Orientuoti į savirealizaciją ir asmeninių tikslų siekimą
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė Rūta Brazienė sako, kad bene pagrindinis jaunosios kartos išskirtinumas yra jos atstovų polinkis į individualizmą. Anot R. Brazienės, moksliniai tyrimai rodo, kad jauniems žmonėms taip pat yra itin svarbu savirealizacija ir tikslo siekimas.
„Z kartos individualizmas reiškiasi įvairiose gyvenimo srityse. Pavyzdžiui, tarp maždaug 1997 m. ir 2012 m. gimę asmenys partnerystes bei šeimos kūrimą yra linkę atidėti vėlesniems gyvenimo etapams, jie neskuba įsipareigoti. Darbe ši savybė labiausiai pasireiškia per asmeninių rezultatų ir karjeros tikslų siekimą. Šios kartos atstovus pagrįstai galėtume vadinti karjeristais, kuriems labai svarbūs profesiniai pasiekimai bei paaukštinimas darbe“, – pranešime žiniasklaidai sako R. Brazienė.
Stereotipai neatitinka realybės

„Jauniems darbuotojams neretai klijuojamos stereotipais grįstos etiketės – neva jaunimas nori visko pasiekti neįdėdamas daug pastangų. Mūsų įmonės patirtis priešinga. Matome, kad jauni darbuotojai kryptingai siekia tikslų, domisi, ką konkrečiai turėtų padaryti, kokius įgūdžius ir savybes įgyti ar sustiprinti, kad galėtų pasiekti norimo rezultato“, – sako N. Naprienė.
N. Naprienė sako nepastebinti ir vadinamojo tyliojo atsitraukimo (angl. quiet quitting) tendencijos, kuri neva yra būdinga jauniems specialistams. Šiuo terminu nurodoma į darbuotojų nenorą įdėti papildomų pastangų, siekį dirbti kuo mažiau. Tačiau, N. Naprienė mano, kad jauni darbuotojai priešingai – siekia darbe būti kuo efektyvesni, ieško naujų būdų užduotis atlikti greičiau ir geriau, nori, kad organizacijoje būtų jaučiamas jų indėlis.
Ištrynė ribas

„Jie neturi varžančių patirčių ir išankstinių nuostatų. Vyresni darbuotojai dažnai brėžia gana griežtas ribas ar net susikuria tam tikrą įvaizdį, kuris skiriasi nuo tikrojo asmens. Tuo tarpu į darbo rinką tik ateinantys jaunieji profesionalai jaučiasi žymiai laisviau. Kartais tai matyti ir iš tokių paprastų detalių kaip apranga – darbinė nebesiskiria nuo laisvalaikio. Jei jie namuose su šlepetėm jaučiasi gerai, jie ir į darbą ateis su šlepetėmis“, - pastebi personalo vadovas M. Šestilo.
Nebijo išsakyti savo nuomonės
Personalo ekspertai įžvelgia, kad karjera nėra vienintelis jauniems darbuotojams svarbus dalykas. Didelį dėmesį jie taip pat skiria tokioms sritims kaip tvarumas. N. Naprienės teigimu, jaunimas vertina darbovietės įsipareigojimus ir pastangas mažinti savo poveikį aplinkai, prisidėti prie teigiamų pokyčių. Jauniems darbuotojams svarbi įmonės, kurioje dirba, reputacija.
„Taip pat pastebime, kad jauni darbuotojai nebijo išsakyti savo nuomonės, siūlyti savo idėjų, dažnai yra atviresni nei vyresni kolegos, o tuo pačiu tikisi grįžtamojo ryšio, objektyvaus ir nuoširdaus savo įdėtų pastangų įvertinimo. Pastebime, kad šiuolaikinė karta yra labai bendruomeniška – buria grupes, kartu pramogauja“, – sako N. Naprienė.

„Jaunesni specialistai neretai meta iššūkį nusistovėjusioms įmonių tvarkoms, o tai yra labai naudinga – taip gimsta nauji sprendimai ar idėjos. Tai tikrai yra tie darbuotojai, kurie išjudina kitus – vyresnius ar daugiau patirties turinčius kolegas“, – sako M. Šestilo.
Tiesa, N. Naprienė pažymi, kad Z kartos atstovams vis aktyviau įsiliejant į darbo rinką, vadovams ir visai įmonei visgi reikia prisitaikyti, išmokti naujų dalykų, geriau atsižvelgti į jaunų žmonių poreikius. Be to, jaunesnių kartų atstovai pasižymi mažesniu prieraišumu konkrečiai įmonei, todėl reikia įdėti daugiau pastangų skatinant jų lojalumą.
Rūpi socialinis teisingumas
Personalo valdymo įmonės „Emplonet“ vadovė Violeta Jakutė sako, jog Z kartos atstovai vertina įvairovę puoselėjančias organizacijas, akcentuojančias skaidrumą, sąžiningumą, lygias teises ir galimybes. Taip pat vertina dažnus ir individualius pokalbius su vadovais sprendžiant konfliktus. Pastebėta, kad Z kartos darbuotojų produktyvumas buvo aukštesnis, kai jie dirbdavo su Y kartos vadovais (LinkedIn duomenys), kurie puoselėja bendradarbiavimą, įgalinimą.

Didelė dalis renkasi įvairove besirūpinančias organizacijas, kuriose vyrauja socialinio teisingumo kultūra. Jiems svarbu, kad prekės ženklas pripažintų individualumą, perteiktų tik autentišką tiesą, remtų laisvę saviraiškai, prasmingus, kilnius tikslus, tvarumą. Lygybė, įvairovė, įtrauktis – frazės, kurios tikrai atkreips Z kartos dėmesį renkantis darbdavį. Neretai didesnį dėmesį skiria ne darbo funkcijoms, o įmonės kultūrai.
38 proc. Z kartos atstovų darbo ir poilsio balanso užtikrinimas yra Nr. 1 kriterijus, lemiantis sprendimą prisijungti prie įmonės. Ši karta pripratusi prie nuotolinio darbo, laiko tai savaime suprantamu dalyku, prisidedančiu prie darbo-poilsio balanso, galimybės derinti kelias profesines veiklas vienu metu.