Už ką atsakingas verslo analitikas

Pasak Linos Bisikirskienės, IT įmonės „Devbridge“, verslo analitikės ir technologijų srities mokslų daktarės, šiais laikais IT sektorius yra itin plačiai išsiplėtęs tiek pasaulio žemėlapyje, tiek ir IT pozicijų žemėlapyje, tad paaiškinti, už ką atsakinga viena ar kita pozicija tampa vis sudėtingiau.

„Kolegos dažniausiai skundžiasi, kad nežino, kaip pristatyti savo darbo dieną vaiko darželyje ar kaip padėti sūnui/ dukrai dvyliktokui pasirinkti karjeros kelią. O kodėl taip yra? Manau, dėl to, kad galimybės yra beribės. Įmonės daug dėmesio skiria savo kokybiškiems rezultatams, efektyviam procesui, išskirtinumo identifikavimui. Tai kaip suprasti, ar aš tinku pasirinktai pozicijai? Kaip sužinoti, ko iš manęs tikisi? IT sektorius jau seniai pabėgo nuo pozicijų, kurios yra monotoniškos, ir rutina yra aiškiai apibrėžiama. Kiekviena IT pozicija turi savo kūrybiškumo erdves ir kompetencijas toms erdvėms išpildyti“, – teigia ji.

Ne išimtis yra ir verslo analitikas: „Mūsų įmonė dirba su projektais, kurių vykdymas grindžiamas „Agile“ ir „Scrum“ principais. Jei pasižiūrėtume labai supaprastintai, tai verslo analitikas turi surinkti reikalavimus ir užtikrinti, kad komanda turės darbo bei žinos, ką reikia sukurti. Bet ar iš tokio aprašymo galiu suprasti, kaip man tai reikės padaryti, kokių kompetencijų man reikės, su kokiais iššūkiais susidursiu, kokių rezultatų iš manęs tikėsis?“  

Jos teigimu, yra keletas aspektų, kuriuos galima nagrinėti atskirai. Pirmas iš jų yra klausimas, su kuo reikės dirbti. Verslo analitikas pažįsta visus – apie produkto viziją, tikslus, sėkmės metrikas bei reikalavimus  jis kalbasi su klientu ir jo komanda, tai gali būti įmonės ar departamento vadovas, būsimi sistemos vartotojai, dalykinės srities ekspertai, už techninius sprendimus atsakingi žmonės. Perprasti naują dalykinę sritį nėra lengva, tad susipažinimui su ja reikia skirti dėmesio, įsigilinti į esamus procesus, į jau veikiančias sistemas. Tai gali būti atliepiama vykdant gyvus susitikimus su klientu, stebint darbuotojų veiklas, pačiam išbandant jų sistemas.  

Tolimesnis žingsnis yra surinktą informaciją sudėlioti į lentynėles, kad ją būtų galima perteikti komandos nariams. Komandoje skirtingos pozicijos turi skirtingus lūkesčius. Projekto vadovas rūpinasi sėkmingu projekto vykdymu ir kontrole, kad tai, kas kuriama klientui, yra tai, kas jam kuria vertę ir teikia naudą.

„Tad iš analitiko yra tikimasi, kad jis ne tik gerai supras reikalavimus, bet ir gebės pagrįsti, ar tai yra tai, ko reikia klientui. Techninis projekto vadovas ar architektas rūpinasi technologiniais sprendimais, kurie dažnai pakoreguoja reikalavimus dėl įvairių technologinių apribojimų. Iš verslo analitiko jie tikisi, kad šie aspektai atsispindės reikalavimuose ir su jo pagalba bus tinkamai pristatyti klientui. Komanda, dirbanti prie produkto, dažnai turi daug klausimų, pasiūlymų. Dauguma jų išsprendžiami dar prieš prasidedant darbams, bet pokyčių būna ir programavimo metu. Pokyčių valdymas yra sudėtingas procesas, nes įtraukia visas suinteresuotas šalis. Verslo analitikas būna vienas iš tų žmonių, kuris pristato ir tarpinius bei galutinius rezultatus klientui“, – paaiškina L. Bisikirskienė.

Poreikis – tik auga

Henrika Bivainienė, atrankų ir HR sprendimų kompanijos „Amston“ vadovaujanti partnerė įvardija, kad dėl spartaus dirbtinio intelekto vystymosi auga šiai sričiai reikalingų pozicijų poreikis – dirbtinio intelekto programuotojų (angl. AI Developer), mašininio mokymosi inžinierių (angl. Machine Learning Engineer), procesų automatizacijos programuotojų (angl. RPA Developer).

„Tuo pat metu rinkoje stebime paradoksalią tendenciją, kad ryškėjant specializacijoms, kartu plečiasi ir esamų pozicijų kompetencijų laukas. Pavyzdžiui, komandoje net ir esant testuotojams tikimasi, kad programuotojai turės bent minimalių testavimo žinių. Toks poreikis kyla tam, kad skirtingų specializacijų darbuotojai galėtų sklandžiai susikalbėti ir veikti tarpusavyje. Panašu, kad ši tendencija ateityje tik ryškės, nes auga ir specializacijos mastai“, – kalba ji.

