Į Kiniją kartu su tėvais ir seserimi R. Bražinskas išvyko baigęs 10 klasių Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje. Pekinas, vienas didžiausių pasaulio miestų su apie 30 milijonų gyventojų, šeimos antrais namais tapo tėvui čia pradėjus diplomatinę tarnybą.

„Žinoma, dėl tokių didelių pokyčių baimės buvo. Nežinojau, kaip seksis mokytis, Lietuvoje palikau savo draugus. Tačiau tokia galimybė mane intrigavo, važiavau nusiteikęs pramokti kalbos, susipažinti su tolima kultūra“, – sako jis.

R. Bražinskas pasakoja, kad didelė dalis susiformavusių stereotipų atvykus nepasitvirtino: „Tikėjausi pamatyti vargingesnį gyvenimą, tačiau 2012-2014-ieji metai Kinijai buvo puikūs. Šalis vystėsi, buvo pakankamai atvira užsieniečiams. Nustebino infrastruktūra, nauji ir pigūs metro, greitieji traukiniai. Taip pat ir saugumas, į kasdienį gyvenimą integruotos informacinės technologijos. Klestėjo laukinis kapitalizmas. Apart interneto ribojimų, jaučiausi itin laisvas. Kaip tai buvo įprasta užsieniečiams Kinijoje, šešiolikos važinėjau motoroleriu be leidimo ir netikrinamas vaikščiojau po barus” – šmaikščiai apibendrina jis.
Nepaisant to, teko pastebėti ir komunizmo apraiškų. „Ieškodami buto nuomai, matydavome NT agentūras, kurių darbuotojai rytais atlikdavo kažką panašaus į įmonės himną – kartu šokdavo ir skanduodavo, kad šiandien turės parduoti kuo daugiau savo paslaugų“, – šypsosi Rokas.

Po pamokų – rinkimai, testavimas ir mokytojavimas

Mokslus Pekine Rokas pratęsė tarptautinėje mokykloje, tarptautinio bakalaureato (IB) programoje. Adaptaciją palengvino tai, kad joje daug moksleivių buvo nevietiniai. „Ramino, kad visi buvome tame pačiame laive – jų tėvai taip pat atvykę dirbti į kitą šalį, jie taip pat jaučiasi vieniši ir ieško bendraminčių. Supratau, kad mokykla yra savotiškas burbulas, kuriame galiu augti, bet norėjosi pažinti ir tikrosios Kinijos“, – pasakoja R. Bražinskas. Šioje mokykloje jo laukė daug patogumų ir naujovių, tačiau ir kontrolės – pavyzdžiui, privalomos uniformos, sustiprintas saugumas.“

„Būtent šituos dalykus stengėmės kiek keisti, kai laimėjome mokyklos rinkimus. Pabandyti patekti į tarybą įsidrąsinome kartu su bendraklasiu, rašėme programą, kūrėme plakatus, svetainę, sakėme kalbas. Kai tapau mokyklos prezidentu, pavyko priimti sprendimą, kad pilnamečiai galėtų išeiti iš teritorijos papietauti. Na, ir kita to nuoširdi priežastis buvo ta, jog beprotiškai pamilau kinų maistą“, – atvirauja R. Bražinskas.

Dar mokykloje prasidėjo ir Roko karjera. Jam teko testuoti išmaniųjų telefonų programinę įrangą, o vėliau – dirbti anglų kalbos mokytoju. Kinijoje tai daryti gali ir tie, kuriems ši kalba nėra gimtoji. Vis dėlto, galiausiai papildomo darbo teko atsisakyti. „Labiausiai išvargindavo kelionės pas mokinius ir namo, tad nusprendžiau mokytojo duoną mesti ir susitelkti į mokslus, ruoštis egzaminams“, – pasakoja jis.

Pasirinkta karjeros kryptimi suabejojo

Sėkmingai išlaikęs egzaminus R. Bražinskas persikėlė į Jungtinę Karalystę, kur Svonsio universitete studijavo specialybę, jungiančią filosofiją, politiką ir ekonomiką. „Ilgai dvejojau kur stoti, galiausiai į JK išvykau studijuoti labiau „iš reikalo“, nors žinoma atsižvelgiau ir į tai, kad studijų kokybė bus aukšta ir būsiu arčiau namų, arčiau Lietuvos. Beje, studijų metu turėjau galimybę dalyvauti mainų programoje, kur galėjau rinktis iš JAV ir Honkongo. Pasirinkau pastarąjį ir dar pusmečiui sugrįžau į Kiniją – tik kiek kitokią“, – sako jis.

„Tai buvo kvapą gniaužianti patirtis, jaučiausi lyg filme. Kadangi Honkongas ilgą laiką buvo britų kolonija, šiame mieste maišosi vakarietiška ir kinų kultūros, jis pilnas gyvybės ir galimybių“, – pasakoja R. Bražinskas.

Grįžęs atgal į JK paskutiniams studijų metams, Rokas pajuto, kad karjeros norėtų kitoje srityje. „Įvyko tikras lūžis. Supratau, kad diplomatija – lėtas, nuoseklus darbas, o polinkis į socialines studijas buvo grįstas mano ekstravertiška asmenybe bei mokyklinės veiklos inercija, kurioje buvo ir debatų, ir viešo kalbėjimo. Viduje knietėjo noras išbandyti kažką tokio, kas leistų panaudoti savo stiprybes, bet tuo pačiu būtų artima ir įdomu“, – pasakoja Rokas.
Likti Jungtinėje Karalystėje po studijų vyro netraukė, o Kinijoje gauti ilgalaikį darbą ir nuolatinę vizą – sudėtinga, todėl apmąstymus apie galimus karjeros kelius jis pratęsė Lietuvoje.

Save atrado technologijų įmonėse
Grįžęs į gimtąjį miestą, R. Bražinskas įsidarbino skaitmeninės rinkodaros asistentu Klaipėdos LEZ valdymo bendrovėje. „Tai buvo pozicija, kuri suteikė pagrindus ir nuvedė į sritį, kurioje dirbu dabar. Įmonėje prisidėjau prie prekės ženklo ir svetainės atnaujinimo darbų, jos optimizavimo paieškos sistemoms, komunikacijos su partneriais gairių formavimo. Profesiniu požiūriu tai buvo augimo laikotarpis, bet labai trūko kitos įdomios veiklos, bendravimo, dauguma draugų buvo išvykę į sostinę“, – pasakoja Rokas. Persikraustyti į Vilnių galiausiai nutarė ir jis.

Metus padirbėjęs pinigų plovimo prevencijos specialistu banke ir nusprendęs, kad korporatyvinė darbo aplinka – ne jam, Rokas pasuko į IT sektorių. Kadangi domėjosi technologijomis, į šią sritį jam nebuvo sunku įsilieti. Pradėjęs dirbti vienos iš technologijų įmonių klientų vadybininku R.Bražinskas netrukus tapo nedidelės komandos vadovu, kur kartu su dviem kolegėmis rūpinosi augančiu įmonės Kinijos klientų segmentu, turėjo galimybę panaudoti ir kinų kalbos žinias.
Jas panaudoti progų atsirado ir perėjus dirbti į skaitmeninės rinkodaros startuolį „Omnisend“. „Jau pusmetį dirbu techninių partnerysčių vadybininku. Ieškau naujų platformų, kurias galėtume integruoti su įmonės vystoma automatizuotos rinkodaros sistema. Nuo to priklauso, kiek galime pritraukti naujų klientų, juos sėkmingai išlaikyti ir gerinti jų patirtį, – paaiškina R. Bražinskas. – Beje, neseniai trumpam grįžau į Kiniją, jau darbo reikalais – atstovavau įmonę konferencijoje, ten mezgėme naujas verslo partnerystes.
*

Jauniems specialistams, besidairantiems į IT sektorių, R. Bražinskas pataria neieškoti universaliai sėkmingų karjeros kelių. „Programavimas šiandien laikomas kone aukso kasykla, tačiau šis užsiėmimas, be abejo, tinka ne visiems. Tikiu, kad nebūtina mokėti programuoti, kad būtum sėkmingas technologijų srityje. Verta domėtis, kaip veikia sėkmingos sistemos, skirtingi technologijų produktai, kaip dirbti su komandomis IT sektoriuje, kaip jas įgalinti. Karjerą pradėti labai tinka pozicijos, kur dirbama tiesiogiai su klientais ar įmonių partneriais“, – pasakoja jis.
Kinijoje jaunesni žmonės taip pat vis labiau rūpinasi savo būsima karjera, deda daugiau pastangų, net tampa šiek tiek darboholikais. „Dirbti ir nesiskųsti – dalis kinų sėkmės. Bet dar geresnis pavyzdys lietuviams – atsipalaidavę kinų senoliai, kurie šoka parkuose, įsitraukia į bendruomenes. Būtų smagu, jei mums pavyktų tai perimti ir tapti pozityvesniems“, – linki šią šalį pažinęs R. Bražinskas.

Pasak Roko, jei nebūtų turėjęs progos pagyventi Kinijoje, abejoja, ar būtų įgavęs tokios unikalios patirties ir turėjęs tiek gyvenimo bei karjeros vingių, kurie atvedė ten, kur yra dabar. „Džiaugiuosi susipažinęs su šia dažnai nesuprasta šalimi ir itin vertinu man suteikiamas galimybes su ja toliau turėti ryšį“.

***

Šis straipsnis yra specialaus „Delfi Karjera“ projekto ciklo „Tai įdomu!“ dalis. Ciklas skirtas papasakoti skaitytojams apie įdomius žmones, jų karjeros pokyčius, įspūdinga veikla užsiimančias organizacijas. Jei jūs toks esate arba tokių pažįstate, susipažinkime. Rašykite man: roma.macijauskaite@delfi.lt. Ankstesnį ciklo straipsnį galite perskaityti ČIA.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)