, nors nesame didelės pasaulinės korporacijos dalis, dabar yra daugybė pasaulinio lygio institutų, konsultacinių bendrovių, kur žinias gali nusipirkti kaip paslaugas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(19 žmonių įvertino)
3.8421
D+Eugenija Grižibauskienė

Verslo susitikimo vietos – kaip ir kodėl šiuolaikiniai vadovai jas renkasi populiariausios vietos

Erdvių verslo susitikimams Lietuvoje yra nors vežimu trauk, tačiau dažnas turi tokią vietelę,...

Iš Lietuvos logistikos verslui Skandinavijoje vadovaujantis danas: pandemijos padarinius dar jaučiame labai stipriai (2)

Jau 30 metų logistikos sektoriuje dirbantis danas Jensas Romeris Sode į Lietuvą, Vilnių,...

Didžiausio sostinės viešbučio vadovas Baranowski: mūsų dar laukia labai ilgas kelias (1)

Nors atrodytų, kad su pandemija jau išmokome gyventi, o ekonomika toliau sparčiai juda į priekį,...

Milijonines investicijas užsitikrinusios „TransferGo“ vadovas Dvilinskas: kai rinkoje visi apsiginklavę automatais, negali žaisti peiliais (2)

Prieš mėnesį apie 50 mln. JAV dolerių investicijas pritraukusi piniginių pervedimų paslaugas...

„Perlas Network“ direktorius Marcinkevičius apie konkurenciją su „Ignitis“, politinę riziką ir planus Lenkijoje (5)

2,5 tūkst. terminalų tinklą Lietuvoje išvysčiusi „ Perlas Network “ bendrovė tikriausiai ne...

Top naujienos

D+Vladimiras Laučius

Mauricas: šie ir ateinantys metai gali būti juodi (4)

Energijos kainų šuolis, Kinijos Lietuvai taikomos nepaskelbtos ekonominės sankcijos ir kiti...

Daugiabučio gyventojai kaltina kaimynę ir administratorių sąmokslu: dėl ko pasirašė, sužinojo tik po kurio laiko (2)

Gyventojų ir daugiabučių administravimo įmonių konfliktų pasitaiko dažnai. Apie vieną tokių...

Dėl pūgos sudėtinga visoje Lietuvoje: kai kur sniego iki 20 centimetrų, dieną gali būti dar blogiau Kauno rajone nuslygo vilkikas, ribojamas eismas

Dėl besitęsiančio snygio, pustymo ir pūgos penktadienio rytą sudėtingos eismo sąlygos –...

D+ Valerijus Morozovas, šeimos gydytojas

Gydytojas Morozovas atsako: ką daryti esant lėtiniam kasos uždegimui ir koks pulsas normalus?

Šį kartą šeimos gydytojas Valerijus Morozovas papasakojo, ką daryti, jei nustatytas lėtinis...

Drąsiai paskelbusi nuosprendį dujoms Pietų Korėja sulaukė priekaištų (2)

Pietų Korėjos vyriausybė sulaukė kritikos už tai, kad įtraukė gamtines dujas į veiklų,...

Žiemos pramogų išsiilgę lietuviai laukiami populiariausiose kurortuose: griežčiausius reikalavimus kelia italai (1)

Žiemos pramogas mėgstantys žmonės jau planuoja aktyvias atostogas kalnuose . Kitaip nei...

D+Vaida Kurpienė

Ką valgyti? Su Vaida Kurpiene. Kaip maitintis, kai turi nedaug laiko, o sveikata jau pašlijo

Šįkart laidoje „Ką valgyti?“ dietistė Vaida Kurpienė pasakoja, apie antioksidantus ir...

Perspėja: laikinai nebus galima atsisiųsti galimybių paso, neveiks e. sveikatos portalas (3)

Penktadienį vakarą vyks planuotas e.sveikatos sistemos atnaujinimas, todėl laikinai nebus galima...

Žiūrovė po Editos Mildažytės ir Beatos Tiškevič interviu: nenoriu, kad tokios moterys kovotų už mano teises (7)

Sulaukęs visų moterų organizacijų dėmesio garsusis interviu – dabar apie jį. Gerokai...

Manikiūro meistras Justinas Vekerotas ir pats nevengia pasigražinti: močiutės, pamačiusios mano nagus, kraipo galvas

„Aš nebijau reakcijų. Būna, kokia močiutė ar senelis, pamatę mano nagus, pakraipo galvą,...