Ekspertės nuomone, verslo analitikų poreikis tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkoje visuomet buvo aukštas, nes tai pozicija, kuri leidžia optimizuoti procesus, o per tai – sutaupyti arba didinti pelną.

„Be to, verslo analitikai yra jungiamoji grandis tarp programuotojų ir kitų įmonės skyrių – jų pagrindinės atsakomybės apima duomenų analizę, procesų vertinimą, reikalavimų nustatymą ir duomenimis pagrįstų rekomendacijų bei ataskaitų vadovams ir suinteresuotosioms šalims teikimą. Verslo analitikas įmonės lūkesčius paverčia terminais bei užduotimis IT skyriui“, – teigia H. Bivainienė.

Kadangi IT ir verslas – lyg du atskiri pasauliai, labai svarbu, kad būtų žmonių, kurie leistų suprasti vieniems kitus. Tai reikšmingai padeda komandos efektyvumui, kuriam šiandien verslai skiria vis daugiau dėmesio.

„Verslo analitikų poreikis tik augs, nes ši pozicija neatsiejama nuo automatizacijos, kuriai verslas šiandien skiria ypatingą prioritetą. Dar daugiau, ekspertai sutaria, kad verslo analitika yra sritis, kurioje žmogaus visu 100 proc. dirbtinis intelektas pakeisti negali dėl ryškaus žmogiškojo faktoriaus“, – atkreipia dėmesį vadovė.

Tam antrina ir L. Bisikirskienė: „Nepriklausomai nuo to kaip kinta IT pasaulis, verslo analitiko gebėjimai ir kompetencijos yra labai plačiai pritaikomos. Net jei įsidarbinus naujoje įmonėje darbo principai skiriasi, turima kad ir kitokia patirtis visada yra labai didelis privalumas, nes leidžia plėsti akiratį, taikyti įvairesnius įgyvendinimo būdus. Jei mūsų kolegų paklaustumėte, kokią akivaizdžią naudą atneša verslo analitikai, tai dažniausias atsakymas būtų, kad jie viską sustyguoja, ir projektas vėl grįžta „ant bėgių“. 

Kartais juokaujame, kad pozicijų pavadinimai kinta, bet baziniai darbo principai išlieka dešimtmečiais. Jei verslo analitikas turi teisingą mąstyseną, orientuotą į vertę kuriančius sprendimus, jis visada bus laukiamas. Naujos technologijos, metodikos šiais laikais yra lengvai išmokstamos jas taikant praktiškai, mokymosi priemonių ir būdų yra labai daug. Svarbu tik turėti noro.“ 

Pokyčiai vyksta miestiečiams nenujaučiant

Stasio Savilionio karjera nuo grynosios matematikos studijų Kauno technologijos universitete per Daniją pasuko link duomenų analitikos Vilniuje.

„Aukštosios matematikos tikrai reikia ne kiekvienam, bet jei žmogus turi gyslelę matematikai, loginį, kritinį mąstymą, tai matematikos studijos suteikia labai didelį potencialą profesinei karjerai“, – sako „Vilniaus plano“ Intelektualių sprendimų ir duomenų valdymo skyriaus duomenų vadovas Stasys Savilionis.

Įgijęs patirties privačiose įmonėse, apie naują karjeros stotelę S. Savilionis ėmė mąstyti sužinojęs, kad Vilniuje ketinama steigti naują duomenų centrą. Tokie centrai didžiuosiuose pasaulio miestuose užima svarbią vietą, o Vilnius yra vienas iš duomenų centrų lyderių regione.

„Darbas su duomenimis, jų analizavimas, modelių kūrimas, simuliacijos mane „vežė“ visą gyvenimą. Kolegos apie mane pasakytų, kad esu tas, kuriam toks darbas yra gyvenimo dalis“, – sako S. Savilionis.

Intelektualių sprendimų ir duomenų valdymo skyriaus specialistai rūpinasi, kad iš savivaldybės įmonių ar kitų institucijų suplaukę duomenys būtų apdoroti, išanalizuoti, sutvarkyti ir pateiktos rekomendacijos. Duomenys vertinami 10-yje apibrėžtų Vilniaus miesto krypčių, tokių kaip sveikata, judumas, kultūra, švietimas ir kitos. Pavyzdžui, jau dabar galima prognozuoti, kiek ir kokių sveikatos specialistų reikės 2030 metais, ar tai, kuriose Vilniaus miesto rajonuose saugiausia gyventi.

„Kokią naudą duomenų analizė ir rekomendacijos duoda miestiečiui? Tarkime, aš ketinu kraustytis į Antakalnį, tačiau nežinau, kokia situacija ten su darželiais. Mūsų pastangų dėka žmogus be didesnio vargo galėtų sužinoti, kad, tarkime, artimiausias vaikų darželis nuo jo planuojamo įsigyti būsto nutolęs pusę kilometro, tačiau laisvų vietų šiame darželyje nebus artimiausius penkerius metus“, – dėsto specialistas.


Pasak jo, sričių, kuriose duomenų analitikas gali inspiruoti pokyčius, yra begalė. Šie specialistai nepriima sprendimų, tačiau motyvuotai pasiūlo, kokius sprendimus įgyvendinti. Rekomendacija turi remtis tam tikrų modelių ar simuliacijų pagalba gautais įrodymais.
Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją