Interviu cikle „Kava su vadovu“ gamybinės įmonės vadovas pasakoja apie eksporto plėtrą, sprendimus trūkstant darbuotojų ir be ko verslai po dešimtmečio gali iškristi iš žaidimo.
Šiuo metu įmonių grupėje dirba daugiau nei 1,5 tūkst. darbuotojų. Praėjusiais metais bendrovės pajamos siekė 96 mln. eurų, o grynasis pelnas pelnas – 22,23 mln. eurų.
– Praėjusią savaitę pasitvirtinote su SEB banku 21 mln. eurų paskolą. Gal galite papasakoti, kokiems projektams ji bus skirta?
– Kiekvienais metais plečiamės ir turime planų tai daryti ir toliau. Praėjusiais metais skelbėme, kad investavome į naują prancūziško batono liniją ir padažų fabriką. Pastarasis jau sėkmingai veikia, o prancūziško batono linija turėti pradėti veikti artimiausiomis savaitėmis.
Matome, kad ir toliau trūksta gamybinių pajėgumų ir toliau tendencingai investuosime. Turime labai apkrautą sluoksniuotų gaminių liniją, tai investuosime į ją. Taip pat rekonstruosime seniausią, pirmąją mūsų „Mantinga“ gamyklą. Ši investicija turės du tikslus. Pirmas – didinti efektyvumą, darbo našumą. Antra – gerinti darbuotojų darbo sąlygas. Ir ne tik gamyboje, kur keisime ir vedinimo sistemą, ir stengsimės sumažinti sunkių fizinių darbo vietų skaičių, bet ir buitines patalpas plėsime, didinsime valgyklą.
Taip pat investuosime į verslo valdymo sistemos pakeitimą. Norime skaitmenizuotis, norime turėti našesnius procesus ne tik gamyboje, bet ir administracijoje.
Taip pat ruošiamės ir naujiems projektams, apie kurios skelbsime kitais metais.
– Kas lemia plėtros poveikį: vidaus ar eksporto rinkos?
– Poreikis ateina ir iš ten, ir iš ten. Gaminame daugiau nei 1 tūkst. gaminių. Turime ir atvėsintų gaminių fabriką, ir šaldytų gaminių liniją. Jei kalbėtume apie atvėsintus gaminius, tai augame ir Lietuvoje ir Baltijos šalyse, Lenkijoje. O su šaldytais produktais – paklausa auga visame pasaulyje. Nemažas augimas jaučiamas ir Japonijos rinkoje, kur eksportuojame.
– Tokioms įmonėms kaip jūsų didinti eksportą labai svarbios tarptautinės parodos, kurios dėl pandemijos buvo stojusios. Ar tai sunkina naujų rinkų ir klientų paieškas?
– Iš dalies taip, ypač naujų klientų paieškas. Mes pardavinėjame maisto produktus, kur reikia parodyti kokybę gyvai. Dvejus metus parodos nevyko, bet praėjusį trečiadienį kaip tik baigėsi Vokietijoje vykstanti „Anuga“ paroda, kurioje dalyvavome su savo stendu. Ji nebuvo tokia aktyvi kaip prieš pandemiją, bet susitikome su naujais klientais, užmezgėme nemažai kontaktų su potencialiais klientais. Taigi manau, kad situacija šiuo klausimus išjudės. Turime dar vieną parodą gruodį, planuojame dalyvauti parodose ir kitais metais.
Tikiu, kad jos jau vyks su tam tikrais apribojimais. Galbūt nebus tokios aktyvios, kaip buvo, bet vis vien padės mums parodyti savo produktą, rasti naujų klientų ir pasisemti naujų idėjų, tendencijų.
– Ar pats asmeniškai turite ambicijų produkciją eksportuoti į kokią nors konkrečią rinką?
– Tokios vienos rinkos nėra. Gal anksčiau buvo ambicija eksportuoti į Prancūziją, kai tik pradėjome iš jų pirkti. Tą mes jau įgyvendinome ir mūsų pardavimai Prancūzijoje stabilūs.
