Ypač svarbus – bendruomeniškumas
Emilija atvira: įstoti ir studijuoti viename prestižiškiausių pasaulio universitetų nebuvo paprasta, tačiau, tapus šios akademinės bendruomenės dalimi, atsivėrė ypač daug galimybių: susipažinti ir diskutuoti su žinomiausiais savo srities profesoriais ne tik auditorijose, bet ir neformalioje aplinkoje, įvairiuose studentams organizuojamuose renginiuose pažinti daugybę žmonių iš viso pasaulio.
„Oksfordo universitete – ypač svarbus bendravimas ir bendradarbiavimas, motyvacija – ne tik akademinės žinios. Manau, jog jei žinių bagažą mes galime sukaupti skaitydami knygas, informaciją internete, didžiausia studijų užsienyje nauda – bendruomenė, kurios dalimi tampi“, – pabrėžė pašnekovė.
Kodėl pasirinko edukologijos magistro studijas? „Edukologija – mokslas apie švietimo sistemą, jos pokyčius. Ši sritis – gerokai platesnė nei tik pedagogika. Edukologija atliepia pasaulyje vykstančius pokyčius. Mane labiausiai domina technologijos ir inovacijos bei kaip jos ilgalaikėje perspektyvoje pakeis mokslo, išsilavinimo sampratą, galbūt pačią mokymosi struktūrą. Dažnai girdime, jog švietimas – visuomenės pokyčių pagrindas, bet tikriausiai retai suprantame, kaip sunku pokyčius integruoti į švietimo sistemą ir kiek laiko tam gali prireikti. Pedagogų trūkumas, jų pervargimas, dideli darbo krūviai – problemos, su kuriomis susiduria ne tik Lietuva. Studijų metu mes ieškojome sprendimų, visų pirma, technologinių, kurie galėtų padėti pakeisti šias tendencijas“, – pasakojo pašnekovė.
Baigusi magistro studijas Emilija grįžo į Lietuvą – dar studijuodama bendradarbiavo su keliomis Lietuvos įmonėmis privataus švietimo srityje, vėliau tapo viena iš dirbtiniu intelektu pagrįstos mokymosi platformos įkūrėjų. Šios platformos tikslas – pakeisti mokymosi įpročius, personalizuojant mokymąsi, integruojant dirbtinio intelekto technologiją ir padedant skirtingų gebėjimų moksleiviams gauti pagalbą tuo metu, kai jos reikia.
„Dar prieš pradėdama studijuoti Oksforde žinojojau, kad po studijų grįšiu į Lietuvą ir prisidėsiu prie mūsų švietimo sistemos tobulinimo“, – sakė E. Platūkytė.
Tikslas – švietimo pokyčiai Lietuvoje
Emilijos žodžiais, švietimo sistema keičiasi, tačiau pagrindine mokymosi priemone išlieka vadovėliai, kurie ne visuomet atitinka šiandienos moksleivių poreikius.
„Norėjome sukurti inovatyvią mokymosi platformą. Dirbtinis intelektas pasitelktas kaip įrankis teikiant rekomendacijas, mokymosi procesą pritaikant prie skirtingų vaikų gebėjimų, jį kuo labiau individualizuojant. Mes tikime, kad mokymasis tęsiasi ir už mokyklos ribų. Turime ilgalaikę viziją, kad inovatyvios mokymosi priemonės vis dažniau bus integruojamos į švietimo sistemą – neabejoju, jog tokia yra ateinančio dešimtmečio tendencija“, – mano pašnekovė.
Kam ji rekomenduotų rinktis studijas geriausiuose pasaulio universitetuose? Pašnekovės žodžiais, ji pati šešerius metus praleido ne Lietuvoje, todėl puikiai žino, jog galimybė studijuoti ir gyventi skirtingose pasaulio šalyse, pažinti visiškai skirtingų kultūrų žmones – puiki saviugdos galimybė.
„Išvykęs studijuoti į kitą šalį, visų pirma, geriau pažįsti pats save, sužinai labai daug naujų dalykų apie pasaulį, supranti, kad mes esame tik labai maža didžiulio pasaulio paveikslo dalis. Bendruomenės, kurių dalimi tampi, formuoja unikalią mūsų pasaulėžiūrą. Bendravimas su studentais iš skirtingų šalių, kultūrų, socialinių sluoksnių – akis atverianti patirtis. Ji tikrai įkvepia ir padeda geriau suprasti, ką aš norėčiau pakeisti savo šalyje. Man asmeniškai išvykimas į užsienį ir gyvenimas skirtingose šalyse leido geriau pažinti savo šalies istoriją ir kultūrą“, – kalbėjo Emilija.
Pašnekovės žiniomis, ji buvo pirmoji lietuvė, Oksforde studijavusi edukologiją, todėl daugumai universitete sutiktų žmonių buvo smalsu daugiau sužinoti apie Lietuvą, jos istoriją ir kultūrą. „Mano manymu, lietuviai studentai – neoficialūs šalies ambasadoriai. Pristatydama savo šalį, geriau pažinau ir save pačią, sykiu kur kas aiškiau supratau, jog mes esame pasaulio piliečiai. Labai noriu, jog Lietuva ir toliau eitų atviros, globalios, pasaulio visuomenės keliu, kurį pasirinko“, – sakė Emilija.
Pašnekovė linkėjo, kad projektas „Kitas 100“, kuris finansiškai įgalina motyvuotus studentus išvykti studijuoti geriausiuose pasaulio universitetuose ir dėl kurio ji pati galėjo studijuoti Oksforde, tęstųsi kuo ilgiau, kad kuo daugiau Lietuvos studentų turėtų galimybę pamatyti pasaulį ir praplėsti savo pasaulėžiūrą.
Finansuos edukologijos doktorantų studijas
Valstybinis studijų fondas skiria paramą studijoms geriausiuose pasaulio universitetuose, organizuodamas konkursą „Kitas100“. Konkursas vykdomas nuo 2018 metų. Per septynerius konkurso vykdymo metus studijuoti išvyko net 167 įvairių studijų krypčių bakalauro, magistro ir doktorantūros studentai.
Nuo šiol galimybe studijuoti geriausiuose pasaulio universitetuose gali pasinaudoti ir edukologijos doktorantai. Įgyvendindamas projektą „Edukologijos krypties doktorantūros stiprinimas“, Valstybinis studijų fondas konkurso „Kitas 100“ metu jiems skiria daugiau nei 45 tūkst. eurų per metus paramą.
Edukologijos krypties doktorantai, norintys dalyvauti šiame konkurse, turi būti įstoję arba jau studijuojantys aukštosiose mokyklose, patenkančiose tarp pirmųjų 200 geriausių pasaulio universitetų bent viename iš trijų pasaulinių reitingų (Times Higher Education World University Rankings, QS World University Rankings, Academic Ranking of World Universities (ARWU). Jie gali teikti prašymą Valstybiniam studijų fondui ir pretenduoti į paramą studijų kainai padengti ir pragyvenimo išlaidoms. Baigę studijas studentai turi grįžti į Lietuvą ir dirbti čia trejus metus.