Žinoma, yra rinkų, kur norime augti ir matome daug galimybių. Iš tolimesnių rinkų tokia yra JAV. Nėra ten lengva patekti, bet bandome ir ieškome kelių. Taip pat matome Aziją kaip potencialią rinką, nes ten dar nėra išsivysčiusi šaldytų duonos gaminių rinka, o populiacija auganti, ekonomika gerėjanti.
– Kiek konkrečiai domina Kinija? Dėl geopolitinės situacijos Lietuvos valdžia jau įspėjo verslus per daug nedėti vilčių į šią šalį?
– Kinija mus domina ir jau seniai su ja dirbame. Dar turime darbuotoją, kuri moka kinų kalbą. Buvo planų, kad ji gyventų Kinijoje, bet kovidas pakeitė planus. Procesai pas mus su šia rinka vyksta, žinoma, jaučiame apsunkintas procedūras, bet dirbame.
Suprantame, rinkos riziką, todėl nuolat galvojame, kad visko dėti ant vienos rinkos negalima. Dėl to ir stengiamės diversifikuoti riziką tiek per produktus, tiek per klientus, tiek per rinkas.
– Šiuo metu didelė dalis verslo susiduria su darbuotojų trūkumu. Gamybinėms įmonės kaip vienas iš sprendimų siūloma robotizacija ir automatizacija. Kaip manote, ar tai galintis situaciją išgelbėti sprendimas?
– Darbuotojų trūkumas šiuo metu tikrai labai didelė problema ir opus klausimas. Dar nebuvo tokių laikų, kad taip trūktų darbuotojų. Ir tai ne tik mūsų regiono, bet visos Lietuvos klausimas. Ką mes darome? Tai investuojame tam, kad didintume darbo našumą. Tokiais sprendimais nenorime mažinti žmonių skaičiaus, o norime gaminti daugiau su tokiu pačiu darbuotojų skaičiumi, kad kiekvienas darbuotojas sukurtų didesnę pridėtinę vertę. Tai gerai ne tik šalies ekonomikai, bet ir patiems žmonėms. Jei jie sukurs didesnę pridėtinę vertę, kils ir jų atlyginimai.
Kita problema, kurią matome yra ta, kad nežinome, ar sugebės Lietuvos demografija patempti visas tas verslo investicijas inovacijose. Žmonių šalyje mažėja, o emigracijos politika nėra labai patraukli darbdaviams. Jau nuo šiandien galėtume įdarbinti savo įmonėje mažiausiai 150 žmonių, bet lietuvių tiek nerandame, o emigrantus įsivežti sunku: jie turi būti kvalifikuoti, procedūra labai ilga, kyla apgyvendinimo regione iššūkiai. Valstybė tikrai turėtų skirti tam daugiau dėmesio. Jei Lietuva norės ir toliau taip vystytis, kaip vystosi dabar, neturėsime kito pasirinkimo, kaip tik dalį užsieniečių integruoti čia.
Vien robotais žmonių nepakeisi. Vis vien kažkas turi tuos robotus programuoti, prižiūrėti, taisyti.
Kaip ir visose srityse, esame priklausomi nuo įstatymo ir reglamentavimo. Darbuotojus iš Lietuvos mes galime įdarbinti ir nekvalifikuotus, tačiau juos apmokome ir vidutiniškai per tris mėnesius kvalifikaciją jie gauna. Tuo metu kvalifikacijos neturinčių darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimas sukelia iššūkius. Nors juos lygiai taip pat apmokytume ir kvalifikaciją jie įgytų per tris mėnesius. Jie yra priversti apmokymus pabaigti savo šalyje, įgyti kvalifikaciją, reikiamus dokumentus arba turėti vienerių metų stažą. Tai yra pakankamai didelis iššūkis, dažnai atbaidantis potencialius darbuotojus ir užtrunkantis. Be kvalifikacijos galime priimti sezoninius darbuotojus pusei metų. Tačiau tai itin neracionalus sprendimas mums. Kadangi tris mėnesius apmokyti darbuotoją dėl likusių trijų mėnesių pilnaverčio darbo yra neefektyvu.
– Ar jau turite darbuotojų iš trečiųjų šalių?
– Iki šiol išsivertėme vidaus rinkoje, bet jau šį ar kitą mėnesį turėtume sulaukti pirmų darbuotojų iš trečiųjų šalių. Kol kas jų nebus daug: 4–6 žmonės iš Ukrainos. O po to matysime, koks bus poreikis.
Norėčiau paneigti mitą, kad verslas samdo darbuotojus iš trečiųjų šalių, nes taip verslui pigiau. Mes jiems mokėsime tokius pačius atlyginimus kaip ir visiems. Kaip tik įdarbinant užsieniečius verslui reikia daugiau išteklių: nuo apgyvendinimo organizavimo, biurokratijos iki personalo skyriaus laiko sąnaudų.
– Jau turite įrenginių, kurių negalite įdarbinti, nes trūksta darbuotojų?
– Kol kas ne. Bandome verstis: žiūrime asortimentą, kažką išimame iš gamybos. Per tai bandome reguliuoti veiklą ir ieškoti efektyvumo.
– Tikriausiai optimizmo neprideda ir energetikos kainų krizė? Kokią įtaką tai daro jūsų produktų kainai? Konkurencijai?
– Energetikos kaštai auga ne vien mums, bet visiems, todėl konkurencinės aplinkos tai, nemanau, kad paveiks. Tačiau kainų savikainą tikrai veikia. Stengiamės ieškoti galimybių nedidinti kainos savo klientams, tačiau, kur nepavyksta to padaryti, šnekamės su klientais ir ieškome kompromisų. Negalėsime visko patempti vieni, reikės dalintis ir su klientais.
Ar tai ilgalaikis dalykas? Manau, kad ne. Ši duobė kažkiek užtruks, bet situacija turi grįžti į normalią padėtį. Negali tiek dujų, tiek elektros kainos ilgai būti kosminės.
– Savo asortimente turite daugiau nei 1 tūkst. produktų. Ar dar žadate plėsti prekių krepšelį?
– Neturime tikslo turėti kiekybės, bet naujus produktus kuriame ir toliau. Per metus į rinką išleidžiame apie 200 naujų produktų. Žinoma, dalis jau turėtų produktų būna ir pašalinami. Kai planuojame naujas gamybos linijas, apie jas galvojame ne tik į kaip investicijas pajėgumams didinti, bet galvojame ir ką dar galime gaminti.
– Praėjusiais metais jūsų pajamos mažėjo, bet augo pelnas. Kaip pavyko to pasiekti?
– Pajamos mažėjo dėl pandemijos pradžios. Kai buvo pirmasis karantinas, pirmus du mėnesius mūsų pajamos buvo praktiškai kritusios per pusę. Vėliau sugebėjome augti, bet buvusių pardavimų nepasivijome. Tas pats buvo ir pirmus penkis šių metų mėnesius, kol buvo karantinas: pajamos buvo mažesnės, bet paskui sugebėjome grąžinti pardavimus ir šiemet turėtume turėti 105 mln. eurų pajamų. Kitai metais planuojame – 120 mln. eurų.
O pelno padidėjimas susijęs su įmonės valdymo struktūros keitimu. Dėl akcijų įsigijimo sandorių susidarė didesnis pelnas. Taigi, tai daugiau buhalterinė pasekmė. Bendrai pelno pernai uždirbome panašiai kiek dar prieš metus. Tai pavyko pasiekti dėl sprendimų, skirtų veiklai efektyvinti.
– Dabar verslas itin daug dėmesio skiria tvarumui. Jūs taip pat skelbiatės priimantys sprendimus šio tikslo link. Ar tai darote, nes jaučiate vartotojų spaudimą?
– Manau, kad pirma reikia patikėti tvarumu ir pakeisti savo mąstymą. Mes supratome, kad esame pasaulio ir bendruomenės dalis, matome, kur juda pasaulis. Jei taip tęsis, kaip yra dabar, ateityje turėsime daug problemų. Todėl sau pasakėme, kad turime pradėti nuo savęs.
Šiuo metu turime darbuotoją, kuris yra atsakingas tik už tvarumo projektus. Rašome tvarumo strategiją ir bandysime struktūrizuotai išsikelti tikslus, turėti atskaitomybę, priežiūrą. Ir anksčiau darėme su tvarumu susijusius sprendimus, bet tai buvo daugiau pavienės iniciatyvos.
